79cd76c2-9f5c-44c0-af7e-e5cb337ef96d · Vilniaus apygardos teismas

Bylos Nr. e2A-2156-803/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06930-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.1.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onutės Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieÅ¡kinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalies panaikinimo, žalos atlyginimo, procesinių palÅ«kanų priteisimo atsakovui J. L. ir atsakovo J.

L. priešieškinį ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbuotojo, kuris buvo paskirtas į verslo klientų skyriaus vadovo pareigas ir su kuriuo buvo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, žalos padarytos įmonei, atlyginimo dydžio.

2. IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalį, kuria buvo atmesti jo reikalavimai, 2) visiÅ¡kai tenkinti jo reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir priteisti iÅ¡ J. L. 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2015-01-01 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovui buvo pavestos verslo klientų skyriaus vadovo pareigos, taip pat su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Nurodė, kad 2015-09-08 į jų bendrÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) kreipėsi asmuo, prisistatęs A. P., elektroninis laiÅ¡kas buvo gautas iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini), kuris nurodė esÄ s UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ darbuotojas ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Ä¯sigyti kompiuterinės įrangos su mokėjimo atidėjimu, su interesantu komunikacijÄ užmezgė atsakovas, kuris sutiko pasiraÅ¡yti sutartį apsikeičiant dokumentais elektroniniu paÅ¡tu ir parduoti prekių su mokėjimo atidėjimu 1 mėnesiui, pirkėjo kurjeriui buvo atiduota kompiuterinės įrangos už 8 228,54 Eur (su PVM).

Tuo pačiu elektroninio paÅ¡to adresu 2015-09-15 kreipėsi asmuo, prisistatęs K. M., kuris nurodė esÄ s UAB „GrigiÅ¡kės“ darbuotojas, elektroninis laiÅ¡kas buvo gautas iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini), jis paprašė įsigyti didelį kiekį kompiuterinės technikos su mokėjimo atidėjimu, atsakovas su interesantu apsikeitė skanuotos sutarties tekstais numatydamas 7 dienų mokėjimo atidėjimÄ , 2015-09-17 atsakovas atidavė prekių už 18 203,41 Eur (su PVM), o 2015-09-22 atsakovas, vis dar negavęs apmokėjimo už anksčiau atiduotas prekes, papildomai atidavė prekių dar už 10 575,33 Eur (su PVM).

IeÅ¡kovas nurodė, kad pastebėjus neapmokėtÄ sÄ skaitÄ ir pradėjus aiÅ¡kintis priežastis, susisiekus su AB „GrigiÅ¡kės“ paaiÅ¡kėjo, jog nei prekes užsakęs K. M., nei prekes paėmę M. L. ar S. G. nedirba ir niekada nedirbo AB „GrigiÅ¡kės“, AB „GrigiÅ¡kės“ niekada nepirko jokių prekių iÅ¡ jų ir susiraÅ¡inėjimui įmonė nenaudoja elektroninio paÅ¡to adresų, kurių galÅ«nės yra @gmail.com, todėl dėl patirto sukčiavimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ , kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54229-15, atliktų kratų metu buvo surasta dalis prekių už 6 922,97 Eur, kurios įmonei buvo grÄ Å¾intos.

Nurodė, kad taip pat buvo susisiekta su UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“, kuri patvirtino, jog A. P. nėra ir niekada nebuvo jų darbuotojas, UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ nepirko ieÅ¡kovo produkcijos ir savo veikloje nenaudoja elektroninio paÅ¡to adresų, kurių galÅ«nės yra @bk.ru. Taigi atsakovas atidavė prekių už didesnę negu 37 000 Eur sumÄ nežinomiems asmenims, atsakovo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovui pateiktuose pasiaiÅ¡kinimuose atsakovas nenurodė jokių rimtų priežasčių, iÅ¡skyrus tas, jog daug prekių su mokėjimu atidėjimu ketinę pirkti asmenys atsakovui pasirodė patikimi.

Darbo ginčų komisija bendrovei priteisė tik 50 procentų padarytos žalos, nurodydama, kad Å¡alių kaltė dėl žalos atsiradimo pasiskirstė po lygiai, su kuo bendrovė nesutinka, nes sutartyse buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog pirkėjams negali bÅ«ti iÅ¡duota prekių kreditan už didesnę negu 5 000 Eur sumÄ , t. y. bÅ«damas vadovaujančiu ieÅ¡kovo administracijos darbuotoju atsakovas sau ir kitiems įmonės darbuotojams nustatė pareigÄ laikytis kliento kreditavimo limitų, nurodytų sutartyje (el. b. t.

I, b. l. 1–9).4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad jis pas ieÅ¡kovÄ dirbo nuo 2015-01-01 iki 2015-12-09, darbo sutartyje jo pareigos buvo nurodytos verslo klientų skyriaus vadovas, tačiau faktiÅ¡kai jis dirbo technikos pardavėjo/konsultanto darbÄ , į kurį įėjo technikos pardavimas, ofise visi darbuotojai dirba vienoje patalpoje, tariasi, diskutuoja, jo vadovas mažmeninės prekybos vadovas L. V. taip pat dirba toje patalpoje, dėl pardavimo sandorio UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ jis tarėsi su juo, taip pat A.

P. elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ matė pardavimų vadybininkas A. G., vadybininkas R. S., jie visi sutarė, kad aptarnauti A. P. galima, jo vadovas L. V. pritarė sutarties sudarymui, pasiÅ«lė pasikonsultuoti dar su buhaltere D. E., kuri nurodė, kad jokių papildomų duomenų gauti nereikia ir sutartį pasiraÅ¡yti galima, todėl jis, veikdamas L. V. ir D. E. nurodymais, sutartį sudarė; dėl pardavimo sandorio AB „GrigiÅ¡kės“ nurodė, kad K. M. elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ matė L.

V., A. G., R. S., sandoriui pritarė, kai po kelių dienų tas pats asmuo paprašė dar kelių kompiuterių, vėlavimo atsiskaityti už prekes dar nebuvo. Pažymėjo, kad darbdavys veikia rizikingoje pardavimų srityje, kur gali pasitaikyti sukčiavimo atvejų iÅ¡ pirkėjų, tačiau visÄ rizikÄ dėl tokių galimų praradimų jis siekia perkelti darbuotojui, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis buvo apgautas lygiai taip pat kaip ir darbdavys, bÅ«tent nusikalstamas veikas padarę asmenys atliko neteisėtus veiksmus ir jie baudžiamųjų proceso poveikio priemonių pagalba privalės atlyginti žalÄ .

Kartu pažymėjo, kad darbdavys nebuvo oficialiai nustatęs jokių privalomų limitų, taip pat teigė, kad jo finansinė padėtis yra prasta, gyvena iš skolintų lėšų, artimųjų finansinės paramos (el. b. t. VI, b. l. 1–16).5. Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalį, kurioje iš jo priteista 13 503,64 Eur materialinės žalos ieškovui ir nepriteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį (el. b. t. III, b. l. 8–20, t. VII, b. l. 82–83).

6. IeÅ¡kovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodydamas, kad sprendimÄ virÅ¡yti kreditavimo limitus atsakovas priėmė pats, su niekuo nesitaręs, niekam nepranešęs, ofise nėra kolektyvinio sprendimų priėmimo; surastų ir grÄ Å¾intų įrenginių vertė nesiekia atsakovo virÅ¡yto 5 000 Eur klientų kreditavimo limito, dėl to kelių surastų kompiuterių grÄ Å¾inimo faktas neturi jokios įtakos atsakovo padarytos žalos atlyginimui.

Teigė, kad atsakovo sutarčių sudarymas ir prekių už 37 007,28 Eur atidavimas nežinomiems (neegzistuojantiems) klientams nesilaikant limitų ir be menkiausių apmokėjimo garantijų, negali būti paaiškinamas jokiais pagrindais, išskyrus paties atsakovo dalyvavimu sukčiavimo schemoje arba visišku elementarių sveiko proto taisyklių ignoravimu, nesutiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta (el. b. t. VII, b. l. 1–7, t. VII, b. l. 82–83). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, konstatavo jog ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.8. Teismas nurodė, kad paties atsakovo su AB „GrigiÅ¡kės“ ir UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ pasiraÅ¡ytų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.4 p. buvo nurodytas 5 000 Eur kredito limitas, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad žinojo sutartyse nurodytÄ kredito limitÄ , kredito limito sÄ vokÄ suprato, tačiau akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė savo paties pasiraÅ¡ytų sutarčių nuostatų ir aukščiau aptartais atvejais (su AB „GrigiÅ¡kės“ ir UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“) iÅ¡davė tariamiems pirkėjams prekes virÅ¡ydamas šį limitÄ , taip atlikdamas neteisėtus veiksmus.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieÅ¡kovo darbuotojai patvirtino, kad bendrovėje nėra kolektyvinių sprendimų priėmimo praktikos, konkrečios situacijos, niuansai su AB „GrigiÅ¡kės“ ir UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ jiems nebuvo žinomi, taigi, atsakovas pats savarankiÅ¡kai nusprendė netaikyti kredito limito byloje aptariamais AB „GrigiÅ¡kės“ ir UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ atvejais.Ä®vertinęs atsakovo atstovo argumentÄ , jog darbdavys darbuotojui perkėlė visÄ rizikÄ , teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad verslo klientų skyriaus vadovo pareigas pradėjo eiti ir ėjo savo noru, vadinasi, suprato atsakomybės laipsnį.

Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos teiginiu, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovas įmonės vardu parduodamas nusikalstamÄ veikÄ darantiems asmenims prekes pažeidė bendras pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, atsakovui darbo pobÅ«dis ir specifika buvo žinomi, suÅ¡velninti rizikÄ jis turėjo plačiÄ diskrecija.10.Teismas konstatavo, jog kiekvienam eiliniam asmeniui yra aiÅ¡ku, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties Å¡ablonÄ , su įraÅ¡yta kredito limito suma, darbdavys yra įtvirtinęs kredito limito privalomÄ sÄ lygÄ , akivaizdu, kad darbuotojas siekdamas keisti sÄ lygÄ sutartyje, kuriÄ jam persiuntė darbdavys kaip pavyzdinę, jis turi kreiptis į pavaldų asmenį (atsakovo atveju – į įmonės direktorių; atsakovas yra iÅ¡silavinęs asmuo, užėmęs vadovaujančias pareigas beveik metus, todėl turėjo suprasti, jog jam neaiÅ¡kiais darbiniais klausimais jis turi kreiptis į įmonės direktorių) sutikimo, pritarimo keisti sutarties sÄ lygÄ , tačiau atsakovas nesilakė elementaraus atidaus ir rÅ«pestingo darbuotojo pareigos – ne tik, kad nesikreipė į bendrovės direktorių dėl kredito limito dydžio nustatymo konkrečiais atvejais, bet ir nesilaikė savo paties pirkimo–pardavimo sutartyse įraÅ¡yto 5 000 Eur kredito limito.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, jog Darbo ginčų komisijos teiginys, kad Å¡alių kaltė atsiradusioje materialinėje žaloje pasiskirstė tolygiai, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė dideli neatsargumu, t. y. darbuotojas elgdamasis nerÅ«pestingai, neatsakingai, aplaidžiai, neatidžiai neužtikrino jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ ir perdavė ieÅ¡kovo prekes nežinomiems asmenims už jas neatsiskaičius, virÅ¡ydamas savo paties nustatytÄ 5 000 Eur kredito limitÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .

Atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio prekes, kurias jis parduoda, ir turėjo jas saugoti, kad jų nepasisavintų kiti asmenys, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad iÅ¡saugotų jam patikėtÄ turtÄ , nors turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų (nepakankamo įsitikinimo klientų tapatybe, savo paties pasiraÅ¡ytose sutartyse nurodyto kredito limito virÅ¡ijimo) gali kilti neigiamų padarinių. 11.Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ dėl atsakovo neatsargios kaltės formos, įvertindamas, kad atsakovas buvo apgautas nesÄ Å¾iningų asmenų, neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, nuo darbo santykių su ieÅ¡kovu pabaigos (2015-12-09) nėra įsidarbinęs, atsižvelgęs į aplinkybes, paveikusias žalos atsiradimÄ , atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad yra pagrindas 10 procentų mažinti priteistinos žalos sumÄ , remiantis DK 257 straipsnio 5 dalimi. ŠiÄ iÅ¡vadÄ taip pat grindė teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. IeÅ¡kovas pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti toje dalyje, kurioje darbuotojo reikalavimai buvo atmesti, t. y. netenkinti Å¡ioje byloje darbdavio UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ pareikÅ¡tų reikalavimų ir žalos iÅ¡ atsakovo J. L. ieÅ¡kovo naudai nepriteisti.13. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai pasisakė, kad Darbdavio kaltės nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia, ir darbuotojas privalo prisiimti visÄ atsakomybę 100 procentų, nes sudarė sutartis su nusikaltimus padariusiais asmenimis, nurodė kredito limitÄ ir pats jį pažeidė. 2016-04-12 teismo posėdžio metu darbuotojas teismui žodžiu paaiÅ¡kino, kad jis neturi aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, neturi ilgametės patirties vadovauti pardavimams nuo proceso pradžios iki pabaigos, nes yra iÅ¡dirbęs tik 9 mėnesius pardavimų srityje, jį darbdavys buvo palikęs dirbti darbÄ be jokios kontrolės savo paties nuožiÅ«ra.

Be to, pas darbdavį nebuvo nustatyta jokių oficialių kredito limitų. Tai, kad darbuotojas pats nusistatė limitÄ (5000 EUR per sandorį), nereiÅ¡kia, kad ir turėjo jo laikytis. Darbuotojas galėjo nusistatyti bet kokio dydžio limitÄ (5000 EUR, 50 000 EUR, 500 000 EUR ir pan.) ir vienintelis atsakomybės matas, kuo teismas vadovavosi, tai buvo paties darbuotojo pažeistas jo paties nustatytas limitas.14.Darbdavys, sÄ Å¾iningai įgyvendindamas DK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ , privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiÅ«rėti, duoti arba ne sutikimÄ jiems sudaryti, kontroliuoti, kaip parduodamas jo turtas: pavyzdžiui, kad nebÅ«tų parduodamas didelės vertės turtas nemokiems asmenims, kad nebÅ«tų jis parduodamas kitomis įmonėmis apsimetančiais asmenims.

Tuo tarpu darbuotojo atlyginimas priklausė nuo pardavimų apimčių, todėl jis netgi buvo skatinamas kuo daugiau parduoti be jokios priežiÅ«ros. Taip pat žala nebÅ«tų kilusi, jeigu darbdavys bÅ«tų apmokęs darbuotojÄ atskirti pavojingus laiÅ¡kus ir neparduoti prekių potencialiems apsimetėliams arba bent jau bÅ«tų užtikrinęs SPAM filtrų taikymÄ . Jeigu tokia apsauga bÅ«tų taikoma, tai nusikaltimÄ padariusių asmenų laiÅ¡kai bÅ«tų „filtruojami“ ir bÅ«tų pasiekę adresatÄ darbdavį su specialiu žymėjimu arba nepasiekę apskritai.15.

Darbuotojas pripažįsta, kad dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis pažeidė savo paties įtvirtintÄ limitÄ , tačiau tai nėra vien jo kaltė. Kaip ir nėra vien tik apelianto kaltė, kad jis prekes pardavė asmenims iÅ¡ nežinomų/keistų elektroninio paÅ¡to dėžučių, kurie, kaip paaiÅ¡kėjo, buvo nusikaltėliai, turintys tikslÄ iÅ¡vilioti turtÄ . Kita vertus, darbdavys nebuvo pravedęs jokių mokymų ir instrukcijų, kaip atpažinti nusikalstamÄ veikÄ darančius asmenis Å¡ioje srityje.

Darbdavys apskritai neakcentuodavo Å¡ios galimos problemos ir netgi nenumatė tokios rizikos. Darbdavys nė karto nekėlė darbuotojo kvalifikacijos Å¡ioje srityje ir apskritai Å¡iose pareigose. Žala nebÅ«tų kilusi arba jos kilimas bÅ«tų minimizuotas, jeigu Darbdavys į tokias atsakingas pareigas su itin aukÅ¡tu atsakomybės laipsniu bÅ«tų priėmęs jau patyrusį asmenį, turintį tokio atsakingo darbo patirties, o ne tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ turintį atsakovÄ , kuris dar tik mokosi dirbti.16.

Teismas klaidingai teigia, kad darbdavys buvo parengęs ir persiuntęs pirkimo pardavimo sutarties Å¡ablonÄ , - tai patys darbuotojai pasirengė tokį Å¡ablonÄ , kuris neturėjo jokio privalomo pobÅ«džio. Tiesiog dėl to, kad darbdavys nereglamentavo daugelio darbinių klausimų, tai pas jį susidarė tam tikra toleruojama darbuotojų savivalė, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. lapkričio 26 d. elektroninis darbuotojų susiraÅ¡inėjimas. Nagrinėjamu atveju žala kilusi nebÅ«tų, jeigu Darbdavys bÅ«tų reglamentavęs Darbuotojo pareigybę ir bÅ«tų nustatęs Darbuotojo pareigÄ tartis su įmonės vadovybe bei tam tikrų sandorių vizavimÄ .

Tokiu atveju bÅ«tų nustatyti netinkami pirkėjai dar prieÅ¡ jiems parduodant prekes, bÅ«tų iÅ¡samiai peržvelgiamas toks pardavimas (subjektai, sÄ lygos ir kt.).17. Teismas sprendimu nepagrįstai priteistinÄ Å¾alÄ iÅ¡ darbuotojo sumažino tik 10 procentų. Mažindamas atlygintinos žalos dydį rėmėsi 1) Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015, ir 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012) teigdamas, kad 10 procentų dydis yra tinkamas ir atitinka nurodytÄ praktikÄ .

Tačiau Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015 buvo panaikintas kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015 dar prieÅ¡ priimant šį sprendimÄ ; ir Å¡ioje byloje žalos atlyginimas buvo sumažintas ne 10 procentų, o 30 procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012 sprendė visai kitokiÄ situacijÄ , t. y. kai ieÅ¡kovės prašė pripažinti jų atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo (vagystės) neteisėtu, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ materialiai atsakingų ieÅ¡kovų žalos.

Taigi su Å¡ia byla nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis nėra panaÅ¡i. Kadangi atsakovas žalÄ sukėlė dėl netyčinių veiksmų (sukelti žalos nesiekė, nežinojo, kad įrangÄ perka asmenys, neatstovaujantys nurodytų įmonių) bei yra sunki jo finansinė padėtis (iki Å¡iol nedirba ir neaiÅ¡ku, ar gaus darbÄ , nuolat kaupiasi skolos ir kt.), tai žala jam yra mažintina daugiau negu Å¡ioje byloje jÄ sumažino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turėtų bÅ«ti sumažintas priteistinos žalos dydis 50 proc.

18. Teismo pozicija kad City Bee automobilis, sporto klubas ir nuomojamas butas yra prabangos objektai, visiÅ¡kai nepagrįsta. Darbuotojas neturi automobilio, tačiau jam neiÅ¡vengiamai kelis kartus jo buvo prireikę, todėl iÅ¡sinuomojo City Bee automobilį, kurį nuomoti yra pigiau nei važiuoti taksi ar autobusu (be to, autobusu ne visas reikiamas vietas galima pasiekti), o į City Bee mokestį yra įskaičiuotas ir kuras, taigi, Å¡i paslauga pigesnė alternatyva kitoms transporto priemonėms. Nepagrįstas teismo teiginys, kad darbuotojas nuomoja brangų butÄ ir todėl gali pasirinkti pigesnį variantÄ .

Pabrėžtina, kad rinkoje buto nuomos kaina 320 EUR per mėnesį (Darbuotojo sudarytos nuomos sutarties 4.1 punktas) yra priskirtina vienai iÅ¡ mažesnių. Darbuotojo lankomas Good Life Fitness sporto klubas nėra prabangos prekė, bent jau už tokiÄ kainÄ , kokiÄ moka atsakovas, t. y. 29 EUR per mėnesį.19. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė atsakovo (apelianto) reikalavimus atmesti, nes apeliantas pripažįsta, jog dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis tikrai pažeidė savo paties nustatytus klientų kreditavimo limitus.

Pripažinęs savo kaltę, apeliantas pats paneigė apeliacinio skundo argumentus dėl darbdavio kaltės buvimo. Jei iki apeliacinio skundo pateikimo dienos darbuotojas tvirtino nebuvus priimtiems lokaliniams aktams, dėl kurių darbuotojas nežinojo savo funkcijų, tai apeliaciniame skunde atsiradus atsakovo prisipažinimui, liko tik nauji argumentai - darbuotojo nepatyrimas, nuovargis ir pan. Siekdamas įrodyti šias „naujas“ aplinkybes kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, tačiau jie negali būti prijungti prie bylos.

Ginčas byloje kilo ne dėl atsakovo sprendimų sudaryti ginčo sandorius apskritai, tačiau tik dėl atsakovo sprendimų nukrypti nuo įprastos pardavimų praktikos bei suteikti nežinomiems klientams prekių kreditan daugiau negu tai buvo leistina sutartyse numatytais kreditavimo limitais. Apeliantas įrodinėdamas darbdavio kaltę nepaaiÅ¡kina, kaip atsakovo kvalifikacijos kėlimas galėjo bÅ«ti susijęs su valingu ir sÄ moningu paties apelianto sprendimu nesilaikyti nustatyto klientų kreditavimo limito.

Žala yra susijusi tik su ginčo sandorių vykdymu, parduotų prekių vertėmis, sÄ moningu atsakovui nustatytų limitų nesilaikymu20. Atsakovas žinojo nustatytus kredito limitus ir suprato jų prasmę. Be to, apelianto argumentai yra tarpusavyje prieÅ¡taraujantys. Vienu atveju nurodoma, kad darbuotojas vykdė vadovų L. V. ir buhalterės D. E. nurodymus, o kitu atveju, įrodinėjama, jog veikė niekieno kontroliuojamas. Savo skunde apeliantas nurodo, jog iÅ¡ jo priteistina žala mažintina todėl, kad darbdavys visiÅ¡kai nereglamentavo darbuotojo darbo proceso ir leido veikti savo rizika be jokios priežiÅ«ros.

Taigi atsakovas paneigia savo ankstesnę pozicijÄ byloje, kuriuose įrodinėjo, jog atlikdamas ginčo pardavimus besÄ lygiÅ¡kai vykdė vadovo L. V. ir buhalterės D. E. nurodymus. Å ios aplinkybės negali egzistuoti abi kartu. Apeliacinio skundo argumentai, jog darbdavys privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiÅ«rėti, duoti arba neduoti sutikimÄ jiems sudaryti yra visiÅ¡kai nauji, anksčiau niekada atsakovo nenaudoti. Taip pat apeliantas naudoja pirmos instancijos teisme nenagrinėtus argumentus dėl patirties.

Anksčiau byloje įrodinėjęs, jog pardavimus vykdė darbdavio nurodymu, o 2015.04.12 dienos teismo posėdžio metu pripažinęs, jog turėjo patirties atliekant didelius pardavimus, dabar apeliaciniame skunde įrodinėja savo nepatyrimÄ . Verslo skyriaus vadovo pareigose apeliantas dirbo 9 mėnesius. Tai yra pakankamas ilgas laiko tarpas atsakovui susipažinti su darbuotojo pareigomis. Atsakovo pasiaiÅ¡kinimo tekstas: „Dažnai didelės įmonės perka didelėmis sumomis“, patvirtina, jog apeliantas aiÅ¡kiai turėjo patirties vykdant didelės apimties pardavimus.

Prekės buvo atiduotos tik dėl to, jog „iÅ¡ bendravimo klientas sukėlė pasitikėjimÄ â€œ. Situacija, kai pats darbuotojas sutartimis nustatė 5000 EUR kliento kreditavimo limitus ir pats jų nesilaikė, patvirtina visiÅ¡kai nebuvus jokios darbdavio kaltės.21. Ä®rodinėdamas savo atsakomybės mažinimo pagrindus atsakovas remiasi visiÅ¡kai savo ratio decidendi nepanaÅ¡iais teismų precedentais. Atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3k-3-605-313/2015, kurioje iÅ¡ žalÄ padariusio darbuotojo priteista pinigų suma buvo sumažinta 30%, teismai rėmėsi tuo, jog atsakovas niekur nedirba, jo Å¡eimoje auga 4 mažamečiai vaikai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės skiriasi. Atsakovas yra jaunas, darbingas. Lankosi sporto klube, naudojasi CityBee automobilių nuomos paslaugomis, nuomojasi nepigų naujos statybos bÅ«stÄ , verčiasi laisvai samdomo fotografo veikla. Ä®rodinėdamas savo atsakomybės mažinimo pagrindus atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-384/2012, kurioje kasacinis teismas sumažino vairuotojo, praradusio krovinį atsakomybę 50%. Atsakovas įrodinėja, jog kitoje byloje nustatytas 50% dydis taikytinas ir atsakovui, tačiau nenurodo jokių argumentų, kuo byla dėl vairuotojo praradusio krovinį atsakomybės yra panaÅ¡i į sÄ moningÄ klientų kreditavimo limitų nesilaikymÄ , kaip kad yra atsakovo atveju.

Taip pat nėra pagrindo remtis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose Nr. 3K-327/2004 bei nutartimi 3K-7-2/2004, nes minėtose bylose atsakovo atsakomybė buvo sumažinta dėl eismo įvykių metu darbuotojų darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde atsakovas dar karta kartoja, jog jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys apie tai, jog atsakovas paskolų neturi, yra nesusituokęs, vaikų neturi, atsakovo nuomoja nemaÅ¾Ä , nepigų naujos statybos butÄ , naudojasi CityBee automobilių nuomos paslaugomis (nors posėdžio metu pripažino kartu su drauge turįs ir naudojantis kitÄ automobilį).

Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta butų nuomos kainos lentelė nelaikytina leistinu įrodymu atsakovo pozicijai pagrįsti, lentelėje pateikti butai yra naujai įrengti, centriniuose miesto rajonuose. Galiausiai, atsakovo pateikiami įrodymai nebuvo pateikti į bylÄ pirmoje bylos instancijoje. Reklamuodamasis kaip profesionalus fotografas ir taip ieÅ¡kodamas klientų atsakovas ne tik gauna papildomas neoficialias pajamas, tačiau iÅ¡ vieÅ¡ai internete skelbiamų J. L. nuotraukų matyti, jog atsakovas turi nepigiai kainuojančiÄ fotografijos technikÄ .

Taigi, apeliaciniame skunde pateikti atsakovo argumentai dėl prastos atsakovo turtinės padėties nelaikytini rimtais ir sÄ Å¾iningais argumentais. Atsakovas apeliaciniame skunde ėmė įrodinėti, jog jis nėra iÅ¡silavinęs asmuo, nedirbo vadovaujančio darbo, turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Taip pat ėmė neigti įrodinėjimo nereikalaujančius teiginius, jog atsakovas yra jaunas ir darbingas. Å ios atsakovo nurodytos aplinkybės prasilenkia su atsakovo teismui duotais paaiÅ¡kinimais, kuriuose atsakovas pats patvirtino, jog 2016.04.12 dienÄ jau buvo sutaręs su kitu darbdaviu dėl darbo, buvo sutaręs dėl kiek mažesnio už buvusį darbo užmokesčio dydžio (žr. 2016.04.12 dienos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15 min. 05 sek.). 2016.04.12 dienos teismo posėdžio metu nurodė savo iÅ¡silavinimÄ esant - nebaigtÄ aukÅ¡tÄ jį, o ne vidurinį (2016.04.12 dienos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15 min. 35 sek.).22.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovui kredito limitai nebuvo aiÅ¡kÅ«s, nebuvo aiÅ¡ku, kaip juos taikyti. Å ias aplinkybes paneigia atsakovo paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu bei konstatuoti sprendime: „teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad žinojo sutartyse nurodytÄ kredito limitÄ , kredito limito sÄ vokÄ suprato“. Be to atsakovas teisme patvirtino, jog turėjo didelių pardavimų patirties, kitais klientų kreditavimo atvejais konsultuodavosi su įmonės vadovais. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pagrindas mažinti atsakovo atlygintinos žalos dydį yra atsakovo klaida parduoti prekes nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, klaidos aplinkybė negali turėti jokios reikÅ¡mės, kadangi atsakovo atsakomybė kyla ne dėl ginčijamo sandorio sudarymo, tačiau vien tik dėl neatsakingo sandorio vykdymo. VisÄ Å¾alÄ iki 5000 EUR kredito limito sumos kiekvienos atsakovo sudarytos sutarties atveju prisiėmė darbdavys. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Byloje nustatyta, kad apeliantas pagal 2015-01-01 sudarytÄ darbo sutartį Nr. DPC-DS150101-01 buvo priimtas į Verslo klientų skyriaus vadovo pareigas;

Å¡alys susitarė dėl 795,82 eurų mėnesinės algos. Apeliantas įrodinėja, kad jis dirbo technikos pardavėjo/konsultanto darbÄ , į kurį įėjo technikos pardavimas. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos materialinės žalos dydžio, kai 2015-09-09 tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atsakovo, ir UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PDPC20150909-01, kurios 4.4 p. buvo įtvirtintas 5 000 Eur kredito limitas (el. b. t. I, b. l. 27–28), 2015-09-10 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija DPC Nr. 215734996 pirkėjui UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ 8 228,54 Eur sumai (el. b. t.

I, b. l. 29), ir kai 2015-09-16 tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atsakovo, ir AB „GrigiÅ¡kės“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PDPC20150916-01, kurios 4.4 p. buvo įtvirtintas 5 000 Eur kredito limitas (el. b. t. I, b. l. 31–32), 2015-09-17 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija DPC Nr. 215736111 pirkėjui AB „GrigiÅ¡kės“ 18 303,41 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 33), 2015-09-22 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija DPC Nr. 215736808 pirkėjui AB „GrigiÅ¡kės“ 10 575,33 Eur sumai (el. b. t.

I, b. l. 34). Dėl Å¡ių sandorių ieÅ¡kovas patyrė 37 007,28 Eur žalÄ , nes Å¡ie pardavimai buvo fiktyvÅ«s (el. b. t. I, b. l. 35, 36). Darbdavys (ieÅ¡kovas) pateikė pareiÅ¡kimÄ Darbo ginčų komisijai, dėl kurio buvo pradėta darbo byla Nr. APS-1-23 dėl 27 007,28 EUR. Darbo byloje Darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ , kuriuo darbdavio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė 13 503,64 EUR. Komisija pažymėjo, kad darbdavys nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirstų keliÄ Å¾alai atsirasti, todėl žalÄ padalino perpus po lygiai Å¡alims.

Tokį sprendimÄ apkundė teismui tiek darbuotojas, tiek darbdavys.24.Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iÅ¡ darbuotojo pareigos rÅ«pestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti Å¡io konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 246 straipsnis).25.AiÅ¡kindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sÄ lygos, sampratÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties.

DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta tyčia.26.Taigi darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra nustatomas tiek pagl bendrųjų teisės normų, ar individualių norminių aktų reglamentuotos tvarkos pažeidimÄ .

Apeliantas į bylÄ 2014-11-26 pateiktais elektroniniais laiÅ¡kais įrodinėja, kad kreditavimo limitų rizikÄ buvo apsprendę patys darbuotojai. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. V. ir P. S., kurie dirbo pas atsakovÄ vadybininkais, susiraÅ¡inėjimÄ , sutinka, jog apeliantas įrodė aplinkybę, kad limitas buvo nustatomas darbuotojo nuožiÅ«ra, jiems susitariant mažesnėms įmonėms taikyti 7000 – 10000 Lt sumÄ , o didesnėms – didesnę. Bet kuriuo atveju, civilinės sutarties sÄ lyga, kuri nėra visais atvejais standartinė ir naudojama didesnėje dalyje sandorių Å¡alių patogumui, negali patvirtinti darbo pareigų pažeidimo per se.

Darbdavys jokiame teisės akte nebuvo numatęs draudimo neperduoti technikos, jei virÅ¡ytas kredito limitas, inter alia, jo apibrėžęs. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavys nebuvo priėmęs vidaus administravimo teisės akto, reglamentuojančio pardavimų procesÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, jog žala kilo sÄ moninigu atsakovui nustatytų limitų nesilaikymu, atmetamas. Tokiu atveju, bÅ«tina spręsti kiek darbuojas ir kiek darbdavys yra atsakingi už kilusiÄ Å¾alÄ .27.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentÄ , jog pripažinęs savo kaltę apeliantas pats paneigė savo skundo argumentus dėl darbdavio kaltės buvimo.

Tai galėtų bÅ«ti aplinkybė, mažinanti atsakovo (apelianto) atsakomybę, bet ji nėra Å¡alinti ieÅ¡kovo, kaip darbdavio veikos neteisėtumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neveikimu, t.y. teisės akto nepriėmimu dėl pardavimų proceso reglamentavimo. 28.Tai, kad atsakovas pats patvirtino, jog žinojo sudaromose sutartyse buvus nustatytus kredito limitus, suprato kredito limitų esmę ir paskirtį, nereiÅ¡kia, kad atsakovas bÅ«damas jauno amžiaus sugebėjo įvertinti sandorio rizikÄ UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ ir AB „GrigiÅ¡kės“ atvejais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nukrypimas nuo įparastos pardavimų praktikos negali bÅ«ti pakankamu argumentu konstatuoti atsakovo tyčiÄ kaip kaltės formÄ ir tuo pagrindu reikalauti visiÅ¡ko materialinės žalos atlyginimo. Å ios nutarties 25 punkte jau iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.29.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.30.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad suteikti nežinomiems klientams prekių kreditan daugiau negu tai buvo leistina sutartyse numatytais kreditavimo limitais yra apskritai nelogiÅ¡ka. Teisėjų kolegija dėl Å¡ios aplinkybės nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas pasielgė protingai, reikėtų atsižvelgti į tai, kokius protingumo standartus suformavo darbdavys įmonėje. Nors ieÅ¡kovas remiasi argumentu, kad tai buvo kredito limitas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis nebuvo stabilus ir dėl jo buvo sprendžiama pagal užsakovÄ vadybininkų nuožiÅ«ra.

Ä® bylÄ 2014-11-26 pateikti elektroniniais laiÅ¡kai paneigia liudytojų, kurie dirba pas atsakovÄ , L. V., A. G., R. S. parodymus, jog jie turėjo privalomai atsiklausti savo tiesioginio vadovo dėl kredito limito dydžio. IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovo (apelianto) nurodytos aplinkybės, kad jis apsisprendė dėl sandorio sudarymo UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ ir AB „GrigiÅ¡kės“ atvejais pasitaręs su L. V. ir D. E. (CPK 12, 178 straipsniai). 31.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pripažįsta (1.6 punktas), jog pats darbuotojas sutartimis nustatė 5000 EUR kliento kreditavimo limitus ir praÅ¡o jam taikyti atsakomybę tiek, kiek pats apeliantas jų nesilaikė.

Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojui buvo suteikta teisė apsibrėžti savo atsakomybės ribas. Tokiu atveju tampa pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad darbuotojas galėjo netgi apskritai nenusistatyti limito, arba nusistatyti 5 000 000 EUR ir nieko nebÅ«tų pažeidęs.32.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atlyginimas priklausė nuo pardavimų apimčių, galėjo paveikti rizikuoti darbuotojÄ ir veikti neatsakingai. Taip pat pripažįsta pagrįstu argumentÄ , kad suformuoti protingo elgesio standartÄ , kuris nebÅ«tų interpretuojamas pagal sandorio aplinkybes, priklausė darbdaviui (DK 229 straipsnis). Bet kuriuo atveju, darbdavys, norėdamas kompetentingo darbuotojo, privalo organizuoti mokymus, supažindinti susirinkimų metu apie darbe galinčias kilti grėsmes, įdiegti patikros sistemas, leidžiančias iÅ¡vengti darbuotojo apgaulės iÅ¡ trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos.

Apeliantas nurodė, kad, pavyzdžiui, SPAM filtro paslaugas teikia TEO, https://pagalba.teo.lt/verslui/internetas/ar-triguba-apsauga-apsaugo-nuo-nepageidaujamu-laisku-spam-4212: IeÅ¡kovas dėl Å¡ios aplinkybės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepasisakė. 33.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad jei darbuotojas pareigas pradėjo eiti savo noru, dar savaime nereiÅ¡kia, kad jis suprato savo atsakomybės laipsnį, nes pareigų pasirinkimÄ paveikė motyvacija iÅ¡mokti daugiau profesinėje srityje, bÅ«ti lyderiu pardavimų srityje ateityje, įgyti patirties, uždirbti, siekiant susikurti geresnes gyvenimo sÄ lygas.

Tačiau spręsdamas dėl darbdavio kaltės, neįvertino aplinkybės, kad paskyrus į pareigas, nebuvo įsitikinta apelianto gebėjimais jas užimti. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl verslo rizikos perkėlimo darbuotojui yra pagrįstas. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliantas nepaaiÅ¡kina, kaip atsakovo kvalifikacijos kėlimas galėjo bÅ«ti susijęs su valingu ir sÄ moningu paties apelianto sprendimu nesilaikyti nustatyto klientų kreditavimo limito.

Teisėjų kolegija dėl Å¡ios aplinkybės pažymi, jog valingas elgesio pasirinkimas priklauso nuo toje profesijoje suformuoto protingo elgesio standarto, nes pagal tai asmuo priima sprendimus. Taigi akivaizdu, jog rizikos veiksnių iÅ¡aiÅ¡kinimas, juos susiejant su kredito limitu, galėjo paveikti atsakovo (apelianto) apsisprendimÄ dėl sandorio sudarymo UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ ir AB „GrigiÅ¡kės“ atvejais. Tokiu atveju Darbo ginčo komisijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, neparengęs lokalinių norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų elgesį (veiksmus) santykiuose su subjektais, kurie iÅ¡reikÅ¡davo valiÄ Ä¯sigyti įmonės prekes su atsiskaitymo atidėjimu, neparengęs atsakovo pareigų apraÅ¡ymo, prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ , yra teisinga. 34.Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog apelianto argumentai, kad darbdavys privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiÅ«rėti, duoti arba neduoti sutikimÄ jiems sudaryti yra visiÅ¡kai nauji, anksčiau niekada atsakovo nenaudoti.

Å ios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu liudytojų L. V., A. G., R. S., parodžius, kad jie turėjo privalomai atsiklausti savo tiesioginio vadovo dėl kredito limito dydžio. Taigi apeliantas jais ir pasinaudojo, įrodinėdamas darbdavio pareigų pažeidimÄ , praÅ¡ydamas sumažinti priteistÄ materialinės žalos dydį. 35.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovas 2015-04-12 dienos teismo posėdžio metu pripažinęs, jog turėjo patirties atliekant didelius pardavimus, dabar apeliaciniame skunde įrodinėja savo nepatyrimÄ .

Verslo skyriaus vadovo pareigose apeliantas dirbo 9 mėnesius. Tai yra pakankamas ilgas laiko tarpas atsakovui susipažinti su darbuotojo pareigomis.36.Pasisakant dėl patirties, vykdant didelius pardavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas, kaip darbdavys, naudodamasis kito darbdavio ar paties darbuotojo darbinės veiklos rezultatais, neinvestuodamas pats į darbuotojÄ , negali turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl jo kompetencijos dirbant bÅ«tent jam (DK 95 straipsnio 5 dalis, 188 straipsnio 1 dalis), kai prieÅ¡ priimant į darbÄ , nebuvo įsitikinta dėl jo gebėjimų veikti Verslo skyriaus vadovo pareigose ir jis nebuvo instruktuotas bet jau pareiginėmis nuostatomis (DK 95 straipsnio 1 dalis, 232 straipsnis).

Tai, kad apeliantas sugebėjo dirbti 9 mėnesius, įrodo, jog jo sprendimai sudarant sandorius atitiko įprastÄ praktikÄ darbovietėje, nekėlė ieÅ¡kovui įtarimo (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, teisėjų kolegija sprendė, kad dėl sandorio sudarymo UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ ir AB „GrigiÅ¡kės“ atvejai apelianto buvo įvertinti kaip atitinkantys faktinę tvarkÄ , kurios negalima įvertinti pagal legalumo standartÄ , nes ieÅ¡kovas nebuvo parengęs lokalinių norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų elgesį (veiksmus) santykiuose su subjektais, kurie iÅ¡reikÅ¡davo valiÄ Ä¯sigyti įmonės prekes su atsiskaitymo atidėjimu. 37.Tačiau teisėjų kolegija pritaria Darbo ginčų komisijos argumentui, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovas įmonės vardu parduodamas nusikalstamÄ veikÄ darantiems asmenims prekes pažeidė bendras pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, atsakovui darbo pobÅ«dis ir specifika buvo žinomi, suÅ¡velninti rizikÄ jis turėjo plačiÄ diskrecijÄ (pvz., papraÅ¡yti avansinio mokėjimo, sutikrinti elektroninių paÅ¡tų adresus su įmonių internetinėmis svetainėmis), tačiau nesiėmė jokių atitinkamų priemonių, atsakovo elgesys negali bÅ«ti pripažintas, kaip atitinkantis priimtinÄ rizikÄ .

Taigi apeliantas pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis protingų bendro gyvenimo taisyklių. Apeliantas turėjo ir galėjo suvokti, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, kurios turi didelę piniginę vertę. Tuo pasireiÅ¡kė jo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo (DK 234 straipsnis). Taigi apeliantas galėjo imtis įprastų atsargumo priemonių, kokias nurodė Darbo ginčų komisija.

Be to, sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis taip pat įpareigojo elgtis atsargiai ir atsakingai. Kita vertus, apeliantas pripažino, kad dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis pažeidė savo paties įtvirtintÄ limitÄ . Tokiu atveju apeliacinis skundas dalyje, kurioje praÅ¡oma žalos iÅ¡ darbuotojo J. L. darbdavio naudai nepriteisti, atmetamas (CPK 185 straipsnis). Dėl teismo sprendimu mažinamo priteistinos žalos dydžio 38. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog apelianto kaltės forma pasireiÅ¡kė kaip neatsargi.

Pripažino, jog ieškovo neveikimas turėjo priežastinį ryšį su kilusia žala (nutarties 26, 32 punktai (CK 6.246, 6.247 straipsniai)). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai sumažino 50 procentų prašomos priteisti žalos dydį, konstatuodama abipusiai lygiai kaltus veiksmus.

39. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl materialinės žalos dydžio mažinimo, neįvertino aplinkybės, kad praÅ¡omas taikyti atsakomybės dydis yra neadekvatus sutartam su apeliantu darbo užmokesčiui (795,82 eurų mėnesinės alga). Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojui, pasiraÅ¡iusiam visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal jo gaunamÄ darbo užmokestį, taikoma neproporcingai didelė atsakomybė už neatsargia kaltės forma padarytÄ Å¾alÄ .

CK 1.5 straipsnio 1 dalis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad bÅ«tent teisingumo principas, nustatant darbdavio ir darbuotojų teisių ir pareigų santykį darbo ir materialinės atsakomybės sutartimis buvo pažeistas. Apeliantas, priimant į darbÄ , nebuvo apmokytas, neįsitikinta jo gebėjimais užimti Verslo klientų skyriaus vadovo pareigas, apeliantas dirbo be aiÅ¡kių darbdavio laikomų protingais standartų, neturėjo pareigybės apraÅ¡ymo, darbo vietoje nebuvo įdiegta programinė įranga dėl SPAM filtrų taikymo.

Pažymėtina ir tai, kad įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas nenumato visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčių, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis įpareigojamas jÄ atlyginti ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Taigi įstatymo leidėjas, naujai įvertinęs darbo sutarties Å¡alių teises ir pareigas, sprendė, kad toks perspektyvoje teisinių santykių sureguliavimas labiau atitinka teisingumo principÄ .

40. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė neaktualia teismų praktika ir sprendimais, kurie buvo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar iki priimant ginčo sprendimÄ . Teisėjų kolegija, pasisakydama tiek dėl apelianto, tiek dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo nurodytos kasacinio teismo praktikos, pažymi, kad nei teismas, nei Å¡alių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika negalėjo bÅ«ti taikoma nagrinėjamoje byloje.

41. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

42. Apeliantas prašė sumažinti 50 procentų priteistinos žalos dydį remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-30 nutartimi civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012, tačiau pats nurodė, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vairuotojui ekspeditoriui taikomos atsakomybės. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , negalima remtis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi 3K-327/2004, nei nutartimi 3K-7-2/2004, nes minėtose bylose atsakovo atsakomybė buvo sumažinta dėl eismo įvykių metu darbuotojų darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl tinkamo Verslo klientų skyriaus vadovo pareigų vykdymo.

43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jog Darbo ginčų komisija pagrįstai sumažino 50 procentų prašomos priteisti žalos dydį, konstatuodama abipusiai lygiai kaltus veiksmus. Tai reiškia, kad šalių nurodomos aplinkybės dėl apelianto turtinės padėties nėra teisiškai reikšmingos ir nekeičia bylos teisinio rezultato, todėl nevertinamos, o dėl šalių nurodytos kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta finansinės padėties reikšmė priteistinos sumos dydžio mažinimui, plačiau nepasisakoma.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, todėl pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta ieÅ¡kovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimÄ Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 – priteisti ieÅ¡kovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iÅ¡ atsakovo J.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 307 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius tris šimtus septynis eurus) žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apelianto paaiškinimų ir naujai pateiktų įrodymų 45. CPK 42 straipsnis numato teisę pateikti paaiškinimus, tačiau ši teisė apeliaciniame procese yra apribota pareigos – laikytis pirmosios instancijos teisme nagrinėtų faktinių aplinkybių (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis) bei ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Nagrinėjama byla apeliaciniame procese skirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės teikti paaiÅ¡kinimus. PaaiÅ¡kinimų, iÅ¡reiÅ¡kiant juos kaip kalbÄ , pateikimas yra galimas žodiniame procese (CPK 324 straipsnis). Tuo tarpu apeliantas praÅ¡yme dėl papildomų įrodymų prijungimo dar kartÄ teikia argumentus dėl bylos esmės, todėl juos atsisakoma priimti.46. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti Å¡io Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra patiekti nauji įrodymai dėl apeliaciniame skunde ir paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių apie neapmokėtus virÅ¡valandžius, taip pat darbÄ ir atostogų metu, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Kartu pažymi, kad pagal darbo įstatymo normas Å¡alys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Tokiu atveju apelianto argumentas, kad teismui suteiktas aktyvus vaidmuo nagrinėjant darbo bylas visais atvejai sudaro galimybę iÅ¡eiti iÅ¡ ginčo ribų yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimÄ tik dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo prieÅ¡inis reikalavimai buvo atmesti, konstatuojant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pakeitus teismo sprendimÄ , nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinis skundas yra tenkintas iÅ¡ dalies, patenkinat atsakovo reikalavimus 50 procentų. Atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 273,50 eurų žyminio mokesčio (240307 eurų apeliaciniu skundu ginčijama suma x 75 proc. / 50 proc.) už apeliacinį skundÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

35. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :atsakovo J. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:ieÅ¡kovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieÅ¡kinį atmesti.Palikti nepakeistÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimÄ Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 – priteisti ieÅ¡kovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iÅ¡ atsakovo J.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 503,64 Eur (trylika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus tris eurus 64 ct) žalos atlyginimo.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iÅ¡ atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (13 503,64 eurų) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Teismo 2016-03-01 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (j. a. k. 211589420) 273,50 eurų žyminio mokesčio valstybei (turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui).Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                           Ona Gasiulytė          Virginijus Kairevičius              RÅ«ta Petkuvienė                       Â