2021-05-19 Nr. AB-10990-3-61-3-00036-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1304-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00036-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir L. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pajūrio regioninio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. K. ir L. J. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (3)-V3-1(7.8) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pranešimą apie panaikintą taikomą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“ (toliau – ir Specialioji sąlyga), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypą su tikslu jame ūkininkauti. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre įrašyta Specialioji sąlyga. Pasak pareiškėjų, Žemės sklype ir arti jo nebuvo jokio vandens telkinio, sklypas niekada nebuvo užlietas, visą laiką žemė buvo dirbama, ariama, todėl nėra aišku, kodėl formuojant Žemės sklypą buvo nustatyta tokia sąlyga. Natūroje tikslindami ir kartografuodami Žemės sklypo kadastro duomenis nustatę, jog tai dirbama žemė, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Georamas“ matininkai Specialiosios sąlygos neįrašė į Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 6.1-059 atsisakė derinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes kadastriniuose matavimuose nėra nurodyta dalis Žemės sklypui nurodytų naudojimo sąlygų. Pareiškėjai šio rašto teisėtumą ginčijo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. eI-916-342/2017 atmetė pareiškėjų skundą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad specialiųjų sąlygų nustatymas bei naikinimas iš esmės yra galimas ir pateisinamas, tačiau tik tiksliai laikantis nustatyto teisinio reguliavimo. Vadovaudamiesi šia nutartimi pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą, kaip Specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizatorių, su prašymu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį Nr. eA-516-556/2019, t. y. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Specialiosios sąlygos panaikinimo, tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjų prašymą.

3. Pareiškėjai pažymėjo, jog būtent minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad pareiškėjai patys neturi teisės išregistruoti Specialiosios sąlygos, tai gali būti padaryta tik Tarnybos iniciatyva, o jai atsisakius tai atlikti, paneigiama pareiškėjų teisė į nuosavybę. Prievolė registratoriui pateikti pranešimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo tenka būtent Tarnybai, ši pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies. Tarnyba Sprendimu nepagrįstai atsisakė vykdyti teismo nutartį, toks atsisakymas turėtų būti pripažįstamas vilkinimu atlikti savo funkcijas.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Tarnybos neįpareigojo atlikti jokių veiksmų. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu Tarnybai yra priskirta pareiga teikti registratoriui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, tačiau tik dėl saugomos teritorijos, o ne dėl visų galimų specialiųjų sąlygų įrašymo ar išbraukimo. Nei Saugomų teritorijų įstatyme, nei Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 (toliau – ir Tvarkymo planas), Aiškinamajame rašte nėra įtvirtintas reikalavimas, rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus, juose numatyti žemės naudmenas ir (ar) su jomis susijusius specialiuosius reikalavimus (nagrinėjamu atveju – Specialiąją sąlygą). Specialioji sąlyga Nekilnojamojo turto registre įrašyta dar prieš pareiškėjams įsigyjant ginčo Žemės sklypą, o ne atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjai dar prieš įsigydami Žemės sklypą turėjo galimybę sužinoti apie ginčo sklypui nustatytas sąlygas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: UAB „Georamas“ matininkai atliko pareiškėjų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad Žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre įrašyta Specialioji sąlyga, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype ir arti jo nebuvo jokio vandens telkinio, kad Žemės sklypas niekada nebuvo užlietas, o žemė per visą laiką buvo dirbama, Specialiosios sąlygos neįrašė į Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą; Direkcija 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 6.1-059 atsisakė derinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes juose nėra nurodytas vienas iš Žemės sklypo naudojimo apribojimų (Specialioji sąlyga); Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. eI-916-342/2017 atmetė pareiškėjų dėl Direkcijos atsisakymo derinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. eA-516-556/2019 patvirtino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą; pareiškėjai 2019 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašė kreiptis į registratorių dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo, pažymėjo, jog į Tarnybą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo jau kreipėsi 2019 m. liepos 15 d. raštu, tačiau Tarnyba 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (5)-V3-925(7.8) atsisakė vykdyti teismo nutartį; Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 3 d. rašte suformuluotą reikalavimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo.

8. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties turinį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėto ginčo esmė – Direkcijos atsisakymas tvirtinti kadastrinius matavimus. Nagrinėjant šią bylą iš esmės nebuvo keliami klausimai, susiję su pareiškėjams aktualios Specialiosios sąlygos panaikinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, tik bendrai aptarė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis yra galimas specialiųjų sąlygų panaikinimas ar jų įrašymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo Tarnybos inicijuoti Specialiosios sąlygos išregistravimą, nesuformulavo jokio įpareigojimo Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies prasme, Tarnyba nebuvo administracinio ginčo šalimi. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje nėra Tarnybai suformuluotų įpareigojimų, taip pat nėra Tarnybai nustatytos prejudicinės galios turinčio fakto.

9. Remdamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 1, 5 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 2.1 ir 2.2 punktais, Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 5 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 32 straipsnio 10 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į Tarnybos kompetenciją įeina duomenų, susijusių su specialiųjų žemės sąlygų pakeitimu (įrašymu / išbraukimu), teikimas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, tačiau atitinkami duomenys turi būti teikiami tik dėl saugomos teritorijos. Nei Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punktas), nei Tvarkymo plane nėra nustatyta, rengiant Saugomų teritorijų planavimo dokumentus, juose numatyti žemės naudmenas (Žemės įstatymo 2 str. 10, 24 p.) ir (ar) su jomis susijusius specialiuosius reikalavimus, todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, jog jai pagal kompetenciją nesuteikta teisė kadastro tvarkytojui teikti duomenis apie specialiųjų sąlygų pakeitimus, kai sąlygos nesusijusios su Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, kaip jie apibrėžti Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punkte, numatytais jų rengimo tikslais ir uždaviniais. Tarnybai, pagal kompetenciją, suteikta teisė duomenis apie specialiąsias sąlygas kadastro tvarkytojui teikti tik dėl saugomų teritorijų, o ginčo specialioji sąlyga yra susijusi su žemės naudmenomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad darbus, susijusius su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, taip pat derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).

III. 10. Pareiškėjai V. K. ir L. J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019 konstatavo, jog patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, kuriuo nagrinėjamu atveju yra Tarnyba. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys, susiję su specialiųjų žemės sąlygų pakeitimu, kadastro tvarkytojui Tarnybos turi būti teikiami tik dėl saugomos teritorijos, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019.

12. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog nuspręsdamas dėl į procesą neįtrauktų asmenų (NŽT) kompetencijos, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip NŽT funkcija kontroliuoti planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais susijusi su Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostata ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019. Pareiškėjų įsitikinimu, minėta NŽT funkcija yra susijusi su jos kompetencija sutikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre tikslinami žemės sklypų duomenys, susiję su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, atitiktų suplanuotus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, t. y. planavimo organizatorius, prieš kreipdamasis į Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su pranešimu dėl specialiosios sąlygos ar žemės naudmenų būklės pasikeitimo, turi jam pateikti NŽT sprendimą apie žemės sklypo kadastro duomenų (naudmenų būklės ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) pasikeitimą. Taigi Specialiosios sąlygos išregistravimą privalėjo organizuoti Tvarkymo plano organizatorius – Tarnyba. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punkto, 27 straipsnio 5 dalies nuostatas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 7.13 punktą, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo, be kita ko, dėl Tarnybos Sprendimo, kuriame atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 3 d. rašte suformuluotą reikalavimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019, todėl padarė netinkamas išvadas, kad duomenys, susiję su specialiųjų žemės sąlygų pakeitimu, kadastro tvarkytojui Tarnybos turi būti teikiami tik dėl saugomos teritorijos. Pareiškėjai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad Specialiosios sąlygos išregistravimą kontroliuoja NŽT, kuri net nedalyvavo teismo procese.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

17. Pareiškėjai teigia, jog Tarnyba turi pareigą tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019 išaiškino, kad specialiųjų sąlygų nustatymas bei naikinimas iš esmės yra galimas ir pateisinamas, tačiau tik tiksliai laikantis nustatyto teisinio reguliavimo.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019 aiškinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam korektiškam minėtos nutarties aiškinimui. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019 įvertino Direkcijos atsisakymą tvirtinti kadastrinius matavimus, nagrinėjant tą bylą iš esmės nebuvo keliami klausimai, susiję su pareiškėjams aktualios Specialiosios sąlygos panaikinimu, todėl toje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, tik bendrai aptarė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis yra galimas specialiųjų sąlygų panaikinimas ar jų įrašymas, pabrėžiant, jei tam yra/buvo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019 neįpareigojo Tarnybos inicijuoti Specialiosios sąlygos išregistravimą, nesuformulavo jokio įpareigojimo Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies prasme, Tarnyba nebuvo administracinio ginčo šalimi (pastebėtina, kad Tarnyba minėtoje nutartyje net neminima). Taigi, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Tarnyba Sprendimu pagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje nėra Tarnybai suformuluotų įpareigojimų, taip pat nėra Tarnybai nustatytos prejudicinės galios turinčio fakto.

19. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos argumentų apie Tarnybos kompetenciją, pritaria, kad Tarnyba duomenis, susijusius su specialiųjų žemės sąlygų pakeitimu, kadastro tvarkytojui teikia tik dėl saugomų teritorijų, tuo tarpu Žemės sklype numatyta Specialioji sąlyga sietina su žemės naudmenomis, o darbus, susijusius su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, taip pat derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais kontroliuoja NŽT (pastebėtina, kad Specialioji sąlyga įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu).

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis apie Tarnybos Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Taip pat konstatuotina, kad buvo pagrįstai atmestas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Tarnybą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti valstybės įmonei Registrų centrui pranešimą apie panaikintą taikomą Žemės sklypui Specialiąją sąlygą; juolab, kad duomenų, jog minėtoji sąlyga yra panaikinta, byloje nėra.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir L. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis