79da5b08-a029-4066-befa-81b0c330c2d4 · Kauno apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-2389-221/2013                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16376-2013-9  Procesinio dokumento kategorijos: (S)                                                                                         103.4.; 122.4.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. Å ., atstovaujamos advokato Gilberto Kinderevičiaus, atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20453-584/2013 pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pripažinimo neteisėtu ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti 2007 m. gruodžio 10 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimÄ neteisėtu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog sutartimi, kuri yra nutraukta, suteiktas kreditas bÅ«tų skirtas (panaudotas) jos asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovei priklausančių pastatų, kuriems užbaigti buvo paimtas kreditas, pobÅ«dį bei ieÅ¡kovės statusÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad sodyba įkurta ne asmeniniais vartojimo tikslais, o komerciniais. Teismo nuomone, tokiu atveju ieÅ¡kovės santykiuose su banku nėra pagrindo laikyti vartotoja, nes ji kredito lėšas panaudojo verslo tikslais, t. y. įrengiant kaimo turizmo sodybÄ â€žLaimos vila“ ir už tai yra gaunamos pajamos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju nelaikytina vartotoja, todėl ieÅ¡kinys pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles yra teismingas atsakovo registruotos buveinės teismui - Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovės atstovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, ir bylos teismingumo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį priimti nagrinėti Kauno apylinkės teisme.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, nes ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, jog ginčas yra kilęs iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o jos gyvenamoji vieta yra Kaune, ieÅ¡kinį pateikė Kauno apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju su atsakovu sudaryta kreditavimo sutartis, yra vartojimo sutartis, o ieÅ¡kovė laikytina vartotoja, kadangi sutartį su atsakovu sudarė ieÅ¡kovė – fizinis asmuo, o suteiktas kreditas buvo skirtas užbaigti gyvenamojo namo statybas. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas neteisėtai ir nepagrįstai vertino, kaip yra kvalifikuotinos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 135 straipsniu, Å¡ioje proceso stadijoje turėjo tik spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , o ne tirti byloje esančius įrodymus.

Teismui dar ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje atlikus įrodymų vertinimÄ ir konstatavus, jog ieÅ¡kovė nelaikytina vartoja, tokiu bÅ«du paneigė paties tarp Å¡alių kilusio ginčo esmę, t. y. kad bankas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė su vartotoja sudarytÄ kreditavimo sutartį. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o teismo ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Kauno apylinkės teisme, remdamasi CPK 30 straipsnio 11 dalimi, nustatančia, kad ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog kreditavimo santykiuose su atsakovu ieÅ¡kovė nelaikytina vartotoja ir atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui. Å iuo konkrečiu atveju kreditavimo sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklosčiusiuose kreditavimo santykiuose ieÅ¡kovė nelaikytina vartotoja. Jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad skolininkas ketino naudoti paskolÄ ne savo asmeniniams, namų Å«kio, Å¡eimos poreikiams tenkinti, o verslui, sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi, atitinkamai skolininkui netaikomos vartotojo interesus ginančios teisės normos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.Byloje sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , be kita ko turi patikrinti, ar ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal teismingumo taisykles, ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui, teismas atsisako priimti tokį ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).CPK 29 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre.

Sutinkamai su CPK 30 straipsnio 11 dalimi, ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ Â vietÄ .CK 1.39 straipsnio 1 dalis apibrėžia vartojimo sutartį, kaip susitarimÄ dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuria fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų poreikiams tenkinti. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte.

Vartojimo sutarčiai būdingi du požymiai:

1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo;

2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo Å«kinės - komercinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Å ie požymiai reikalauja, kad, teisiÅ¡kai vertinant sutartį, bÅ«tų nustatyta, koks asmuo - fizinis ar juridinis - yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslÄ . Å iuo konkrečiu bylos nagrinėjimo atveju, ieÅ¡kovė, laikydama save vartotoja, dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ , t. y.

į Kauno apylinkės teismÄ .  Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nelaikytina vartotoja, todėl pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paduodamas pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo buveinės vietÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pagrįstai aiÅ¡kinosi aplinkybes, ar ieÅ¡kovė laikytina vartotoja, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡is ieÅ¡kinys nebÅ«tų teismingas Kauno apylinkės teismui.Teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstais sprendė, jog kreditavimo santykiuose su atsakovu ieÅ¡kovė nelaikytina vartotoja, nustatydamas faktines aplinkybes, kad už atsakovo ieÅ¡kovei suteiktas kredito lėšas baigtas statyti ir įrengti nekilnojamojo turto objektas - gyvenamasis namas, esantis Å adžiÅ«nų k., Veisiejų sen., Lazdijų r. sav., - kartu su kitais ant žemės sklypo, unikalus numeris 5950-0003-0050, esančiais pastatais ir statiniais, sudaro kaimo turizmo sodybos kompleksÄ ir ieÅ¡kovės yra naudojamas Å«kinėje komercinėje veikloje.Teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu byloje yra duomenys apie tai, kad skolininkas ketino naudoti paskolÄ ne savo asmeniniams, namų Å«kio, Å¡eimos poreikiams tenkinti, o verslui, sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi, atitinkamai skolininkui netaikomos vartotojo interesus ginančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).Pažymėtina, kad kreditavimo sutarties pagrindu tarp ieÅ¡kovės ir AB DNB banko (atsakovo) susiklosčiusiuose kreditavimo santykiuose ieÅ¡kovė nėra laikytina vartotoja yra pripažinęs ir Lietuvos bankas 2012 m. spalio 2 d. atsakyme į ieÅ¡kovės 2012 m. rugpjūčio 28 d. skundÄ .

Lietuvos bankas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 10 d. kreditavimo sutartimi gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovė panaudojo nekilnojamojo turto pagerinimui, kuris naudojamas verslo tikslais, t. y. nuomodama nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė gauna pajamas.Tokiu bÅ«du, remdamasis teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais ir ieÅ¡kinio priėmimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nėra laikytina vartotoja ir Å¡i byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                     Virginija Lozoraitytė