2025-12-30 Nr. AB-23344-4-16-3-00702-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3101-662/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00702-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. ir jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjaujant A. M. A. K. ir T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. H. (toliau – ir Užsienietis) VSAT Centre iki 2026 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo byloje.

2. Užsienietis su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

4.1. 2025 m. spalio 2 d. apie 21.00 val. Sangrūdos seniūnijos, Vaiponiškių kaimo ribose buvo sustabdytas lengvasis automobilis. Automobilio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp vykusių keleivių buvo Užsienietis, kuris neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą buvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų. Užsienietis buvo sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtu būdu, neturėdamas jokių dokumentų, nebuvo nustatyta jo asmens tapatybė. Užsienietis, būdamas sulaikytas pateikė prieglobsčio prašymą.

4.2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 5 d. sprendimu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

4.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietis 2025 m. spalio 13 d. buvo supažindintas su sprendimu, jam buvo išaiškinta jo teisinė padėtis, paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas, jis privalo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

4.4. Užsienietis, pasinaudojęs savo teise, pateikė Prieglobsčio ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro vadovui prašymą palikti Centro teritoriją, nurodydamas tikslą – apsipirkti. Užsieniečiui buvo leista išeiti už Centro teritorijos ribų 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val.

4.5. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2025 m. gruodžio 10 d. 18.10 val. sustabdė automobilį, kuriuo kaip vienas iš keleivių vyko Užsienietis. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad jis vežė keleivius į Lenkijos Respubliką.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai išvyko iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir į ją negrįžo nustatytu laiku. Užsienietis buvo sulaikytas vykstantis į Lenkijos Respubliką. Užsieniečio elgesys teismo vertintas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

7. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyventi, be to, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimu nustatytų sąlygų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus.

8. Teismo vertinimu, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nebuvo pakankama, ir neleido pasiekti Įstatymo nustatytų tikslų. Užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

9. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą.

III. 10. Užsienietis K. H. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nežinojo, jog su išduota Užsieniečio registracijos kortele negali važinėti po Lietuvą, nurodė neturėjęs ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui neturint tyčios išvykti iš Lietuvos ir nesant duomenų apie jo išvykimą į kitą Europos Sąjungos šalį, nesant duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir (ar) valstybės saugumui, jam esant prieglobsčio prašytoju, proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokiu būdu būtų užtikrinama Užsieniečio interesų ir Įstatyme numatytų tikslų pusiausvyra.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Centras atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenis, užsiimančius nelegalia migracija, bandė pažeisdamas Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, pilietybę bei suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai.

13.2. Užsienietis, pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis bei Dublino sistemos procedūra, 2025 m. gruodžio 10 d. Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikęs prašymą laikinai palikti apgyvendinimo vietą, išėjo iš jos ir, pagal operatyvinę informaciją, buvo sustabdytas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai prie Lenkijos Respublikos sienos.

13.3. Užsieniečio veiksmai rodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o pagrindinis jo tikslas yra gauti judėjimo laisvę, kad įvykdytų savo asmeninius tikslus, t. y. pasiektų norimą Europos Sąjungos valstybę. Šiuo atveju tikslinga įvertinti Užsieniečio elgesio modelį ir apriboti jo judėjimo laisvę laikotarpiui kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

13.4. Yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo pasiekti Įstatymo tikslai. Užsienietis, būdamas informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, sąmoningai siekė juos pažeisti, išvykdamas iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos ir siekdamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ar formalus nusižengimas – tai sąmoningas ir piktavališkas institucijų sprendimų nepaisymas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apibrėžtą nebendradarbiavimo ir piktybiškumo kriterijų.

13.5. Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

18. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

20. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba netaikyti judėjimo apribojimų. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsienietis nepateikė jokių kelionės ar teisėtą buvimą Lietuvoje pagrindžiančių dokumentų, Užsienietis, būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, gavęs vadovo leidimą, išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo, vėliau buvo sulaikytas. Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kurią Užsienietis pažeidė – išėjęs iš apgyvendinimo vietos bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neigia aplinkybę, kad bandė išvykti, tačiau jis buvo sulaikytas Lietuvos-Lenkijos pasienyje, o automobilio vairuotojas paaiškino, kad keleivius vežė į Lenkijos Respubliką. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, be to, Užsienietis nuolat teismo posėdžio metu kartojo, kad nori išvykti iš Lietuvos į kitą šalį, kas rodo jo siekį nelikti Lietuvoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

21. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 1–2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio K. H. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė