2021-03-03 Nr. AB-4751-3-62-3-03244-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-126-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03244-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. I., R. B., M. M. (M. M.), I. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. I., R. B., M. M. (M. M.), I. T. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. R. I., R. B., M. M., I. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A-2726 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti galimai praleistą terminą skundui paduoti, teigdami, jog apie priimtą ginčijamą Įsakymą sužinojo tik 2020 m. gruodžio 11 d. iš Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio, po to, kai iš ginčo žemės sklype apsilankiusių nepažįstamų žmonių sužinojo apie planuojamą perduoti asmenims grąžinamą žemę ir pradėjo apie tai domėtis, o iki tol jokioje viešojo informavimo priemonėje tokia informacija paviešinta nebuvo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjų A. R. I., R. B., M. M. (M. M.), I. T. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti, o nutarčiai įsiteisėjus nutarė grąžinti 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu yra patvirtintas apie 850 kv. m. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Ginčijamam Įsakymui yra numatytas privalomas viešas paskelbimas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemoje ŽPDRIS, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (33.195)R-3650 teismui pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, jog Įsakymas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS (www.zpdris.lt) buvo paskelbtas tą pačią dieną kaip ir priimtas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d. (įrašas eilutėje „Paskelbimo data“). Todėl šiuo atveju skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo jo viešo paskelbimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir laikytina, kad skundą teismui pareiškėjai turėjo paduoti iki 2020 m. rugsėjo 17 d. Skundą teismui pareiškėjai padavė 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą skundui paduoti.

Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (33.195)R-3650 prieduose pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Įsakymas 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo paviešintas Taisyklių 73 punkte nustatyta tvarka Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Teismas vertino, kad nors Įsakymo viešinimo kitose viešojo informavimo priemonėse galiojantys teisės aktai nenumato, tačiau atsakovo teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Įsakymas buvo paviešintas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (http://www.kaunas.lt/), be to, 2020 m. spalio 27 d. transliuotose Init TV žiniose Valstybinės žemės fondo projektų vadovė visuomenę informavo apie ginčo sklypo projektavimo procedūrų viešinimą ŽPDRIS. Todėl pareiškėjų argumentus dėl ginčo Įsakymo nepaviešinimo jokioje viešojo informavimo priemonėje teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas pažymėjo, kad net terminą skaičiuojant nuo dienos, kai Init TV žiniose visuomenė buvo informuota apie Įsakymo priėmimo procedūrų viešinimo teisinį reglamentavimą, t. y. nuo pareiškėjams pačios palankiausios 2020 m. spalio 27 d., paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2020 m. lapkričio 27 d. Teismas nurodė, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą, kurio praleidimas negali būti vertinamas nuo pareiškėjų valios nepriklausančia priežastimi.

Teismas, konstatavęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, todėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino. Neatnaujinęs termino, skundą dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti arba skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ŽPDRIS interneto tinklapis yra toks informacijos šaltinis, kurį visuomenė nuolatos seka, siekdama patenkinti savo kasdienį informacinį poreikį. Tuo tarpu jokia informacija apie planavimo tikslus viešai skelbiama nebuvo, todėl objektyviai nebuvo ir jokio poreikio siekti užpildyti tokios informacijos duomenų trūkumo šių duomenų ieškant specializuotų duomenų internetiniuose tinklalapiuose. Be to, ŽPDRIS interneto tinklapyje skelbiama informacija nėra visuomenės sekama žiniasklaida, o joje skelbiamos informacijos duomenų naudojimas ir teisingas supratimas yra susijęs su specialių žinių turėjimu. ŽPDRIS interneto tinklapis yra skirtas specialistams, kurie su tokia informacija dirba, ja naudojasi, supranta specialius vartojamus terminus bei procedūras, t. y. šios informacijos apdorojimas bei suvokimas nėra atsiejamas nuo tam tikrų specialių žinių turėjimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad ginčijamas Įsakymas galimai buvo prieinamas ŽPDRIS interneto tinklalapyje, nėra pagrindas pripažinti, kad apie Įsakymą pareiškėjai sužinojo, turėjo sužinoti arba galėjo sužinoti būdami pakankamai rūpestingi.

Pareiškėjai teigia, kad Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (http://www.kaunas.lt/) informacija nebuvo paskelbta kaip procedūrinė informacija. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Įsakymas yra prieinamas (surandamas) keliose šio puslapio specialiose laikmenose žinant apie ieškomą administracinį aktą tam tikrus paieškos duomenis įvertinus, duomenų, jog informacija apie pradėtą teritorijos planavimo procesą be nurodytų paskelbimų ŽPDRIS internetinėje svetainėje bei savivaldybės svetainės specialiose skiltyse nėra, todėl tokios informacijos sklaida šių procedūrų vykdymo metu buvo pakankamai menka, dėl ko nebuvo pagrindo nesutikti teismui su tuo, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą paduoti skundą dėl Įsakymo, įvertinus ginčo pobūdį bei nesant duomenų apie piktnaudžiavimą procesu ar nepateisinamą delsimą imtis ginti galbūt pažeistas teises, yra pakankamai svarbios.

Pareiškėjai nurodo, kad žinių reportažas buvo skirtas informuoti Init televizijos žiūrovus apie gyventojų nepasitenkinimą neturint reikiamos informacijos, kai vykdomi žemės matavimo darbai. Taip pat žinių laidoje įtrauktas advokato komentaras (duotas kitoje vietoje ir kitu laiku) apie Orhuso konvencijoje nustatytą suinteresuotos visuomenės teisių apimtį buvo bendro pobūdžio ir nesusijęs su konkrečiu įvykiu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Init TV kanalas pagal savo sklaidą nepatenka net tarp 18 vertintų televizijų reitingų (priedas S-7), o tai reiškia, kad konkrečiu atveju joje pateikta informacija negalėtų būti vertinama kaip pakankamas šioje laidoje skelbiamos informacijos išviešinimas pareiškėjams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti praleidus apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, o pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis, nesudarančiomis pagrindo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Skundo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti skundą dėl Įsakymo panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Įsakymą Nr. A-2726, kuris 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskelbtas ŽPDRIS, o apie Įsakymo priėmimą buvo paskelbta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Administracijos interneto svetainėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Taisyklių 55 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai projektas rengiamas taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y., kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančiu statiniu savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Pagal Taisyklių 58 punktą, informacija apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punkte nurodoma, jog informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas; nurodant Projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ŽPDRIS) interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Todėl pareiškėjų argumentai, kad ŽPDRIS interneto tinklapyje skelbiama informacija nėra visuomenės sekama žiniasklaida, o joje skelbiamos informacijos duomenų naudojimas ir teisingas supratimas yra susijęs su specialių žinių turėjimu, yra paneigti šiuo metu įtvirtintu minėtu teisiniu reguliavimu.

Taigi nagrinėjamu atveju Taisyklių nuostatos paskelbiant ginčo Įsakymą ŽPDRIS, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas – skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas nenustačius objektyvių, ne nuo pareiškėjų valios priklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. LVAT praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai šiuo atveju nepagrįstai uždelsė paduoti skundą teismui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti skundo reikalavimų. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų atskirajame skunde nepateikta.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ir netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Administracijos Įsakymo panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. R. I., R. B., M. M. (M. M.), I. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys