A-492-2611-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2611/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00816-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 dalis, kuriomis pareiškėjai buvo nustatyta garantuojama ir apmokama valstybės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimus, kuriais L. Ž. būtų 100 procentų apmokėtas teisinių paslaugų teikimas.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde (b. l. 5–10, 28–31) nurodė, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka iš dalies, nes atsakovas minėtais sprendimais nusprendė teikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje ir administracinėje bylose valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimus garantuoti ir apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 jos vyras A. Ž. yra taip pat pareiškėjas ir jis yra II grupės invalidumo pensininkas, jam teiktina antrinė teisinė pagalbą, kurios išlaidas valstybė apmoka 100 procentų, teigė, kad šioje byloje ji pati parengė skundą ir surinko rašytinius įrodymus, o ją atstovaujantys advokatai atstovavo netinkamai. Nurodė, kad 50 procentų išlaidų apmokėti iš savo su vyru biudžeto neįstengs, prašė jai taikyti nuolaidas kaip našlaitei bei dėl to, kad jos vyrui A. Ž. pripažintas sunkus neįgalumas ir ji rūpinasi visais jo reikalais.

Atsakovas Tarnyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 44–47) vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjos 2011 m. liepos 13 d. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodyta gautų pajamų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ įtvirtintą pirmąjį asmens pajamų lygį, kuris yra 6 400 Lt (8 MMA) todėl vertino, kad pareiškėja pagrįstai priskirta prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 87–90) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalie 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“. Nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjos turto vertė neviršija pirmojo turto lygio, tačiau jos metinės pajamos viršija pirmąjį pajamų lygį – 6 400 Lt, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos turto ir pajamų antrąjį lygį antrinei teisinei pagalbai gauti nulėmė pareiškėjos metinės pajamos. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nepatenka į Įstatymo 12 straipsnyje nustatytą sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Teismas nurodė, kad kitų pagrindų, į kuriuos atsižvelgiant, pareiškėją būtų galima priskirti prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens pajamų asmens turto ir pajamų lygį, teisės aktai nenumato.

III. Pareiškėja L. Ž. padavė apeliacinį skundą (b. l. 98–103) ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą. Taip pat prašo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėja būtų iš dalies atleista už teisinių paslaugų teikimą, mokant advokatams: advokatui J. L. – už dokumentų kopijų tvirtinimą, advokatei J. B. – už 2010 m. liepos 7 d. parengtą apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010).

Apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pensinio amžiaus, kas mėnesį gauna 533,71 Lt. Pažymi, kad jos sutuoktinis A. Ž. yra skiriama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba neatsižvelgus į jo gaunamas pajamas, nes jam yra nustatytas neįgalumas. Teigia, kad ji rūpinai visais vyro teisminiais ginčais, nes jos netenkina Tarnybos skirtų advokatų teikiamos teisinės pagalbos kokybė. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat dėsto bylų, kuriose ją netinkamai atstovavo valstybės skirti advokatai, aplinkybes.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 116) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymi, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės į Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770 „Dėl 2010-09-09 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-t-2439-3978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ galiojimo termino pratęsimo“, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 „Dėl 2010-09-09 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1655-2144 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ galiojimo termino pratęsimo“ ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą 100 procentu.

Nustatyta, kad Tarnybos 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-2439-2978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 73) nutarta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos ir VEI prie Ūkio ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendimu nustatytas 50 proc. valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis. Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770 „Dėl 2010-09-09 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-t-2439-3978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ galiojimo termino pratęsimo“ buvo nuspręsta pratęsti Tarnybos 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-2439-2978 pareiškėjai skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo terminą iki 2012 m. sausio 31 d. (b. l. 11). Tarnybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1655-2144 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 52) nutarta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje apskundžiant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/10 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sprendimu nustatytas 50 proc. valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis. 2011 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 „Dėl 2010-09-09 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1655-2144 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ galiojimo termino pratęsimo“ buvo nuspręsta pratęsti Tarnybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1655-2144 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo terminą iki 2012 m. sausio 31 d. (b. l. 12). Tarnybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo nuspręsta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. giminystės ryšį patvirtinančio fakto, nustatymo (b. l. 33); šiuo sprendimu nustatytas 50 proc. valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamų Tarnybos sprendimų dalimi, kuria nustatyta pareiškėjai skirtos antrinės teisinės pagalbos valstybės garantuojamų ir apmokamų išlaidų dalis – 50 procentų. Pareiškėja mano, kad jai turi būti 100 proc. atlyginamos teisinės pagalbos išlaidos bylose, kuriose ginčijamais Tarnybos sprendimais jai paskirta antrinė teisinė pagalba / tęsiamas skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato du atvejus, kuriais asmeniui garantuojamas 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas: jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (Įstatymo 14 str. 4 d. 1 p.) arba neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, jei asmuo patenka į Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą (Įstatymo 14 str. 5 d.).

Iš Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 matyti, kad valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (50 proc.) pareiškėjai buvo nustatytas atsižvelgus į pareiškėjos turto ir pajamų lygį.

Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad kas mėnesį gauna 533,71 Lt pajamų. Šiam teiginiu pagrįsti pareiškėja pateikia 2011 m. spalio 24 d. pildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d.) (b. l. 22). Šioje deklaracijoje nurodyta, kad pareiškėja kas mėnesį gauna 534 Lt pajamų. Nustatyta, kad šioje byloje ginčijami Tarnybos sprendimai buvo priimti įvertinus pareiškėjos Tarnybai pateiktą 2011 m. liepos 13 d. užpildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.) (b. l. 18–19). Šioje deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad jos kas mėnesį gaunamos pajamos yra 893 Lt. Teisėjų kolegija pastebi, kad dalis 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. liepos 13 d. pildytose deklaracijose nurodytų laikotarpių sutampa – 2010 m. spalio 24 d. – 2011 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėja deklaracijose pateikia skirtingus duomenis dėl nurodytu laikotarpiu gautų pajamų.

Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigos tikrinti pareiškėjo pateiktos deklaracijos duomenų apie pajamas teisingumo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai bei teisėtai pareiškėjos turto ir pajamų lygį nustatė pagal 2011 m. liepos 13 d. užpildytoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pareiškėjos nurodytus duomenis. Įvertinę nurodytoje turto deklaracijoje pateiktus duomenis Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad metinės pareiškėjos pajamos viršija 6 400 Lt (8 MMA), bet neviršija 9 600 Lt (12 MMA), vadinasi pareiškėja patenką į antrąjį asmens turto ir pajamų lygį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ 1.2 p.), todėl turi teisę tik į 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Taip pat akcentuotina, kad naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pareiškėja užpildė tik po ginčijamų Tarnybos sprendimų priėmimo (2011 m. spalio 24 d.). Be to ir pagal 2011 m. spalio 24 d. užpildytoje deklaracijoje pateiktus duomenis, pareiškėjos metinės pajamos (534 x 12 = 6 408 Lt) viršija pirmąjį pajamų lygį.

Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, jog gali būti priskiriama kuriai nors vienai iš Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų asmenų grupei, kuriai garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nepriklausomai nuo turto ir pajamų lygio. Iš pareiškėjos teismui teiktų procesinių dokumentų galima spręsti, kad pareiškėja mano, jog 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba jai priklauso, nes ji rūpinasi neįgaliu savo vyru, siekia tapti jo rūpintoja. Įstatymo 12 straipsnio 5 punkte numatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi ir asmenų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja yra teisės aktų nustatyta tvarka paskirta sutuoktinio A. Ž. rūpintoja ar globėja. Antra, pareiškėja nepateikė įrodymu, kad bylose, kuriose jai Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 skirta antrinė teisinė pagalba / pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimas, yra siekiama ginti A. Ž. teises ir interesus. Priešingai, byloje esantys įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nurodytose bylose pareiškėja gynė / gina savo individualų interesą.

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kurie, jos vertinimu, sudaro pagrindą jai skirti 100 proc. apmokamą antrinės teisinės pagalbą (jos vyrui administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 yra skiriama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas apmokant 100 proc.; administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 valstybės skirtas advokatas dirbo neefektyviai; pareiškėjai, kaip našlaitei, taikytinos nuolaidos) taip pat nesudaro pagrindo pareiškėjai garantuoti ir apmokėti 100 proc. ginčijamais sprendimai skirtos / tęsiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti / sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. Ik-1532-644/2012 ir civilinė byla dėl pareiškėjos, kaip A. Ž. rūpintojos, nustatymo. Prašyme nurodė, kad šiuo metu administracinėje byloje Nr. Ik-1532-644/2012 yra sprendžiamas patikslinto skundo priėmimo klausimas, ir šios bylos išsprendimas turės įtakos nagrinėjamai administracinei bylai, nes į administracinėje byloje Nr. Ik-1532-644/2012 pareiškėjos prašomos priteisti žalos dydį įskaičiuota suma, pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą už advokatės J. B. teisinių paslaugų teikimą apeliacinės instancijos teisme. Prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos vyrui A. Ž. nustatytinos globos ir pareiškėjos, kaip globėjos paskyrimo, todėl pareiškėja mano, kad ją paskyrus sutuoktinio A. Ž. rūpintoja, teisiniuose ginčuose pasikeis jos teisinė padėtis ir atsiras pagrindas apmokėti 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegijai nenustačius bylos atidėjimo ar sustabdymo pagrindų, 2012 m. spalio 22 d. nutartimi nurodytas pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Įvertinusi pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus įrodymus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija nenustatė, kad administracinė byla Nr. Ik-1532-644/2012 būtų susijusi su nagrinėjama byla. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų pradėta civilinė byla dėl rūpybos A. Ž. nustatymo. Be to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos ginčijamų sprendimų dalių teisėtumui yra aktuali situacija, buvusi šių sprendimų priėmimo metu. Pasikeitus pareiškėjos turto ir pajamų lygiui, ar pareiškėjai po ginčijamų sprendimų priėmimo atitinkant vienos ar kelių Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų grupių požymius, tai sudarytų pagrindą pareiškėjai kreiptis į Tarnybą dėl naujo valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio nustatymo, tačiau tai nesudarytų pagrindo naikinti ar keisti šioje byloje ginčijamų sprendimų.

Apeliaciniu skundu be reikalavimo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėja būtų iš dalies atleista už teisinių paslaugų teikimą, mokant advokatams: advokatui J. L. – už dokumentų kopijų tvirtinimą, advokatei J. B. – už 2010 m. liepos 7 d. parengtą apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010). Nustatyta, kad nurodytas reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus bylą nagrinėjant pirmąja instancija nebuvo reikštas, todėl tokio reikalavimo teisėtumas bei pagrįstumas negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė