79d38f3e-8466-45fc-aa1f-e92b8b6cd14d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-576/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12505-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6.; 1.2.20.13.; 1.1.10.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, nuteistojo R.

S. gynėjui advokatui Å arÅ«nui Vadeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir nubaustas areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. nustatyta bausmė laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Paskirta R. S. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. S. iÅ¡ieÅ¡kota automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 200 (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai) Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ , įsiteisėjusį 2017 m. liepos 3 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo areÅ¡to bausmės atlikimo (areÅ¡to bausmę atliko 2019 m. kovo 27 d.), t. y. 2019 m. kovo 28 d. (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį, įsiteisėjusį 2021 m. kovo 16 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vairavo automobilį 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Oslo g., 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.50 val., Vilniuje, Pergalės g., 2021 m. rugsėjo 1 d., apie 15.12 val., Vilniuje, Liepkalnio g., 2021 m. spalio 15 d., apie 9.04 val., Vilniuje, Žvirblių g. 1, 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Å vitrigailos g. 5, taip tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

2. R. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.35 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet gatvėje, ties pastatu, Å vitrigailos g. 5, Vilniuje, policijos pareigÅ«nams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumÄ , buvo nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis. Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį: sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminÄ nuo aÅ¡tuonių iki Å¡eÅ¡ių mėnesių; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus; sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones terminÄ nuo penkerių iki trejų metų.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme. R. S., cituodamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtinus BK 54 straipsnyje, aptardamas bausmės paskirtį ir teismų praktikÄ , teigia, kad paskirtoji bausmė per griežta. 3.2. Apeliantas teigia, kad egzistuoja BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios sÄ lygos, nes jis nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Jam buvo paskirta bausmė nevirÅ¡ijanti vienerių metų laisvės atėmimo. Apelianto vertinimu, jo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidėjus bausmės vykdymÄ . Apeliantas nurodo teismų praktikÄ , kuri reikÅ¡minga sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , ir akcentuoja, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. 3.3.

Toliau apeliantas nurodo, kad jis veikas įvykdė bÅ«damas teistas, teistumai neiÅ¡nykę, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nebuvo vertinama itin teigiamai, tačiau, pasak apelianto, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , privalo bÅ«ti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos padarymo ir tai nulėmusios priežastys. 3.4.

Nuteistasis R. S. nurodo, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba UAB „A“ statybų vadovu, prisideda prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, gyvena kartu su senyvo amžiaus tėvu, kuriam 75 metai, ir jį prižiÅ«ri. Tėvo sveikatos bÅ«klė sunki, jam reikalinga pagalba buityje, o jam atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nebus kam, pasirÅ«pinti tėvu. Skunde apeliantas žada daugiau nenusikalsti, pažymi, kad moka paskirtas administracines nuobaudas pagal antstolių patvarkymus, kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Teigia, kad jis suvokia, kÄ reikia daryti, kad elgesys keistųsi pozityvia linkme, imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Ilgalaikius bausmės tikslus geriau galima pasiekti bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų jam keisti gyvenimo bÅ«dÄ bei požiÅ«rį į pareigas. Tuo atveju, jei nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės bÅ«ti panaikintas. 3.5. Toliau apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas virÅ¡ija BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sankcijos vidurkį, todėl yra pagrindas trumpinti laisvės atėmimo bausmės terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. 3.6.

Apeliantas nors neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su paskirtu penkerių metų terminu, akcentuodamas, kad paskirtas maksimalus įstatyme numatytas terminas yra neproporcingas padarytam nusikaltimui. Pagal teismų praktikÄ uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas nustatomas, kai dėl asmens nusikalstamų veiksmų kyla sunkÅ«s padariniai ir panaÅ¡iai, o Å¡iuo atveju tokių nenustatyta. Sunkių padarinių buvo iÅ¡vengta, todėl yra pagrindas uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ trumpinti iki trejų metų.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas praÅ¡o pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminÄ nuo aÅ¡tuonių iki Å¡eÅ¡ių mėnesių; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnius, atidėti vieneriems metams ir paskirti įpareigojimus; sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ nuo penkerių iki trejų metų.

Dėl bausmės 7. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

8. Apeliantas nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų: baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ jam paskirta areÅ¡to bausmė. Apeliacinis skundas teikiamas tik dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija pasisako pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bausmė – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apeliantas neginčija paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies (laisvės atėmimo), tačiau ginčija nustatytÄ jos terminÄ .

10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nustatydamas jos terminÄ atsižvelgė į nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, jam nustatytas vidutinis (1.88 promilės) girtumo laipsnis, o transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas įvertino nuteistojo R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ne kartÄ teistas, teistumai nėra iÅ¡nykę, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos, atsižvelgė į jo amžių, į tai, kad yra nevedęs, dirba, paties teigimu – prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo, prižiÅ«ri senyvÄ tėvÄ .

Buvo nustatyta viena jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas tris kartus:

1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį paskirta bauda 10 MGL (1 300 Lt ) dydžio;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį paskirtas areštas 30 parų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį paskirta bauda 36 MGL (1 800 Eur) dydžio. Jam skirtos bausmės buvo susijusios trumpalaikiu areÅ¡tu ir baudos bausmėmis (areÅ¡to bausmė atlikta, bauda nesumokėta), tačiau tai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė. Jis baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tame tarpe ne kartÄ baustas už vairavimÄ transporto priemonės neturint teisės vairuoti.

12. Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 58-63) duomenys už 5 metus patvirtina, kad nuteistasis R. S.: 1) 2019 m. birželio 25 d. baustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, nes 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15.07 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta trims metams su pritvirtintais kitai transporto priemonei priklausančiais valstybinio numerio ženklais; 2) 2019 m. kovo 21 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. kovo 10 d. 1.45 val.

Vilniuje, Švirtigailos g. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; 3) 2019 m. rugpjūčio 22 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. gegužės 10 d. 9.42 val. vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 4) 2019 m. liepos 22 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis 2019 m. birželio 26 d. 17.00 val.

Vilniuje, Žalgirio g., vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti; 5) 2021 m. rugpjūčio 4 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes jis Vilniuje, Oslo g., 13.30 val. vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrÄ Å¾inimo sÄ lygų, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone; 6) 2021 m. rugpjūčio 18 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, nes jis Vilniuje, Pergalės g., 8.50 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones nėra įgijęs, vairuodamas nebuvo užsisegęs saugos diržų; 7) 2021 m. spalio 5 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 415 straipsnio 2 dalį, nes jis 2021 m. rugsėjo 1 d. 15.12 val.

Vilniuje, Liepkalnio g., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, jis nedraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; 8) 2022 m. vasario 8 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, nes 2021 m. spalio 15 d. 09.04 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrÄ Å¾inimo sÄ lygų, automobilį paliko ten, kur draudė draudžiamasis kelio ženklas.

13. Pagal teismų praktikÄ , įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingÄ dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.

Bylos duomenimis nuteistasis R. S. 2022 m. gegužės 30 d. apie 19.45 val. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį taip apgadindamas abu automobilius už kÄ nubaustas ir administracine tvarka. Poreikio vairuoti nebuvo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. nurodė, kad nepamena iÅ¡ kur ir į kur važiavo. Apklausiamas teisme aplinkybių, pagrindžiančių poreikį vairuoti bÅ«nant neblaiviam, taip pat nenurodė.

Visa tai rodo, kad apeliantui bÅ«dinga sistemingai vairuoti transporto priemones tokios teisės neturint, tÄ neabejotinai žinant ir suvokiant, o pirmesniais nuosprendžiais jam paskirtos Å¡velnesnės bausmės (areÅ¡tas, baudos bausmės) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

14. Teismo posėdžio metu gynėjas akcentavo, kad nuteistasis R. S. įsidarbino UAB „A“, stengiasi keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, įsidarbinimo faktas yra svarbus, tačiau pirmosios instancijos teismui minėta aplinkybė buvo žinoma, ji nurodyta nuosprendyje, į jÄ atsižvelgta skiriant bausmę (skundžiamo nuosprendžio 34 punktas).

15. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačiÄ griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , yra teisingas. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki vienerių metų, taigi, sankcijos vidurkis sudaro septynis mėnesius ir penkiolika dienų. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai virÅ¡ija sankcijos vidurkį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i bausmė, kurios terminas nustatytas kiek didesnis už vidurkį, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per griežta. Å velnesnė bausmė, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje (bauda, areÅ¡tas), nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. S. paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, subendrinus su paskirta pagal BK 243 straipsnį areÅ¡to bausme, ir pritaikius BK 641straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teisėjų kolegijos manymu, labiau Å¡velninti nuteistajam bausmę už atskiras nusikalstamas veikas ar subendrintÄ bausmę, nėra pagrindo. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį 16. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai nuteistajam R. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, atlygina padarytÄ Å¾alÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009).

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

18. Nustatyta, kad nuteistasis R. S. anksčiau teistas tris kartus, iš kurių du kartus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (jam buvo nustatyta 2,56 promilių ir atitinkamai 2,55 promilių neblaivumas). Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, jo atžvilgiu buvo taikyta dviejų rūšių bausmės - bauda ir areštas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek padarė naujas nusikalstamas veikas.

19. Nors nuteistasis R. S. skunde teigia, kad atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiÅ«rėti tėvo, kurio sveikatos bÅ«klė sunki, tačiau pastebėtina, kad dokumentų grindžiančių Å¡iÄ skunde nurodytÄ aplinkybę nėra pateikta. Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu žada daugiau nenusikalsti, tačiau toks jo argumentas yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir žinodamas apie tėvo bÅ«klę, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

Nuteistasis R. S. dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , be kita ko, ne kartÄ baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iÅ¡ tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R.

S. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino 20. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. S. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teismas, nustatydamas nuteistajam R. S. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones penkerių metų terminÄ , atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 1.88 promilės etilo alkoholio, kad kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ maksimaliam penkerių metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis Å¡io skyriaus, t. y. IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“, nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva.

BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo vienerių iki penkerių metų. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos dydį buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo R.

S. padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumÄ bei asmenybę. Å iuo atveju nustatytas terminas yra maksimalus. Nuteistasis R. S. padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, dienos metu Vilniaus mieste, kur intensyvus eismas, sukėlė eismo įvykį, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aptariamais veiksmais buvo sukelta reali žala kitų asmenų nuosavybei, nes nuteistasis R.

S. nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitos transporto priemonės galinę dalį, taip apgadindamas abu automobilius (2 t., b. l. 58). Be kita ko, jo administraciniai baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie iÅ¡vardinti Å¡ios nutarties 12 punkte, leidžia spręsti, kad jis sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti. Å ioje byloje nuteistasis R. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iÅ¡kvėptame ore rasta 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ , taip pat gerokai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apelianto padarytos veikos pavojingumÄ .

23. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels nuteistajam R. S. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminÄ . Nustatytas penkerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas laikytinas proporcingu, padedančiu užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

24. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo R. S. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , jam apylinkės teismas pagrįstai nustatė maksimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminÄ , t. y. 5 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jį trumpinti nėra.

25. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo 26. 2023 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-03862 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 120 Eur už R. S. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

27. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – nuteistasis R. S. dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, be to, turi sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ ir sumokėti baudas už paskirtus administracinius nusižengimus, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iÅ¡ nuteistojo R. S. neturi bÅ«ti priteistina (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo bÅ«tinÄ dalyvavimÄ imperatyviai numato BPK, tai reiÅ¡kia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: R. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo R. S. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Ieva Gavelytė - Kalytienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė