79cd0aab-e0c9-4a3b-bfb8-71eb80111099 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-23-285/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16023-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.1; 44.2; (S) 44.5.2.5; 44.5.2.8; 73.2.6.1; 99.5; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims M.

A. ir L. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims M. A. ir L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 19 491,54 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (ieÅ¡kinys „Lietuvos draudimas (K.) v Kauno miesto savivaldybė ieÅ¡kinys.docx“).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-05-22 transporto priemonė „Bentley Mulsanne“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu T. Masiulio g., Kaune, ties 31 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę. Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, jog sugadinta (reikalinga keisti) priekinis kairės pusės ratlankis ir priekinė bei galinė kairės pusės padangos. Transporto priemonės apžiÅ«rÄ atliko Luxury and Sorts Cars SE, Bentley Riga, serviso atstovas.

Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Apgadinimų nustatymo aktu, Luxury and Sorts Cars SE, Bentley Riga PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. L-PRK 001537, AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta sÄ mata ieÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 19 491,54 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi automobilis įvykio metu nebuvo senesnis nei 2 metai. IeÅ¡kovė atsakovei pateikė pretenzijÄ , kuria ragino atsakovę atlyginti žalÄ . Turtinė žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 19 491,54 Lt žalÄ , kadangi yra kelio (T.

Masiulio g., Kaune) savininkė ir valdytoja.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį (Atsiliepimas „SKMBT_42314102307430.pdf“) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybė privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali bÅ«ti atlyginama tik nustačius visas vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nų yra užfiksuotas duobių buvimo faktas, ir pateiktas transporto priemonės apžiÅ«ros aktas, pasiraÅ¡ytas net ne draudiko, o automobilį remontavusio autoserviso atstovo, kuriame nurodoma, kokias detales automobiliui reikia keisti, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti reikalaujamÄ Å¾alÄ , kadangi iÅ¡ Å¡io akto nėra aiÅ¡ku, kada tokie automobilio apgadinimai atsirado ir atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę.

Byloje nėra duomenų pagrindžiančių bÅ«tinybę keisti ratlankį, o ne jį remontuoti, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomų 300 EUR automobilio transportavimo iÅ¡laidas iÅ¡ Vilniaus į RygÄ ir atgal bÅ«tinumÄ pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, žalos dydžio apskaičiavimas remiasi Sugadinimų nustatymo aktu, jį pasirašė, vadinasi ir nuostolio dydį nustatė autoserviso Bentley Riga atstovas, o ne draudimo kompanijos atstovas.

Turėtų bÅ«ti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. Apskaičiuojant patirtÄ Å¾alÄ ir keičiant padėvėtas detales naujomis, privalėjo bÅ«ti atsižvelgta ir į nusidėvėjimÄ . 2011-03-27 Kauno VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, kad „automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgta, kadangi vairuotoja to numatyti negalėjo“, tačiau nepaaiÅ¡kinta, ar buvo atliekamas tyrimas vairuotojo atžvilgiu, kad bÅ«tų nustatyta, kokiu greičiu pareiÅ¡kėjo draudėjas važiavo, ar galėjo iÅ¡vengti kliÅ«ties, laiku sustoti ir pan.

Ä®vykis įvyko Å¡viesiu paros metu, kai eismas yra neintensyvus arba jo visai nėra, todėl neaiÅ¡ku, kodėl vairuotojas jos pastebėti negalėjo. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas, kadangi Kauno miesto savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, teikiantis vieÅ¡Ä sias paslaugas. Kauno miesto gatvių tvarkymui skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai atliekami iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų; miestų savivaldybėms yra skiriama praktiÅ¡kai per pusę mažiau lėšų kelių (gatvių) tvarkymui nei kitoms, t. y. rajonų, savivaldybėms, nors transporto priemonių srautai bÅ«tent miestų gatvėse yra gerokai intensyvesni lyginant su rajonų keliams, nors bÅ«tent miestų keliai (gatvės) patiria žymiai didesnę apkrovÄ , kas suponuoja poreikį dažniau juos taisyti.

Atsakovė prašė stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Trečiajam asmeniui M. A. procesiniai dokumentai įteikti 2014-09-17 (12 b. l.). Trečiajam asmeniui L.

K. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-03-03 (74 b. l.). Tretieji asmenys M. A. ir L. K. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį. Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas (ieškinio priedas „išrašas iš teisinių paslaugų sutarties su ld.docx“) palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad automobilio apžiūra atlikta įgaliotame Bentley servise, kadangi tai yra nauja transporto priemonė, iki įvykio ji buvo eksploatuota iki vienerių metų.

Ä®vykis įvyko transporto priemonės garantiniu laikotarpiu, todėl buvo remontuojama bÅ«tent įgalioto atstovo servise. Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta autoservisui, kadangi transporto priemonė buvo sugadinta gamintojo garantiniu laikotarpiu. Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasuolė Daukantė („igaliojimas ir iÅ¡silavinima patvirtinantis dokumentas.pdf“) su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad dėl įvykio yra vairuotojo kaltės, kad nepastebėjo duobės, nes buvo Å¡viesus paros metas.Teismo posėdyje tretieji asmenys M. A. ir L. K. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ trečiajam asmeniui M. A. praneÅ¡ta tinkamai teismo praneÅ¡imu (70 b. l.), trečiajam asmeniui L. K. teismo Å¡aukimas įteiktas 2015-03-03 vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (74 b. l.). Tretieji asmenys M. A. ir L. K. pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (64, 76 b. l.).IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonė Bentley Mulsanne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-30 iki 2013-03-29 draudėjas L. K. buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 1-3 lapai). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-05-22 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, kad 2012-05-22 į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi M.

A. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio Juliaus Kondroto tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai, kad 2012-05-22 dienÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymÄ atvyko į eismo įvykio vietÄ Kaune, ties T. Masiulio gatvės Nr. 31, kur rado apgadintÄ automobilį Bentley, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. A. paaiÅ¡kino, kad 2012-05-22 dienÄ apie 17.30 val., vairuodamas automobilį, važiuodamas T. Masiulio g. įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ niekaip nepaženklintÄ duobę, kurios iÅ¡ anksto negalėjo pastebėti, nes priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavo kitas automobilis.

Taip apgadino vairuojamo automobilio kairės pusės abu ratus. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigÅ«nams, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , apgadintÄ transporto priemonę, sudarė eismo įvykio vietos schemÄ (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas), surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Sužalotų žmonių nebuvo, liudytojų nenustatyta. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiÅ«rėta.

Automobilio sugadinimai: kairės pusės priekinis ir galinis ratai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad apgadinta prakirsta priekinė kairės pusės padanga, sulankstytas priekinis kairės pusės ratlankis, įlenktas galinis kairės pusės ratlankis (ieškinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 6 lapas).

AB „Lietuvos draudimas“ Akte prie žalos bylos Nr. 1269552 nurodyta 19 491,54 Lt (5 645,14 Eur) draudimo iÅ¡mokos suma (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 7 lapas). Luxury & Sports Cars SE, Bentley Riga suraÅ¡ytame Apgadinimo nustatymo akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai: priekinio kairiojo rato ratlankio ir galinio rato padangos keitimas/balansavimas, nurodytos pakeistos dalys – ratas ir dvi padangos bei iÅ¡raÅ¡yta 2012-06-22 sÄ skaita Nr. L-PRK 001537 bendrai 5 645,13 Eur sumai (ieÅ¡kinio priedas „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė doc vert_lt.pdf“).

Automobilio apgadinimai taip pat užfiksuoti fotonuotraukose (ieÅ¡kinio priedai „img_1321.jpg“, „img_1322.jpg“, „img_1324.jpg“, „img_1325.jpg“, „img_1323.jpg“, „img_1328.jpg“, „img_1329.jpg“, „img_1326.jpg“, „img_1320.jpg“, „img_1330.jpg“). 2012-06-26 PraneÅ¡ime apie nuostolių atlyginimÄ apskaičiuota 19 491,54 Lt draudimo iÅ¡mokos suma (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 9 lapas). AB „Lietuvos draudimas“ 2012-06-26 priėmė sprendimÄ dėl 19 491,54 Lt draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo Luxury & Sports Cars SE (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 8 lapas) ir 2012-06-28 5 645,14 Eur (19 491,54 Lt) sumÄ iÅ¡mokėjo Luxury & Sports Cars SE (ieÅ¡kinio priedas „pavedimas.jpg“). 2012-08-24 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 10 lapas).

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ . IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė draudėjo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėtas neveikimas ar neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as. ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

ApraÅ¡o 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiÅ«rėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui.

Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje bÅ«tų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡io ApraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ T. Masiulio g. bÅ«klę    2012-05-22. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog 2012 m. tinkamai vykdė T. Masiulio gatvės priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ , kad kelio duobė T. Masiulio g. buvo paženklinta ar aptverta. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-22 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas), nubraižyta eismo įvykio vietos schema (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas) bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 6 lapas) visiÅ¡kai įrodo Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ir tai lėmė žalos atsiradimÄ , t. y.

M. A., vairuodamas automobilį Bentley Mulsanne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, apgadino priekinį ir galinį kairės pusės ratus. Policijos pareigÅ«nai buvo nuvykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus.

Taip pat nurodyta, kad vairuotojas duobės iÅ¡ anksto negalėjo pastebėti, nes priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavo kitas automobilis.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad paties transporto priemonės vairuotojo didelis neatsargumas galėjo padėti žalai atsirasti arba jai padidėti. Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti virÅ¡ijant leistinÄ greitį, įpareigoja vairuotojÄ atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas).

Tačiau kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 4 lapas), eismo įvykis įvyko dėl neaptvertos ir kelio ženklais nepažymėtos duobės, buvusios važiuojamojoje dalyje, kurios transporto priemonės vairuotojas iÅ¡ anksto negalėjo pastebėti dėl priekyje ta pačia kryptimi 8-10 m atstumu važiavusio kito automobilio, automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti ATP bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schemoje, informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykio laikas 2012-05-22, apie 17.30 val., duobė buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kelio dangos nelygumų pastebėti buvo neįmanoma dėl priekyje važiavusio kito automobilio, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklinto kelio ruožo.

Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, yra vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Kelio dangos nelygumai privalo bÅ«ti pažymėti kelio ženklais. Nesant atitinkamo ženklo, pozicija, jog vairuotojas privalo tikėtis, kad bet kurioje kelio vietoje gali bÅ«ti nelygumas ir pasirinkti mažesnį, nei maksimalus leistinas, važiavimo greitį, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįstas prievolių santykio nustatymas.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga tai, jog policijos pareigÅ«nai konstatavo, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. IÅ¡ to, kad nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su netinkamo važiavimo greičio pasirinkimu, nebuvo padarytas. Nagrinėjamu atveju eismo įvykį nulėmė tai, jog kelio nelygumų nebuvo įmanoma laiku pastebėti, duomenų apie vairuotojo veiksmų įtakÄ eismo įvykiui, byloje nėra. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog mažesnio greičio pasirinkimas bÅ«tų turėjęs įtakos eismo įvykiui.

Be abejonės, važiavimas minimaliu greičiu galėtų turėti reikÅ¡mingos įtakos eismo įvykio pasekmėms, tačiau iÅ¡ vairuotojo, kuris turi pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, jog visi kelio nelygumai bus už juos atsakingų subjektų tinkamai pažymėti, reikalauti, kad jis lauktų kelyje duobių ir tam, kad jas pastebėtų, rinktųsi minimalų važiavimo greitį, neatitiktų protingumo principo, iÅ¡kreiptų teisinio santykio subjektų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Todėl konstatuoti, kad automobilio vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, kad Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Å i atsakovės nurodyta aplinkybė negali paÅ¡alinti atsakovės atsakomybės už nagrinėjamoje byloje buvusio eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ , atsakovė, neturėdama pakankamo finansavimo gatvių taisymui, kaip kelio savininkė (valdytoja), turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti tinkamu duobės pažymėjimu ar aptvėrimu.Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad į ieÅ¡kinio reikalavimÄ visiÅ¡kai nepagrįstai yra įtrauktas PVM.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitÄ (PVM atskaita pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetÄ ar padidinama grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rÅ«Å¡ių draudimo ir perdraudimo paslaugos, iÅ¡skyrus nurodytÄ sias Å¡io Ä®statymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Teismas, įvertinęs nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad ieÅ¡kovės – draudimo įmonės – už draudėjo automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM negalės bÅ«ti susigrÄ Å¾intas iÅ¡ biudžeto, todėl ieÅ¡kovės sumokėtas PVM pripažintinas jos patirtu nuostoliu ir turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovės, į žalos dydį pagrįstai praÅ¡oma įtraukti ir mokėtino PVM sumÄ , kadangi susigrÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ nei draudėjas, nei jam draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovė neturi galimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-992/2014).Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad neįrodyta, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, už kuriuos reikalaujama priteisti 19 491,54 Lt turtinė žala.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas Apgadinimų nustatymo aktas (ieÅ¡kinio priedas „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė doc vert_lt.pdf“) ir eismo įvykio vietos schema (ieÅ¡kinio priedo „ld (k.) v kauno miesto savivaldybė priedai.pdf“ 5 lapas) patvirtina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus atstumus bei duobės iÅ¡matavimus ir dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino kairės pusės priekinį ir ratlankį bei priekinę ir galinę kairės pusės padangas, teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtÄ duobę dydžio pagrįstumu.

Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė praÅ¡ymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Atsakovės argumentai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas.Atmestini atsakovės argumentai, kad padarytai žalai nustatyti turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), kurio paskirtis nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.). Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai – turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį, turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ 7 str. 2 p.).

Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ (Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1265/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443-14 ir kt.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad transporto priemonės apžiÅ«ros aktas, pasiraÅ¡ytas ne draudiko, o automobilį remontavusio autoserviso atstovo, be to mano, kad nepagrįstai į PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Ä¯trauktos 300 EUR automobilio transportavimo iÅ¡laidas iÅ¡ Vilniaus į RygÄ . Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad automobilio apžiÅ«ra ir remontas atlikti įgaliotame Bentley servise, kadangi tai yra nauja transporto priemonė, iki įvykio ji buvo eksploatuota iki vienerių metų ir eismo įvykis įvyko transporto priemonės garantiniu laikotarpiu, todėl buvo remontuojama bÅ«tent įgalioto atstovo servise ir todėl draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta tiesiogiai autoservisui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti T. Masiulio gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsižvelgdama į teisinį reguliavimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado įvažiavus į neaptvertÄ ir jokiais ženklais nepažymėtÄ duobę Kauno mieste, T. Masiulio g., taip pat atsakovei – Kauno miesto savivaldybei – iÅ¡ esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme, taip pat atsakovei nepateikus bei byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovė, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkė, yra atsakinga už žalÄ , atsiradusiÄ apgadinus automobilį, įvažiavus į kelyje buvusiÄ , jokiais ženklais nepažymėtÄ duobę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinas 19 491,54 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014).

Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y., bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).

Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 19 491,54 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinys patenkintas, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 439,00 Lt žyminis mokestis (ieÅ¡kinio priedas „žyminis.pdf“) ir 200,00 Lt iÅ¡laidų advokatui už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ (ieÅ¡kinio priedai „iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties su ld.docx“, „iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaita už teisines paslaugas 185.docx“, „mokėjimo pavedimas, patvirtinantis sÄ skaitos nr. 185 apmokėjimÄ .pdf“, „lietuvos draudimas (k.) v kauno miesto savivaldybė iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.odt“) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė taip pat pateikė 2014-08-27 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ PVM SÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DL-14-0549 dėl 36,87 Eur vertimo iÅ¡laidų (ieÅ¡kinio priedas „sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ld dl-14-0549 (regreso byla nr. 1293769 ld (k.) v ... (1).pdf“), tačiau nepateikė Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos realiai patirtomis, todėl nepriteistinos.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra 6,56 Eur (2 b. l.), todėl ieÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 96 str.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, taikant perskaičiavimo kursÄ (1 Eur = 3,4528 Lt) bei apvalinimo taisyklę, nurodytina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 5 645,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d.

– 19 491,54 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 645,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 19 491,54 Lt)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 127,14 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 439,00 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. – 200,00 Lt) iÅ¡laidų advokatui už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str.,n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, buveinė Kauno m., Laisvės al. 96, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniaus m., J.

Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, naudai 5 645,14 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 14 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 645,14 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-09-09) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 127,14 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis eurus 14 ct) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 92 ct) iÅ¡laidų advokatui už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, buveinė Kauno m., Laisvės al. 96, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, 6,56 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 56 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokų kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Janina NarkevičiÅ«tė