79cea15077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinė byla Nr. 2AT-21-2012 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00234-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 45.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pakeistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarimas ir M. Ž., nubaustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, netaikyta papildoma nuobauda – automobilio „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „A“, konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimo,

n u s t a t ė :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarimu M. Ž. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 8 d., apie 12.22 val. Tauragės r. sav., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 205 km, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis - 1,82 promilės alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam atimta. Stabdomas policijos pareigūno M. Ž. nepakluso teisėtam, akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, nesi tai padarė, kai 2011 m. spalio 10 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Taip M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14, 16, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Klaipėdos apygardos teismas, 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies tenkindamas UAB „A“ apeliacinį skundą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarimą pakeitė ir, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, netaikė administracinio teisės pažeidimo padarymo metu M. Ž. vairuotos transporto priemonės, registruotos AUB „A“ vardu, konfiskavimo. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko prašymą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, paneigiančių UAB „A“ pateiktą versiją, kad M. Ž. transporto priemonę vairavo be M. A. žinios, nes šis neleido to daryti ir visą laiką miegojo, kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pirmiausia, teismas nesiėmė priemonių iškviesti į teismo posėdį ir apklausti policijos pareigūną liudytoją A. P., kuriam rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Ž. nurodė, jog M. A. buvo per daug girtas, kad vairuotų transporto priemonę, todėl vairavo jis, o M. A. reikalavo važiuoti dar greičiau. Antra, neįvertintas ir vaizdo įrašas iš AB „Smiltynės perkėla“, kuriame užfiksuota, jog M. Ž. ir M. A. buvo išlipę iš automobilio, kuriuo M. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus. Dėl šio įrašo teismas pasisakė tik tiek, kad įrašas neva nekokybiškas, tačiau neatsižvelgė, kad pats M. A. taip pat neneigė, jog buvo išlipęs iš automobilio. Šie įrodymai paneigia teiginius, kad M. A. visą kelia miegojo, o M. Ž. vairavo automobilį M. A. nežinant. Kartu pareiškėjas mano, kad teismas negalėjo remtis M. Ž. parodymais, nes šis apklausiant jį įtariamuoju nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą.

Be to, pareiškėjas mano, kad teismas padarė ir esminių materialiosios teisės pažeidimų, nes byloje taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, nors ATPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575–2114/2011 taip pat yra nurodęs, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime (byla Nr. 12/96-5/97) yra nurodęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti. Vienas nuosavybės teisės ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančios daikto, kuris buvo ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas, prilygtinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybės susigrąžinti jį natūra. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Todėl teismas A. Ž., be kitų administracinių teisės pažeidimų, pripažinęs kaltu ir dėl ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, negalėjo vadovaujantis ATPK 301 straipsniu netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Atsiliepimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko prašymą suinteresuotas asmuo UAB „A“ prašo atmesti šį prašymą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį.

Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas prašymo argumentas, jog teismas, neapklausdamas M. Ž. protokolą surašiusio pareigūno A. P., padarė procesinį pažeidimą, nes byloje apklaustas tiesiogiai įvykyje dalyvavęs pareigūnas E. J., kuris davė parodymus, atitinkančius tarnybiniame protokole užfiksuotas aplinkybes.

Nors ATPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, tačiau teismų praktikoje laikomasi kitos nuomonės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina byloje Nr. N575–3213/2010, yra konstatavęs, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti netaikomas vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, kai nustatoma išskirtinė situacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pareiškėjas šią aplinkybę ginčija teigdamas, kad byloje neįrodyta, jog automobilis buvo paimtas prieš jo savininko valią, tačiau šis argumentas nėra ATPK 30221 straipsnyje numatyto bylos nagrinėjimo dalykas, nes šio straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas priimtus nutarimus ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu. Taigi teismas yra saistomas byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Suinteresuoto asmens UAB „A“ atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, laikydamasis ATPK 257 straipsnio reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Atsiliepime aptariami įrodymai, kurie patvirtina, kad M. Ž. vairavo automobilį be M. A. leidimo ir šiam nežinant, t. y. M. Ž., A. A. parodymai, taip pat pareigūno E. J. parodymai apie tai, kad automobilio keleivis (A. A.) buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato, kas vyksta, klausė, ką jis čia daro. Be to, nurodoma, kad šių asmenų parodymai nėra prieštaringi, o M. Ž. parodymai galėjo būti vertinami, nes nenustatyta, kad jis būtų davęs melagingus parodymus. Teismas įvertino ir AB „Smiltynės perkėla“ pateiktą vaizdo įrašą kaip nekokybišką ir nesuteikiantį papildomų duomenų dėl M. Ž. padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Nepagrįstas ir prašymo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N575–2114/2011 formuojamai praktikai, nes toje pačioje nutartyje nurodyta, kad galimos situacijos, kai ATPK 1302 straipsnyje numatytas transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas vadovaujantis ATPK 301 straipsniu. Tai patvirtina ir byloje Nr. N575–3213/2010 priimta nutartis.

Suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatoms, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad minėtos nuostatos taikomos tada, kai turto savininkas pats perdavė turtą pažeidėjui (nutartis Nr. 2AT-1/2011). Tuo tarpu aptariamoje situacijoje taikomos kitos to paties nutarimo nuostatos, pagal kurias turto savininko teisės yra ginamos, kai pažeidėjas panaudojo turtą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Be to, svarbios ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimo nuostatos, pagal kurias įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas skirdamas nuobaudas galėtų įvykdyti teisingumą, t. y. kad, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą.

Šiame kontekste suinteresuotas asmuo UAB „A“ atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad ATPK 301 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių proceso teisės pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis M. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 1302 straipsnį, 1241 straipsnio 7 dalį subendrinta administracine nuobauda – dvidešimties parų administraciniu areštu su automobilio „Mercedes-Benz“, priklausančio trečiajam asmeniui UAB „A“, konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „A“ apeliacinį skundą, nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutarimą ir, vadovaudamasis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, byloje netaikė papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė nustatęs, kad administracine tvarka nubaustas asmuo M. Ž. transporto priemonę paėmė ir naudojo prieš jos savininko UAB „A“ ir už šią priemonę atsakingo šios bendrovės direktoriaus M. A. valią, ja disponavo neteisėtai, todėl tai vertino kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti ATPK 301 straipsnio, reglamentuojančio mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą ar jos neskyrimą, nuostatas, ir nutarė nekonfiskuoti šios transporto priemonės.

Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 1302 straipsnį, 1241 straipsnio 7 dalį nubaustam M. Ž., vadovaudamasis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, nutaręs byloje netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, padarė esminius proceso ir materialiosios teisės pažeidimus, nes tokį sprendimą priėmė neištyręs ir tinkamai neįvertinęs visų įrodymų, paneigiančių apeliaciniame skunde pateiktą versiją, kad šis asmuo transporto priemonę vairavo be jos savininko žinios bei neatsižvelgęs į tai, kad pagal BK 301 straipsnio 2 dalį asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti taikomos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą netaikyti trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.

ATPK 1302 straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas nuo dvidešimties iki keturiasdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Transporto priemonės konfiskavimas padarius šį administracinės teisės pažeidimą, yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs byloje surinktų visumą nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria M. Ž. padarė ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos savininko UAB „A“ ir už ją atsakingo šios bendrovės direktoriaus M. A. valią. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas tokį faktą nustatė, tačiau tai padarė paviršutiniškai ištyręs ir išsamiai neįvertinęs visų šio klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių ir įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad M. Ž. UAB „A“ priklausančią transporto priemonę vairavo prieš šios bendrovės direktoriaus M. A. valią, iš esmės vertino tik suinteresuotų asmenų M. Ž. ir M. A. parodymus, kurie teigė, kad automobilį M. Ž. paėmė savavališkai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas šių asmenų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, nepatikrino jų logiškumo ir patikimumo, nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir vertino juos atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas, vertindamas M. Ž. parodymus, neįvertino juose esančių prieštaravimų, nepalygino jų su kitais įrodymais. Iš esmės liko neįvertinta M. Ž. parodymų dalis, kad jis negirdėjo įjungto policijos garsinio signalo, nes automobilyje garsiai grojo muzika. Ši aplinkybė taip pat turi įtakos sprendžiant, ar M. A. miegojo važiuodamas automobiliu su M. Ž. ir nesuvokė, kad pastarasis jo transporto priemonę vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir tai, kad M.

Ž. protokolą surašiusiam pareigūnui A. P. teigė, jog kartu su juo važiavęs M. A. reikalavo važiuoti greičiau. Teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikrinti šią aplinkybę ir teismo posėdyje apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Ž. surašiusį policijos pareigūną A. P.. Vertindamas policijos pareigūno E. J. parodymus, teismas nutartyje rėmėsi tik jų dalimi, nutylėdamas tą dalį, kurioje pareigūnas teigė, kad M.

A., išlipęs iš automobilio, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau stabdant automobilį negalėjo miegoti bei neatrodė užsimiegojęs. Pažymėtina, jog ši liudytojo E. J. parodymų dalis taip pat reikšminga sprendžiant tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje neįvertinti faktai, jog M. Ž. ir M. A. automobiliu nuo išvažiavimo iš Nidos iki to laiko, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, važiavo apie penkias valandas, kad M.

A. nustatytas girtumo laipsnis, vertinant nustatytų aplinkybių visumą, nebuvo toks didelis, kad jis nesusivoktų aplinkoje. Maža to, nors teismo posėdyje buvo tiriamas AB „Smiltynės perkėla“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas UAB „A“ priklausantis automobilis bei juo važiuojantys asmenys, kurie buvo išlipę iš automobilio. Vis dėlto šis objektyvus įrodymas ištirtas paviršutiniškai, pagal jį išsamiai nepaklausus liudytojo E. J., taip pat M. A. ir M. Ž.. Visų bylos aplinkybių kontekste šis įrašas įvertintas deklaratyviai nurodant, kad jis nekokybiškas.

Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir yra naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikindama apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą gražindama iš naujo nagrinėti apygardos teismui dėl esminių proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija nepasisako dėl prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodomo materialiosios teisės pažeidimo (ATPK 301 straipsnio 2 dalis). Dėl to turės pasisakyti bylą iš naujo nagrinėsiantis apygardos teismas, atsižvelgdamas į šio teismo, iš naujo atlikus visapusišką, pilnutinį ir objektyvų byloje surinktų įrodymų ištyrimą, nustatytas aplinkybes, šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, susijusius su ATPK 301 straipsnio 2 dalies taikymu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis