79d686b8-e659-4002-b83d-069a69e07287 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1434-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16439-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-981/2020 pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. ir atsakovės V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. K. (toliau ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V. K. (toliau atsakovė), praÅ¡ydamas:

1) nutraukti santuokÄ sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti kaltais abu sutuoktinius;

2) iÅ¡registruojant santuokÄ , palikti santuokinių pavardes M. K. ir V. K.;

3) nepilnamečių vaikų M. K. ir E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kovu;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikams už paskutinius 3 metus po 120,00 EUR kiekvienam vaikui;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės iÅ¡laikymÄ po 150,00 EUR kiekvienam, kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis;

6) nustatyti atsakovės dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove tvarkÄ : atsakovė gali bendrauti su vaikais visada, kai suderina savo norÄ ir laikÄ su vaikais, dalyvaujant auklėjime turi praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie susitikimo su vaikais vietÄ ir laikÄ ;

7) padalinti santuokoje įgytÄ butÄ , nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieÅ¡kovui priteisti visÄ 4 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ VÄ® RC unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei kompensacijÄ ;

8) nustatyti kad ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolės kreditoriui - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius yra solidarios, pagal 2012 m. vasario 10 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. 12/02/04GV ir 2012 vasario 15 d. įregistruotÄ HipotekÄ Nr. 01120120002447, nekeičiant Å¡ios sutarties sÄ lygų, o prievolinius įsipareigojimus, pagal kreditavimo sutartį vykdys ieÅ¡kovas iÅ¡ savo asmeninių lėšų;

9) priteisti ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovo nurodytomis kainomis. Kambarių baldai: sofÄ -lovÄ - 150 Eur, virtuvės baldus, kurie įmontuoti ir negali bÅ«ti atskirti nuo patalpos 300 Eur, automobilį AUDI A-6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 metų gamybos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) - 150 Eur, formatavimo pjovimo staklės Felder k 915 natÅ«ra - 1000 Eur, viso turto 1600 Eur, kitÄ turtÄ priteisti atsakovei, o bÅ«tent: sofÄ -lovÄ 150 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ - 150 Eur vertės, mikrobanginę krosnelę 50 Eur vertės, televizorių -100 Eur vertės, spintÄ -drabužinę - 150 Eur vertės, spintelė televizorius- 50 Eur vertės, prieÅ¡kambario baldus 100 Eur vertės, kompensacijÄ už formatavimo pjovimo stakles Felder k 915- 1000 Eur, viso - 1750 Eur vertės;

10) ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės 4082,47 Eur kompensacijÄ - 1/2 dalį grÄ Å¾into bankui kredito už laikotarpį nuo 2015-01-01- 2018-04-10, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų;

11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyrius Å¡alys įregistravo santuokÄ , įraÅ¡o Nr. 1836, santuokos liudijimas AA Nr. 052817. Santuokoje gimė sÅ«nus ir dukra. Santykiai Å¡eimoje buvo geri, jautė vienas kitam pagarbÄ , artimus jausmus, rÅ«pinosi vienas kitu ir vaikais. Nuo 2015 metų pradžios santykiai Å¡eimoje pasikeitė prasidėjo barniai, konfliktai su žmona, bei konfliktai tarp motinos ir vaikų. Vėliau santykiai Å¡eimoje vis blogėjo. Atsakovė nutolo nuo vaikų, o paskutinius trejus metus su vaikais daugiau bendrauja ieÅ¡kovas, skiria visÄ savo laikÄ , nes atsakovė negali rasti su vaikais bendros kalbos, netgi su dukra.

IeÅ¡kovas prižiÅ«ri vaikus: maudo dukrÄ , suÅ¡ukuoja plaukus, kontroliuoja sÅ«nų, pagal vaikų poreikius perka drabužius, avalinę, apatinį trikotaÅ¾Ä . Ä®sigijo kompiuterį, telefonÄ , nuolat perka vadovėlius, knygas, sÄ siuvinius. Bendrauja su mokytojais, lanko tėvų susirinkimus, konsultuojasi su vaikų gydytojais, apsilanko su vaikais poliklinikoje, kartu su vaikais vaikÅ¡to į teatrus, koncertus, kinÄ , katalikų bažnyčiÄ . Nuo 2015 metų pradžios ieÅ¡kovas vienas moka visus komunalinius mokesčius, taip pat moka už internetÄ , abonentinį mokestį už telefonus, vaikų ir savo telefonÄ .

IeÅ¡kovas dengė kreditÄ bankui, moka palÅ«kanas iÅ¡ savo lėšų. IeÅ¡kovas tvirtino, kad nuo 2015 metu pradžios su atsakove nebendrauja, santuokinių santykių nepalaiko. IeÅ¡kovas mano, kad jis su vaikais nuo 2015 metų neturi normalios Å¡eimos, mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl charakterių skirtumo, konfliktų, nepagarbaus elgesio, o tokia situacija Å¡eimoje sudaro neigiamÄ aplinkÄ vaikams ir vaikų vystymuisi. IeÅ¡kovas daug kartų ketino tartis su atsakove dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, bet atsakovė nieko nenori girdėti ir aiÅ¡kino, kad nori gyventi taip kaip ir ankščiau gyveno.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko iš dalies - pareiškė priešieškinį, kuriuo kartu prašo laikyti ir atsiliepimu į ieškinį, prašydama teismo:

1) nutraukti atsakovės ir ieÅ¡kovo santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtÄ pavardę „K.“;

3) nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jų motina;

4) nustatyti, kad ieškovas bet kada galėtų susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokant po 200 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokant po 200 Eur kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės;

7) nepilnamečių vaikų naudai priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jų motinÄ atsakovę;

8) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , atsakovės naudai priteisti: 2/3 dalis buto, sofÄ -lovÄ , Å¡aldytuvÄ , mikrobangų krosnelę, televizorių, spintÄ -drabužinę, spintelę televizoriui, prieÅ¡kambario baldus. IeÅ¡kovo naudai priteisti: 1/3 dalį buto, automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sofÄ -lovÄ ir virtuvės baldus;

9) nustatyti, kad visos atsakovės ir ieÅ¡kovo teisės ir pareigos pagal 2012 m. vasario 10 d. BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 12/02/04GV, sudarytÄ su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi iÅ¡lieka solidarios, taip, kaip nurodyta Å¡ioje sutartyje;

10) priteisti iš ieškovo valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

4. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) kreditorius Bankas neprieÅ¡tarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo po ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Kreditorius Bankas taip pat neprieÅ¡tarauja dėl tarp sutuoktinių tarpusavyje nustatytinos prievolės bankui pagal BÅ«sto kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos (prievolę Bankui pagal BÅ«sto kreditavimo sutartį po sutuoktinių santuokos nutraukimo vykdys ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai), kadangi toks susitarimas saistytų tik sutuoktinių vidinius tarpusavio santykius, o iÅ¡oriniuose santykiuose prieÅ¡ kreditorių BankÄ sutuoktinių prievolė ir toliau iÅ¡liktų solidari.

Dėl Bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių Bankas neprieÅ¡tarauja, kadangi sutuoktiniai Bankui atsako solidariai, o įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka iÅ¡lieka ir seka paskui daiktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje dėl 4 085 EUR kompensacijos už ½ dalį Luminor Bank AS grÄ Å¾into kredito laikotarpiu nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. priteisimo iÅ¡ atsakovės ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė.

6. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1) nutraukė ieÅ¡kovo M. K. ir atsakovės V. K. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1836, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovui M. K. pavardę „K.“, o atsakovei V. K. – santuokinę pavardę „K.“;

3) nustatė nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu M. K.;

4) nustatė tokiÄ atsakovės V. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarkÄ : nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina V. K. vienÄ kartÄ per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra M. K. dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui pagal vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . VaikÄ pas psichologÄ ar socialinį darbuotojÄ vizitui įpareigotina užregistruoti atsakovė V. K. ir prieÅ¡ 3 (tris) dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui M. K. elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.), o ieÅ¡kovas M.

K. privalo užtikrinti, kad nepilnametė dukra atvyktų pas psichologÄ ar socialinį darbuotojÄ bendravimui su motina. Vizitų pas psichologÄ skaičius turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 48 kartai per 12 (dvylika) mėnesių. Psichologo ar socialinio darbuotojo iÅ¡laidas apmoka atsakovė V. K.; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl motinos V. K. ir dukters M. K. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio Å¡alių sutarimu, atsižvelgus į dukters nuomonę, arba kreipiantis į teismÄ ;

5) priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui M. K. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki vaiko pilnametystės;

6) priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. 200 EUR pilnamečio sÅ«naus E. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

7) priteisė ieÅ¡kovui M. K. 4 (keturių) kambarių butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;

8) priteisė atsakovei V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. 26 039 EUR kompensacijÄ ;

9) nustatė, kad santuokos metu M. K. ir V. K. įgyta prievolė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (teisių perėmėjas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pagal 2012 m. vasario 10 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. 12/02/04GV yra solidari M. K. ir V. K. prievolė iki visiško šios prievolės įvykdymo, nustatant, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2012 m. vasario 10 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. 12/02/04GV vykdo M. K.;

10) priteisė ieÅ¡kovui M. K. Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: Å¡aldytuvÄ , mikrobangų krosnelę, prieÅ¡kambario baldus, virtuvės baldus, sofÄ -lovÄ , automobilį AUDI A-6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metų formatavimo pjovimo stakles Felder k915;

11) priteisė atsakovei V. K. Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: sofÄ -lovÄ , televizorių, spintelę televizoriui;

12) priteisė iš atsakovės V. K. 1 322 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. K.;

13) priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. į valstybės biudžetÄ 1 671 EUR žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų;

14) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. į valstybės biudžetÄ 72,46 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

7. Teismas konstatavo, kad byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos Å¡alies kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eimyninių santykių, todėl abu pažeidė rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Teismo vertinimu, ne tik abu sutuoktiniai, bet ir jų vaikai dėl santuokos nutraukimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustačius abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas.

8. Teismas, įvertindamas kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobÅ«dį sprendė, kad nepilnamečio Å¡alių vaiko M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieÅ¡kovu) Å¡iuo metu geriau užtikrins jos tinkamÄ raidÄ , poreikius turėti saugiÄ ir stabiliÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje ji galėtų bÅ«ti, užsiimti jos vystymuisi reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugota nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių ir pan. Teismas nusprendė, kad atsakovei yra bÅ«tinas pereinamasis bendravimo su dukra per tarpininkÄ (psichologÄ ar socialinį darbuotojÄ ) laikotarpis Å¡eimos ryÅ¡iams su dukra atkurti.

9. Teismas konstatavo, kad Å¡alių ginčo dėl dukters iÅ¡laikymui skirtinos sumos – 150 EUR per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, nėra. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė savo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui tinkamai nevykdė 1 (vienÄ ) mėnesį 20 dienų – nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., todėl iÅ¡ atsakovės priteisė 200 EUR [120 EUR+80 EUR] iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

10. Teismas atsižvelgęs į tai, kad su ieÅ¡kovu nustatyta Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, su juo taip pat liko gyventi pilnametis vidurinėje mokykloje besimokantis sÅ«nus, kuriam taip pat bÅ«tinas iÅ¡laikymas, ir pagal gaunamas pajamas ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensacijÄ , teismas priteisė ieÅ¡kovui 4 (keturių) kambarių butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 85 000 EUR, neiÅ¡mokėta kredito suma 38 672,95 EUR, atsakovei priteisiant 23 164 EUR kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje dalyse dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, neturtinės žalos priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. K. nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naujÄ sprendimÄ - atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nurodęs, kad byloje nėra vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl kurio nors vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, nevertino byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovo elgesio, fakto, kad sutuoktinis niekuomet neslėpė, jog buvo neiÅ¡tikimas dar nuo 2014 metų, kad susiradęs meilužę ieÅ¡kovas tapo atsakovei nelojalus, nesÄ Å¾iningas, kad su ta pačia moterimi gyvena iki Å¡iol, kas turėjo lemiamos įtakos santuokos iÅ¡irimui. 12.2.

Teismas neįvertino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, nevykdęs savo sutuoktinio pareigų, ignoravęs sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, atsakovės negerbęs, nuolatos buvęs jai neiÅ¡tikimas, o nuo 2014 m. neiÅ¡tikimybės fakto net neslėpęs, atvirai tyčiojęsis iÅ¡ atsakovės, 2019 m. palikęs Å¡eimos namus ir apsigyvenęs su meiluže, nuteikęs vaikus prieÅ¡ jÄ yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl atsakovė turi teisę į žalos atlyginimÄ . 12.3.

Apeliantė visiÅ¡kai nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos. Teismas rėmėsi nustatydamas tokiÄ bendravimo tvarkÄ buvo „siekiant atkurti nutrukusį jos bendravimÄ su dukra reikalingas pereinamasis laikotarpis", tačiau nevertino to, kad tokia bendravimo tvarka realiai Å¡io siekio įgyvendinti nepadės, prieÅ¡ingai tik pablogins situacijÄ , kadangi realiai nebus įmanoma jos vykdyti, nes vienos dienos per savaitę yra tikrai per mažai, negalės sau leisti apmokėti ilgesnio nei vieno susitikimo kainos, per tokį trumpÄ laikÄ nespės pilnavertiÅ¡kai pabendrauti su dukra, neturėdama pinigų psichologui/socialiniam darbuotojui apskritai negalės susitikti su nepilnamete dukra. 12.4.

Teismas neatsižvelgė, į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡laikymÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kad reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ teismo nustatytu laikotarpiu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė nei nė viename iÅ¡ savo procesinių dokumentų. 12.5. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl turto vertės ir padalijimo natÅ«ra visiÅ¡kai nesutinka su teismo savarankiÅ¡kai nustatyta buto vidutine rinkos verte - 85 000 eurų. UAB REON brokerio 2020 m. sausio 14 d. buto vertinimo pažyma, patvirtinanti, kad panaÅ¡aus tipo butai buvo parduodami kainų intervale nuo 899 Eur /kv. m iki 1411 Eur /kv. m, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo buto su rÅ«siu kaina 2018 m. balandžio 24 d. (ieÅ¡kinio padavimo diena) buvo apie 101 000 Eur. 12.6.

Atsakovė visiÅ¡kai nesutinka su teismo sprendimu visÄ butÄ priteisti ieÅ¡kovui, atsakovei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad liko neįvertinta jos pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka, kuri visiÅ¡kai atitinka bendraturčių teises ir teisėtus interesus, bendraturčių dalis nuosavybėje, nedaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; gyvenant viename bÅ«ste nepilnametės dukters bendravimas su atsakove bÅ«tų patogesnis, nepertraukiamas, netrukdomas, kas sustiprintų jos ryšį su vaiku; ieÅ¡kovas neturi finansinių galimybių sumokėti jai piniginę kompensacijÄ už visÄ dalį turto.

Dėl ko ieškovui negalint įvykdyti teismo sprendimo ieškovė bus priversta kreiptis į antstolius, kompensacijos priteisimas bus ištemptas itin ilgam terminui, kuo bus pažeistos jos teisės, teismo sprendimo privalomumas bei įgyvendinamumas, t. y. teismo sprendimo tikslai nebus pasiekti.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas M. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nes teismo sprendimas yra pagristas ir teisėtas, teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad Å¡eima iÅ¡iro, nes jis neveda su atsakove bendro Å«kio. Atsakovė nesiteiravo, kiek jis moka bankui, kiek iÅ¡leidžia kiekvienÄ mėnesį lėšų komunaliniams mokesčiams, bendrai su atsakove nebuvo sprendžiami tokie klausimai kaip: kokių drabužių, avalynės, kitų daiktų bÅ«tina nupirkti vaikams, kiek lėšų skirtį vaikų laisvalaikiui. Nuo 2015 metų ieÅ¡kovas iÅ¡laiko vaikus pilna apimtimi, vienas moka komunalinius mokesčius už butÄ , dengia kreditÄ Bankui. 14.2.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai palaiko teismo sprendimÄ dėl žalos atlyginimo, todėl neteikė savo nesutikimo motyvų. Dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra ieÅ¡kovas mano, kad Å¡ioje dalyje teismas priėmė teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo motyvai atmestini. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, gindamas vaikų teises, vadovavosi CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis teisėtai priėmė sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. 14.3.

Teismas rėmėsi didžiausio bÅ«sto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis 2020 m. sausio 31 d. (bylos iÅ¡nagrinėjimo data), kad buto kaina – 84 900 EUR (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas savo sprendimÄ priėmė vadovaujantis CK 3.119 straipsnio nuostatomis ir Kasacinio teismo praktika, dėl to teismo sprendimas yra teisėtas. 14.4. IeÅ¡kovas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis su vaikais negalės gyventi viename bute su atsakove, vaikai su atsakove gyventi nenori, dėl neprognozuojamo jos elgesio.

IeÅ¡kovas mano, kad atsakovė sÄ moningai klaidinÄ teismÄ ir praÅ¡o atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovė 4 metų bėgyje gyveno viename bute su vaikais ir nieko nepadarė tam, kad sustiprintų savo ryšį su jais, nors turėjo galimybę tai padaryti, dėl palankaus darbo grafiko. IeÅ¡kovas palaiko teismo sprendimÄ ir mano, kad ir Å¡ioje dalyje teismas priėmę teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad 17000 EUR jis galės sumokėti atsakovei iÅ¡karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

LikusiÄ sumÄ sumokės 2-3 mėnesių bėgyje. IeÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei gyventi bute, kol jis visiÅ¡kai su jÄ neatsiskaitys. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ 20. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos Å¡alies kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Dėl to pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eiminių santykių, todėl abu pažeidė rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliantė nesutikdama sus skundžiamu teismo sprendimu nurodo, jog teismas netinkamai, paviršutiniškai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinio kaltę, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

22. Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ , buvo neiÅ¡tikimas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

23. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

24. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

26. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

27. Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitÄ dėl sutuoktinių pareigų nevykdymu, nors Å¡ias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s. Aplinkybė, kad Å¡alys gyvena atskirai, atsakovė nesutaria su vaikais, rodo ne tik ieÅ¡kovo, tačiau abiejų Å¡alių lojalumo pareigos pažeidimÄ , nesutarimÄ , kompromisų neieÅ¡kojimÄ .

28. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas susirado meilužę, tačiau iš visų bylos aplinkybių matyti, kad realiai santuoka iširo kur kas anksčiau (2014 metais), ir kitos moters atsiradimas nebuvo santuokos iširimo priežastis. Abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad šalys jau 2014 metų nesutarė daugeliu klausimų, elgėsi nepagarbiai vienas kito atžvilgiu ir abu sutuoktiniai nesistengė pasiekti kompromiso.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ , skirtingi požiÅ«riai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai apibendrintai iÅ¡dėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl neturtinės žalos priteisimo 30. CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinė žala Å¡ioje byloje negali bÅ«ti priteisiama.

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 31. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jos ir nepilnametės dukters M. K. bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina V. K. vienÄ kartÄ per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra M. K. dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui pagal vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . VaikÄ pas psichologÄ ar socialinį darbuotojÄ vizitui įpareigotina užregistruoti atsakovė V. K. ir prieÅ¡ 3 (tris) dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui M.

K. elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.), o ieÅ¡kovas M. K. privalo užtikrinti, kad nepilnametė dukra atvyktų pas psichologÄ ar socialinį darbuotojÄ bendravimui su motina. Vizitų pas psichologÄ skaičius turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 48 kartai per 12 (dvylika) mėnesių. Psichologo ar socialinio darbuotojo iÅ¡laidas apmoka atsakovė V. K.. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl motinos V. K. ir dukters M. K. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio Å¡alių sutarimu, atsižvelgus į dukters nuomonę, arba kreipiantis į teismÄ .

32. NesutikimÄ grindžia tuo, jog tik vienas pasimatymas per savaitę su nepilnamete dukra, dalyvaujant paÅ¡aliniam asmeniui niekaip neatstatys prarasto ryÅ¡io, o tik dar labiau apsunkins situacijÄ , kadangi vienos dienos per savaitę yra per mažai, toks bendravimas nėra pakankamas. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose ir neįvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vadų, kad vaikas turi maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančia mama.

33. Teisėjų kolegija pritaria, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tai įtvirtinta ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.).

34. Tačiau dėl konkrečios bendravimo tvarkos, susitikimų skaičiaus ir kita sprendžiama individualiai kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytas nutrūkęs apeliantės ir nepilnametės dukters bendravimas, dėl to siekiant atkurti nutrūkusį ryšį atsakovės bendravime su dukra buvo būtinas pereinamasis laikotarpis, su tuo sutiko ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, maksimalus skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu objektyviai nėra įmanomas.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir pati apeliantė pripažino, jog siekiant atkurti nutrÅ«kusį ryšį atsakovės bendravime su dukra reikalingas pereinamasis laikotarpis, taip pat reikalingas tarpininkas – psichologas ar socialinis darbuotojas. Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pateikė iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ maksimalus skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su dukra Å¡iuo metu objektyviai nėra įmanomas. Nepilnametė dukra M. K. taip pat nurodė, jog su mama jaučiasi nejaukiai, dėl jos netinkamo elgesio, melo. Patvirtino, jog pati mama nerodo rimtos iniciatyvos dėl bendravimo, dėl ko apie mėnesį su mama nebendravo (IV tomas b. l. 65). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, dabartiniu metu turi bÅ«ti dedamos visos pastangos motinos ir dukters ryÅ¡iui atkurti, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalų bendravimÄ su nepilnamete dukra yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra tęstiniai santykiai, todėl jie visada, pasikeitus atitinkamos aplinkybėms, gali bÅ«ti koreguojami. Be to, tėvams nustatyta teismo bendravimo tvarka netrukdo geranoriÅ¡kai, savo nepilnametės dukters labui, susitarti, jei yra tam tikros kliÅ«tys, dėl kurių Å¡alims bÅ«tų patogiau nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento 37. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. išėjo už ieÅ¡kinio ribų, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡laikymÄ tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

38. Teisė reikalauti iÅ¡laikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime dėl iÅ¡laikymo priteisimo reikia nurodyti datÄ , nuo kurios praÅ¡oma jį priteisti. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡ skolininko priteisia įsiskolinimÄ . IÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

39. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas prašė ne tik priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, tačiau ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius 3 metus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Å¡alys iki pat 2019 m. rugpjūčio 6 d. gyveno viename bute ir ieÅ¡kovui nepateikus teismui pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė paskutinius 3 metus vaikų iÅ¡laikymui neskyrė lėšų, iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai priteisė bÅ«tent nuo atsakovės ir vaiko gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai, nustatęs visas bylos aplinkybės, sprendė priteisti iÅ¡laikymÄ nuo to momento, kada atsakovė nebeteikė iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nevirÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimų, o tik dalinai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su iÅ¡laikymu ir iÅ¡laikymo įsiskolinimu nepilnamečiui vaikui. Tačiau net ir tuo atveju, jei tai bÅ«tų laikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu, teismui tokia teisė įtvirtinta CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatose, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo 41. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovui, jai iÅ¡mokant kompensacijÄ . NesutikimÄ argumentuoja tuo, jog teismas neteisingai nustatė turto vertę, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nes nustatydamas buto vertę rėmėsi ne ieÅ¡kinio padavimo dienai, o 2020 m. sausio 31 dienai esančia turto rinkos verte.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šalių procesinius dokumentus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

43. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Å alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir jÄ Ä¯rodinėti. Å alys turi teisę teikti į bylÄ jų nurodomÄ turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-502-916/2016).

Tinkamu teismo aktyvumo Å¡eimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimÄ , kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir Å¡alių rungimosi principų, gali bÅ«ti pripažįstamas ir pasiÅ«lymas Å¡alims pateikti tinkamus įrodymus, termino Å¡iems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Sprendžiant atidalinimo klausimus tarp bendraturčių, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tina atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiui piniginę kompensacijÄ sÄ lyga yra ta, kad Å¡i piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011) 45.

Byloje kilo ginčas dėl buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo.

46. Atsakovė prašė nustatyti buto vertę, pagal UAB brokerio G. S. 2020 m. sausio 14 d. buto vertinimo pažymÄ , kurioje nurodoma, jog pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ nekilnojamojo turto portaluose ir oficialiai patvirtintais sandoriais, registruotais VÄ® Registrų centre, panaÅ¡aus tipo parduotų butų (duomenys neskelbtini), kainų intervalas nuo 899 EUR/kv.m. iki 1 411 EUR/kv. m., todėl vertinamo buto su rÅ«siu kaina 2018 m. balandžio 24 d. buvo 101.000,00 EUR (V tomas b. l. 51). VÄ® Registrų centras nurodo 59.900,00 EUR buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), mokestinę vertę. IeÅ¡kovas prašė vadovautis UAB „Merleksa“ turto vertintojo ataskaita, kurioje nurodyta, kad buto vertė – 76.000,00 EUR.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktÄ buto vertinimo pažymÄ , teisingai nustatė, jog kartu su atsakovės pateikta pažyma nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pažymoje nurodytÄ informacijÄ , dėl to Å¡iÄ informacijÄ vertino kaip nepatikimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nei viena iÅ¡ Å¡alių neprašė skirti buto vertės teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, turto vertinimai padaryti Å¡alių užsakymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai sprendė, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę – buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), nustatyti pagal Å¡alių pateiktų vertinimų vidurkį, vadovaujantis ir didžiausio bÅ«sto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis 2020 m. sausio 31 d. (bylos iÅ¡nagrinėjimo data), kad 4 kambarių 77,78 kv. m. ploto buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) kaina – 84 900 EUR (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir nustatyti, jog buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) vertė yra 85.000,00 EUR (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis).

48. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Å¡alių santuokoje įgyto turto vertę, iÅ¡vedęs vidurkį iÅ¡ Å¡alių pateiktų vertinimų ir rinkos kainos pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ . Taip pat, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantė, apylinkės teismas tinkamai taikė CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kadangi dalintino turto vertė buvo nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo paskutinę dienÄ .

49. Apeliantė be kita ko, nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu priteisti visÄ butÄ ieÅ¡kovui, nes tokiu bÅ«du teismas pažeidė CK nuostatas dėl turto padalijimo natÅ«ra principo, nukrypo nuo teismų praktikos. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

50. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta iÅ¡samaus aplinkybių sÄ raÅ¡o, nes vienos aplinkybės iÅ¡vardintos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, t. y. turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

51. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalintas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

52. Nagrinėjamu atveju Å¡alių dalintinas nekilnojamasis turtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra yra dalus, dėl to galėjo bÅ«ti dalijamas natÅ«ra. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo bÅ«tina įvertinti visumÄ kitų aplinkybių, t. y. su ieÅ¡kovu nustatyta Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, su juo taip pat liko gyventi pilnametis vidurinėje mokykloje besimokantis sÅ«nus, kuriam taip pat bÅ«tinas iÅ¡laikymas, pagal gaunamas pajamas ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensacijÄ , o atsakovė tokios galimybės neturi, pagal byloje nustatytas aplinkybes abiejų Å¡alių gyvenimas kartu vienoje patalpoje yra neįmanomas, tam, kad bÅ«tų galimybė butÄ padalinti natÅ«ra, reikalingos papildomos iÅ¡laidos.

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir gražintino kredito likutį, visiÅ¡kai pagrįstai sprendė priteisti ieÅ¡kovui butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 85.000,00 EUR, neiÅ¡mokėta kredito suma 38 672,95 EUR, atsakovei priteisiant 23.164,00 EUR kompensacijÄ . Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , nuspręsdamas ginčo turtÄ padalinti, priteisiant vienam sutuoktiniui butÄ , kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

53. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl procesinės bylos baigties 54. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 55. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. K. apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovo M. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos 300,00 EUR teisinės iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinos iÅ¡ atsakovės V. K.

57. IeÅ¡kovas M. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo parengimÄ . Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovas taip pat pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ - pinigų priėmimo kvitÄ . Å ios ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui (CPK 98 straipsnis).

58. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui M. K. iÅ¡ apeliantės (atsakovės) V. K. 300,00 EUR (trys Å¡imtai eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė