79c764be-b13e-4b13-beee-a8e48cefdd09 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2VP-3609-1102/2022 Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-34170-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, vertėjaujant Ibrahim Stalin Naoum, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei Kristina Udrienei, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Eglei Matonytei, teismo posėdyje iÅ¡klausant nepilnamečio vaiko A.

S. nuomonę, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės (toliau – ir antstolė) 2021 m. gruodžio 20 d. pareiÅ¡kimas Nr. S1-58661, kuriame antstolė prašė spręsti dėl I. L. (dabartinė pavardė – (duomenys neskelbtini); toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) nubaudimo už teismo sprendimo dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) (toliau – suinteresuotas asmuo, iÅ¡ieÅ¡kotojas) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymÄ . PareiÅ¡kimÄ antstolė grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: antstolė vykdo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2- 9-445/2018 dėl skyrium gyvenančio tėvo (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra A.

S. tvarkos, pagal kurį inter alia (be kita ko): „(duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausiÄ savaitgalį.

Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laikÄ . Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvÄ iki atitinkamo penktadienio 13 val.“ IÅ¡ieÅ¡kotojo atstovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. informavo antstolę, kad skolininkė nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1 punkto, t. y. neleido iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. rugpjūčio 6-8 d.

Antstolės pareiÅ¡kime nurodyta, kad Vilniaus mieto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021 nutarė įpareigoti antstolę VirginijÄ MeÅ¡kauskienę suraÅ¡yti sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis Lietuvos CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolė 2021 m. gruodžio 20 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktÄ .

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, praÅ¡o teismo spręsti klausimÄ dėl skolininkės nubaudimo už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018 dalyje dėl nustatytos iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais (1.1 punktas) nevykdymÄ (2021m. gruodžio 20 d.

CBP-34138). Antstolė teikė papildomus dokumentus – biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro informacijÄ dėl I. L. Å¡eimos (2022 m. vasario 9 d. DOK-26089).

2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė antstolės pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Savo pozicijÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: antstolių kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0015/20/00280 pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2- 9-445/2018. IÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kuris peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi iÅ¡ dalies tvarkÄ pakeičiant (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) dienų Å¡ventimo, tvarkos 1.4 punktas).

Vadovaujantis teismo nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo dukrÄ pasiimti 2021 m. rugpjūčio 6 d. 18 val., tačiau dukros motina vaiko neperdavė, el. paÅ¡tu nurodė, kad jai yra atostogos, jis su dukra iÅ¡vykusios; iÅ¡ieÅ¡kotojui skambinant telefonu nei dukra, nei skolininkė neatsiliepė. Nagrinėjamu atveju yra aktualÅ«s bendravimo tvarkos 1.1, 1.10, 2.4, 13 punktai. Skolininkė neneigia aplinkybės, kad bendravimas neįvyko. Nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių bendravimas negalėjo vykti.

Teismo sprendime nurodyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas dukrÄ paima iÅ¡ gyvenamosios vietos, skolininkė privalo užtikrinti vaiko buvimÄ gyvenamojoje, jei vaiko tėvai raÅ¡tiÅ¡kai nėra susitarę dėl tvarkos pakeitimų. Vaiko motinos asmeninis ar su darbu susijęs užimtumas, pagal sprendimÄ , nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Pažymėjo, kad skolininkės elgesys, kai iÅ¡ieÅ¡kotojui nesudaroma galimybė pasiimti dukrÄ , nėra vienkartinis. Skolininkei dar 2017 metais ne kartÄ buvo taikyta atsakomybė dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo.

IÅ¡ieÅ¡kotojas yra situacijoje, kai turi aiÅ¡kintis, įrodinėti skolininkei savo teisę bendrauti su dukra, yra įžeidinėjamas, menkinamas. Skolininkė nededa pastangų, kad dukros bendravimas su tėvu bÅ«tų pastovus. IÅ¡ieÅ¡kotojo pastangos bendradarbiauti, palaikyti gerus santykius su dukros motina yra nerezultatyvios. Pavyzdžiui, iÅ¡ieÅ¡kotojas pranešė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. atvyks pasikalbėti su skolininke, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl dukra nenori su juo bendrauti, tačiau skolininkė sukėlė konfliktÄ , į jį įtraukė vaikÄ , institucijas.

Teisme nagrinėjant bylÄ nepilnametei buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad vaikas yra jautrus kartu gyvenančios mamos pozicijai, iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ , jaučia nerimÄ mamos akivaizdoje nevaržomai demonstruoti prieraiÅ¡umÄ kartu negyvenančiam tėvui ir jo aplinkai. Skolininkė ne kartÄ yra raÅ¡tu pareiÅ¡kusi, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas tėra biologinis tėvas, spermos donoras, kad ji yra tikroji mergaitės Å¡eima, kad teismo sprendimas yra nieko vertas popierius, kad teisėjas buvo galimai papirktas ir pan.

IÅ¡ieÅ¡kotojas atsižvelgia į dukros norÄ ir nevyksta jos pasiimti, jei ji nenori, tačiau nebendravimo situacija neturėtų tęstis neribotai, nes taip silpnėja tėvo ir dukros ryÅ¡ys. IÅ¡ieÅ¡kotojas myli savo dukrÄ , nori dalyvauti jos gyvenime, siekia, kad vaikas jaustųsi mylimas abiejų savo tėvų. Su atsiliepimu iÅ¡ieÅ¡kotojas taip pat papildomai teikė dokumentus, liudijančius ginčo situacijÄ (2022 m. sausio 17 d. DOK-9260; 2022 m. balandžio 8 d. DOK-62645). IÅ¡ieÅ¡kotojas teikė savo ir dukros pokalbio garso įraÅ¡Ä , kuris, jo teigimu, liudija, jog dukra yra nuteikiama prieÅ¡ tėvÄ (2022 m. balandžio 7 d.

DOK-62520).

3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl teismo sprendimo vykdymo, kitus dokumentus. IÅ¡vadoje nurodė, jog teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turi įvertinti, ne tik, ar teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Pažymėjo, kad bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų bÅ«ti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka.

Akcentavo, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi bÅ«ti įgyvendinamas geranoriÅ¡kai abiems Å¡alims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieÅ¡kant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į dukters norus ir interesus. Nurodė, kad Tarnyboje turimais duomenimis, I. O. L. tinkamai rÅ«pinasi dukters priežiÅ«ra, jos sveikata, higiena, ugdymosi pasiekimais. Tarnybai Å¡eima dėl vaiko teisių pažeidimų, kurie susiję bÅ«tent dėl bendravimo tvarkos tarp tėvo ir dukters, yra žinoma, Tarnyboje buvo gauti tiek vaiko tėvo, tiek vaiko motinos praneÅ¡imai, kurie susiję su tėvo ir dukters bendravimu. 2021 m. lapkričio 3 d. atlikus vaiko situacijos vertinimÄ nepilnametė iÅ¡sakė, kad paskutiniu metu nebenori su tėvu bendrauti.

Mergaitė įvardijo, kad seniau irgi nenorėdavo vykti pas tėvÄ , tačiau jis nesiklausydavo, o tik primindavo, jog teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo tvarka ir ji turi bÅ«ti vykdoma. Nepilnametė įvardijo, kad ateityje ji sutiktų važiuoti su tėčiu, jeigu jis normaliai kalbėsis su ja, tarsis dėl susitikimų ir atkreips dėmesį į jos norus. IÅ¡vadoje pažymėta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Tarnyboje buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) brovėsi į I. O. L. namus ir tuo metu nepilnametę iÅ¡tiko panikos priepuolis, buvo iÅ¡kviesti medikai, kurie mergaitei suteikė reikiamÄ pagalbÄ .

Tuo metu dėl sveikatos bÅ«klės vaiko nuomonė nebuvo iÅ¡klausyta. Abiem tėvams rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus, siekiant pagilinti žinias apie vaiko brandÄ atitinkantį vaiko auklėjimÄ bei augimÄ . Priminta, jog reikia vengti konfliktinių situacijų, o joms iÅ¡kilus neįtraukti vaiko. Moters Å¡eimai toliau tęsiamas atvejo vadybos procesas. IÅ¡ atvejo vadybos pagalbos plano matyti, jog nepilnametės motina stengiasi vykdyti jai iÅ¡keltus uždavinius, bendradarbiauja su pagalbÄ teikiančiais specialistais.

Dėl vaiko tėvo pasikreipta į Marijampolės socialinių paslaugų centrÄ , kuris sutiko jam teikti bendrÄ sias socialines paslaugas. Susisiekus su moters atvejo vadybininke, Å¡i nurodė, jog tarp Å¡alių vykdomas/turi prasidėti mediacijos procesas. Pastebėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr.

Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012) (2022 m. sausio 13 d. DOK-8422). Tarnyba taip pat papildomai pateikė Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. suraÅ¡ytÄ nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas (2022 m. birželio 13 d. DOK-104851).

5. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) (duomenys neskelbtini) posėdžių metu palaikė savo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skolininkei skirti teisingÄ baudÄ . Pažymėjo, kad jis dukros naudai skirs dvigubai tiek lėšų, kokio dydžio bus skirta bauda, taigi vaiko interesai nenukentės. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dukros gyvai nematė nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, kuomet dukra pas jį viešėjo. Dukra jį buvo užblokavusi, negalėjo susisiekti ryÅ¡io priemonėmis.

Bendravimas ryÅ¡io priemonėmis buvo atsinaujinęs 2022 m. pavasario pradžioje, kuomet mergaitė sirgo, tuomet vaikas prašė, kad tėvas perduotų jai norimÄ Å¾aidimÄ . Dukrai pasveikus, ryÅ¡ys vėl nutrÅ«ko. Bandė klausti dukros, kodėl ji atsisako bendrauti, Å¡i nenurodė konkrečių aiÅ¡kių priežasčių, matyti mamos įtaka. Dukrai per kurjerius perduoda lauktuvių, saldumynų. Yra suorganizavęs dukros klasės vaikams ir jų tėvams iÅ¡vykÄ Ä¯ Marijampolę, tuomet maždaug 85-iems žmonėms organizavo pramogas, vaiÅ¡es.

Dukros motina, tuomet į Marijampolę nevyko, mergaitė važiavo su kitų vaikų tėvais. Vienas iÅ¡ motyvų surengti tokiÄ iÅ¡kylÄ buvo tai, kad dukra pasiskundė, kad klasės vaikai netiki, kad ji turinti brolių, seserį Marijampolėje. IÅ¡ieÅ¡kotojo atstovė advokatė atkreipė dėmesį, kad Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas, liudija, kad skolininkė neveikia vaiko interesais. Skolininkė nebendradarbiaudama su dukros tėvu didina įtampÄ , eskaluoja konfliktus, o kai Å¡ie virsta teisiniais, apie tai praneÅ¡a dukrai, Å¡ias aplinkybes nurodydama kaip tėvo vykdomÄ motinos puolimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad skolininkė bylÄ nagrinėjant teismuose siekė, kad bendravimo tvarkoje bÅ«tų įtvirtinta, jog tėvo bendravimas vyksta atsižvelgus į vaiko norÄ , tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismas tokio reikalavimo netenkino. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarties 28 punkte pažymėjo, kad su vaiku gyvenanti motina turėtų galimybę įtakoti vaiko norÄ , todėl bendravimas nesietinas su vaiko noru.

6. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkė) (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino, kad ji laikosi neutralios pozicijos, nei skatina dukrÄ bendrauti su tėvu, nei kaip nors prieÅ¡tarauja, iÅ¡vis apie tėvÄ su dukra nekalba. Nemano, kad pažeidžia teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Dėl 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalio, dėl kurio sprendžiama Å¡ioje byloje, nurodė, kad buvo suplanavusi atostogas, dukros tėvui apie tai parašė el. paÅ¡tu. Neužilgo po to, 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje dukra kelias dienas viešėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo namuose Marijampolėje, po to dukra kategoriÅ¡kai atsisakė bendrauti su tėvu.

Moteris nežino, ar kažkas atsitiko tėvo namuose, kad dukra nenori bendrauti. Augina dukrÄ Lietuvos Respublikos piliete, mano, kad musulmoniÅ¡kų religinių Å¡venčių, kurios skaičiuojamos pagal Mėnulio kalendorių, reikÅ¡mė teismo sprendime, nutartyje pervertinta, Lietuvoje negalioja joks Mėnulio kalendorius. Mano, kad mergaitė galimai nebenori su tėvu bendrauti dėl to, kad yra paaugusi ir tėvui jos nebepavyksta „papirkti“ dovanomis.

7. Posėdžio metu per teismo psichologę iÅ¡klausoma nepilnametė A. S. nurodė, kad savo Å¡eima laiko save, mamÄ ir patėvį, t. y. mamos dabartinį sutuoktinį. Norėtų bendrauti su patėvio dukra. Jei vyktų susitikti su patėvio dukra, kuri gyvena Marijampolėje, nepageidautų pasimatyti su savo netikrais broliais ir seserimi, kurie auga jos tėvo dabartinėje Å¡eimoje ir gyvena taip pat Marijampolėje. Tėvo Å¡eima nėra jos Å¡eima. Nenori bendrauti su tėvu – nei vykti į Marijampolę, į tėvo Å¡eimos namus, nei praleisti su tėvu laikÄ Vilniuje.

Nenori bendrauti, nes tėvas jos neklauso. Neklausymas reiÅ¡kia, kad tėvas nekreipia dėmesio, jog ji sako, kad nenori bendrauti. Norėtų, kad tėtis geriau su mama elgtųsi, kad teismui neraÅ¡ytų raÅ¡tų, kad jÄ (dukrÄ ) suprastų. Dabar tėvai pykstasi. Mama nieko blogo apie tėtį nekalba. Žino, kad mama sakė tėčiui „nespausk (duomenys neskelbtini)“. Mergaitė mato, kad mama sėdi prie kompiuterio ir skaito teismo reikalus, mama bÅ«na susirÅ«pinusi. Neatsimena, kada matė tėvus tarpusavyje bendraujant.

Kai ji vykdavo su tėčiu, tai ji iÅ¡eidavo į kiemÄ , o tėtis ten jos laukdavo. Ji gali tėčiui paraÅ¡yti, jei nori. Kuomet jos visa klasė vyko į Marijampolę, tuomet tėvai dar gerai sutarė. Dabar mokykloje yra vaikų, kurie iÅ¡ jos Å¡aiposi – iÅ¡ pavardės, iÅ¡ tamsių antakių. PareiÅ¡kimas tenkintinas 8. IÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turi bendrÄ nepilnametę dukrÄ :

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šios nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus, o ginčo įvykio (2021 m. rugpjūčio 6-8 d.) metu buvo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus. Skolininkei tai vienintelis vaikas, o išieškotojas turi kitų nepilnamečių vaikų naujuose šeiminiuose santykiuose.

9. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015, kuris iÅ¡ dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015, nustatyta nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta su jos motina, taip pat nustatyta tėvo bendravimo su vaiku A. S. tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu cilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018 Å¡alių ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, be kita ko nustatė tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (duomenys neskelbtini) su dukra A.

S. bendravimo tvarkÄ : 1.1. tėvas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausiÄ savaitgalį.

Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laikÄ . Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvÄ iki atitinkamo penktadienio 13 val. 1.2. tėvas (duomenys neskelbtini) kartu su dukra A. S. Å¡venčia dukters gimimo dienÄ , pasiimdamas vaikÄ dienÄ po gimimo dienos iÅ¡ vaiko motinos I.

L. nuolatinės gyvenamosios vietos (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai (duomenys neskelbtini) suteikiama galimybė pasiimti vaikÄ tos pačios savaitės Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį visai dienai su teise iÅ¡vykti į kitus miestus, paimant vaikÄ 10 val., grÄ Å¾inant jį iki 20 val. (Å¡eÅ¡tadienį) ir iki 18 val. (sekmadienį, mokslo metų laikotarpiu), o ne mokslo metų laikotarpiu – iki 20 val. (sekmadienį). 1.3. Vaikas A. S. kasmet su motina I. L. Å¡venčia katalikų Å¡ventės:

Å¡v. Kūčias, Å¡v. Kalėdas, Å¡v. Velykas. 1.4. Vaikas A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) Å¡venčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) (5 dienas). Kadangi Å¡ios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai Å¡venčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga ir vaiko motina I. L. privalo suderinti tvarkÄ , kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui. 1.5. Naujųjų metų Å¡ventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) dukra A.

S. praleidžia su motina I. L. poriniais metais, o neporiniais metais Å¡iÄ Å¡ventę dukra praleidžia su tėvu (duomenys neskelbtini). 1.6. Su tėvu (duomenys neskelbtini) dukra A. S. praleidžia Lietuvos Nepriklausomybės dienÄ (kovo 11 d.), Valstybės dienÄ (liepos 6 d.), Visų Å ventųjų dienÄ (lapkričio 1 d.). poriniais metais, o neporiniais - su motina I. L.. 1.7. Su motina I. L. dukra A. S. praleidžia Lietuvos Valstybės atkÅ«rimo dienÄ (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dienÄ (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais, o neporiniais – su tėvu (duomenys neskelbtini). 1.8.

Dukra A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais praleidžia tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį) ir su motina I. L. - motinos dienÄ (pirmÄ gegužės sekmadienį). 1.9. Vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡ventinės dienos rytÄ 10 val. ir grÄ Å¾inamas paskutinės Å¡ventinės dienos vakarÄ iki 20 val. (mokslo metų laikotarpiu vaikas sekmadienį turi bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 18 val.). 1.10. Jeigu tėvas ar motina aptartu laiku dėl ypatingų, iÅ¡imtinių ir iÅ¡ anksto nenumatytų aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jie turi pareigÄ apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitÄ Å¡alį elektroniniu paÅ¡tu, telefono žinute.

2. Vaiko A. S. bendravimas su tėvu mokslų atostogų laiku: 2.1. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) turi teisę kartu su vaiku nepertraukiamai savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieÅ¡taraujančioje vietoje praleisti pusę vaiko mokyklinių rudens (spalio mėnesį), žiemos (vasario mėnesį), pavasario (balandžio mėnesį) nuo atostogų pradžios arba vidurio pagal abiejų tėvų susitarimÄ . Jeigu nesusitariama, nuo Å¡ių atostogų pradžios poriniais metais rudens ir pavasario atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu, o su motina – žiemos, o neporiniais metais – prieÅ¡inga tvarka.

Jeigu nurodytų rudens, žiemos, pavasario trumpųjų atostogų laikas yra nelyginis, rudens atostogų metu viena diena daugiau Å¡ių atostogų tenka vaiko motinai, atitinkamai tokia tvarka žiemos atostogų viena diena daugiau tenka vaiko tėvui, pavasario – atitinkamai vaiko motinai. Jeigu nurodomų mokyklinių atostogų laikas sutampa su Å¡ventėmis, kurias vaikas Å¡venčia su vienu iÅ¡ tėvų, tokiu atveju pirmenybė teikiama Å¡vęsti Å¡ias Å¡ventes, atitinkamai pagal galimybes kompensuojant prarastÄ laikÄ dėl atostogų kitų trumpųjų mokyklinių atostogų sÄ skaita.

Apie ketinimÄ pasiimti vaikÄ jos tėvas informuoja vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) dienų iki atvykimo pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to dėžutės į kito elektroninio paÅ¡to dėžutę arba telefono žinute (vaiko tėvas siunčia praneÅ¡imÄ vaiko motinai). 2.2. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) vaiko A.

S. vasaros mokyklinių atostogų metu turi teisę kartu su vaiku praleisti dvideÅ¡imt keturias (24) dienas savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieÅ¡taraujančioje vietoje, pasiimant dukrÄ ne mažiau kaip du kartus nepertraukiamai (iÅ¡tisai) dvylikai (12 ) dienų. Apie ketinimÄ kasmetinių atostogų metu pasiimti vaikÄ , tėvas (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko motinÄ dėl pirmo paėmimo ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt dienų, o dėl antro – ne vėliau kaip penkias dienas, iki atvykimo pasiimti dukrÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo datas.

Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to dėžutės į kito elektroninio paÅ¡to dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia praneÅ¡imÄ vaiko motinai). 2.3. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) turi teisę su dukra A. S. praleisti atostogas užsienyje jam nustatytų bendravimo su vaiku atostogų metu. Apie tokį ketinimÄ pasiimti vaikÄ , tėvas (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį iki atvykimo pasiimti dukrÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo datas, kelionės vietÄ bei tikslÄ .

Vaiko kelionės dokumentais turi pasirÅ«pinti tas tėvas su kuriuo vyksta vaikas. Tėvas su kuriuo vyksta vaikas yra atsakingas už vaiko saugumÄ , medicininę priežiÅ«rÄ , apmoka kelionės iÅ¡laidas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to dėžutės į kito elektroninio paÅ¡to dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia praneÅ¡imÄ vaiko motinai). 2.4. VaikÄ paimant iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos ir jį sugražinant, motina I.

L. privalo užtikrinti vaiko buvimÄ jo gyvenamojoje vietoje ir savo paties buvimÄ gyvenamojoje vietoje vaiko sugrÄ Å¾inimo metu.

3. Vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitÄ tėvÄ ar motinÄ , ne vėliau kaip per 48 valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai elektroniniu paÅ¡tu arba telefono žinute informuoti vaiko tėvÄ ar motinÄ , nurodant medicinos įstaigoje nustatytÄ vaiko ligos diagnozę, taikomÄ gydymÄ , gydymo įstaigÄ ir vieÅ¡ai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaiko tėvas ar motina turi teisę lankyti vaikÄ jo ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jis slaugomas vieno iÅ¡ tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Lankant vaikÄ jo gyvenamojoje vietoje, apie tai ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas, vaiko tėvas ar motina privalo praneÅ¡ti nurodytu elektroniniu paÅ¡tu ar telefono žinute. Vaiko tėvas ar motina, pas kurį slaugomas vaikas, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su vaiku jam nedalyvaujant.

4. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo, vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvÄ (duomenys neskelbtini) apie vaiko lankomus papildomo ugdymo, lavinimo ar kitokio pobÅ«džio užsiėmimus, nurodant Å¡iuos užsiėmimus vedančių asmenų (trenerių, mokytojų ir pan.) kontaktinius duomenis (vardÄ , pavardę), pateikti su atitinkamas papildomo lavinimo/ugdymo paslaugas teikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytas sutartis dėl vaiko lankomų užsiėmimų, jei tokios sutartys yra sudarytos.

5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvÄ (duomenys neskelbtini) apie visas gydymo įstaigas, kuriose vykdoma vaiko sveikatos priežiÅ«ra, nurodant gydančio gydytojo vieÅ¡ai prieinamus kontaktinius duomenis. Pasikeitus dukros A. S. sveikatos priežiÅ«ros įstaigai arba sudarius naujÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų sutartį (-is) su gydymo įstaiga (-omis), vaiko motina privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties su kita (-omis) įstaiga (-omis) sudarymo dienos nurodytu elektroniniu paÅ¡tu ar telefono žinute informuoti vaiko tėvÄ , Å¡iuo bÅ«du jam pateikiant sudarytos sutarties kopijÄ bei suteikiant kitÄ jam žinomÄ ir vaiko tėvui reikalingÄ informacijÄ , kurios, gavęs sutarties kopijÄ , vaiko tėvas pageidaus elektroniniu paÅ¡tu.

6. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina privalo užtikrinti, kad gydymo, sveikatos priežiÅ«ros, medicininės reabilitacijos įstaigoje (įstaigose), kuriose vykdoma nepilnametės dukros A. S. sveikatos priežiÅ«ra, medicininiuose dokumentuose bÅ«tų padaryti įraÅ¡ai, suteikiantys teisę vaiko tėvui (duomenys neskelbtini) gauti informacijÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klę.

7. Nustatyti, kad vaikas A. S. bendrauja elektroninių ryšių priemonių pagalba su tėvu (duomenys neskelbtini) penkis kartus per savaitę, mokslo metų laikotarpiu darbo dienomis iki dvidešimties minučių, o savaitgaliais, švenčių dienomis ir ne mokslo metų laikotarpiu, iki keturiasdešimties minučių.

8. Kiekvienas iÅ¡ tėvų, pasikeitus jų gyvenamosios vietos adresui ar elektroninio paÅ¡to adresui, telefono numeriui, nurodytiems Å¡ioje tvarkoje, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų elektroniniu laiÅ¡ku arba telefono žinute. NepraneÅ¡us apie kontaktinių duomenų pasikeitimus praneÅ¡imai, iÅ¡siųsti paskutiniu žinomu elektroninio paÅ¡to adresu, bus laikomi tinkamais iÅ¡siųstais ir įteiktais.

9. Visa informacija, susijusiu su vaiku pagal Å¡iÄ nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , turi bÅ«ti pateikiama kitam tėvui elektroninių ryÅ¡ių pagalba ((elektroniniu paÅ¡tu, telefono (SMS) žinute, nurodant konkrečias priežastis ir tai pagrindžiančius įrodymus)).

10. Ä®pareigoti vaiko tėvus ieÅ¡kovę I. L. ir atsakovÄ (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per penkias (5) dienas po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti vienas kitam elektroninių ryÅ¡ių adresus, telefono numerius, kuriais bus teikiama informacija vykdant nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

11. Nustatyti, kad vaikui A. S. bendraujant pagal nustatytÄ tvarkÄ su tėvu (duomenys neskelbtini) nuo jo paėmimo vykti į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ vaiko interesams neprieÅ¡taraujančiÄ vietÄ , elektroniniai vaiko buvimo/stebėjimo vietos ir aplinkos garso įraÅ¡ymo prietaisai, gali bÅ«ti naudojami tik esant atsakovo (duomenys neskelbtini) sutikimui, iÅ¡reikÅ¡tam elektroniniu laiÅ¡ku ar telefono žinute į ieÅ¡kovės I. L. elektroninio paÅ¡to dėžutę ar telefonÄ .

12. Nustatyti, kad pasikeitus vaiko A. S. gyvenamajai vietai, vaiko motina I. L. turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų informuoti apie tai vaiko tėvÄ (duomenys neskelbtini), ir šį įpareigojimÄ vykdyti iki vaiko pilnametystės/emancipacijos.

13. Vaiko tėvai abipusiu raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu turi teisę keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019 pakeitė aukÅ¡iau nurodytos bendravimo tvarkos 1.4 punktÄ , jį iÅ¡dėstydamas taip: 1.4. Vaikas A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) Å¡venčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) (5 dienas). Kadangi Å¡ios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai Å¡venčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga privalo suderinti tvarkÄ , kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui.

Vaiko tėvas prieÅ¡ 14 dienų informuoja SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu vaiko motinÄ apie bÅ«simos musulmoniÅ¡kos Å¡ventės laikotarpį, paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos dienos, einančios prieÅ¡ musulmoniÅ¡kÄ Å¡ventę, 18 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ paskutinės Å¡ventinės dienos 20 val. 10. 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2- 9-445/2018.

11. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimÄ vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktÄ (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktÄ ir perduoda suraÅ¡ytÄ aktÄ apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio praÅ¡ymÄ skirti baudÄ už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymÄ , dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismÄ dienÄ yra tam įstatymo nustatytos sÄ lygos ir pagrindai.

12. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopÄ funkcijÄ . Paprastai tai yra baudinio pobÅ«džio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ . Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobÅ«džio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkcijÄ , t. y. skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai:

1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismų patvirtinta bendravimo tvarka;

2) jei tvarka vykdoma, ar ji buvo nevykdoma dėl skolininkės kaltų veiksmų;

3) ar yra pagrindas skolininkei taikyti atsakomybę.

14. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymÄ yra suformulavęs tokias teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles:

1) teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį turi patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio suraÅ¡ytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankcijÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį;

2) tėvas ar motina, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis;

3) sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymÄ gali bÅ«ti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iÅ¡ jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu;

4) tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvo (motinos) teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus; teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius; atsižvelgiant į tai, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi Å¡alių kooperavimosi pareiga; tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas; kartu tai reiÅ¡kia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami;

5) abiejų ar vieno iÅ¡ tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ , aplinkybė gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu; atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumÄ , teismai dėl Å¡ios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iÅ¡ Å¡alių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos Å¡alies Å¡ios pareigos pažeidimÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.).

15. Nagrinėju atveju antstolė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad skolininkė nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1 punkto, t. y. neleido iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. IÅ¡ suinteresuotų asmenų parodymų nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, kad tėvo bendravimas su dukra aptariamÄ savaitgalį nevyko. IÅ¡ieÅ¡kotojas teigia, kad tai kliudymas bendrauti yra sistemingas, jis su dukra ne tik aptariamÄ savaitgalį negalėjo susitikti, tačiau dukros nematė jau virÅ¡ 9 mėnesių. Skolininkė teigia, kad bendravimas pastaruoju metu nevyksta dėl to, kad nenori pati dukra, teigė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo ne vienÄ galimybę su dukra bendrauti 2021 m. vasarÄ â€“ atostogavo ir iki aptariamo savaitgalio, taip pat dukra viešėjo pas tėvÄ 2021 m. rugpjūčio pabaigoje.

16. Ä®vertinus antstolės, suinteresuotų asmenų, Tarnybos raÅ¡ytinius dokumentus, žodinius parodymus posėdžių metu, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnametė A. S. nuolat ir nepertraukiamai gyvena su skolininke, t. y. su mama (duomenys neskelbtini), o su iÅ¡ieÅ¡kotoju nebendrauja jau ilgÄ laikÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas dėjo pastangas, siekdamas bendrauti su dukra. Konstatuotina, kad bendravimo tvarkos nėra laikomasi.

17. IÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau Vilniaus m. SPC) 2022 m. vasario 9 d. raÅ¡te, kuriuo atsakoma į antstolės paklausimÄ , nurodyta, kad į Vilniaus m. SPC Pagalbos Å¡eimai skyrių 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi Tarnyba dėl atvejo vadybos proceso pradėjimo I. O. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡eimai, kurioje auga nepilnametė A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Å¡eimos poreikių pagalbai vertinimo, kadangi, vaiko atstovai pagal įstatymÄ , gyvenimo skyrium metu, galimai daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ir jo situacijai, tarp tėvų kyla konfliktai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo.

Nuo 2021 m. kovo 30 d. moters Å¡eimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos. Pažymėta, kad Vilniaus m. SPC pagalbos Å¡eimai skyriaus vertinimu, paslaugų gavėja stengiasi vykdyti teismo sprendimÄ dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, tačiau pastebėta, jog, dėl mergaitės iÅ¡sakyto nenoro vykti pas tėvÄ , teismo nustatyta bendravimo tvarka kol kas nėra pilnai vykdoma. Pažymėta, jog nepilnametės tėvui bei motinai iki Å¡iol nepavyksta konstruktyviai spręsti kylančių konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodyta, jog I.

O. L. kreipėsi dėl mediacijos paslaugų į Všį Paramos vaikams centrÄ , kuriame 2022 m. sausio 13 d. ir 27 d. vyko mediacijos konsultacijos. Minėtų konsultacijų metu buvo iÅ¡klausytos motinos ir tėvo nuomonės, tėvai sutiko, kad mediacijos procese bÅ«tų iÅ¡klausyta ir A. S. nuomonė. Nurodyta, kad mergaitės motina užregistravo dukrÄ Ä¯ Pagalbos Å¡eimos skyriaus psichologės konsultacijas, kurios mergaitei teikiamos nuo 2022 m. vasario 2 d. Nepilnametės teigimu, ji su mama jaučiasi saugiai, o su tėčiu ji nenori bendrauti ir susitikti.

Vaiko mamos teigimu, dukros tėvas neturėjo jokio kontakto su vaiku nuo 2021 m. vasaros pabaigos. Pasak moters, 2021 m. lapkričio 12 d. vyras, neinformavęs nei jos, nei pačios dukros, atvyko prie namo, kuriame gyvena motina su dukra, mergaitė pamačiusi tėvo automobilį labai susijaudino, jÄ iÅ¡tiko nervinis priepuolis, motina iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijos ir Tarnybos pareigÅ«nus bei VVTAÄ®T. Greitosios medicinos pagalbos medikai suleido vaikui stiprius raminamuosius vaistus. Vaiko tėvas pasiÅ¡alino nesulaukęs Tarnybos specialistų.

Rašte vertinama, kad paslaugų gavėja siekia užtikrinti nepilnametės dukros teises ir teisėms interesus, geba atpažinti vaiko emocijas ir jausmus, kreipiasi pagalbos dėl tėvo ir dukros santykių atstatymo bei stengiasi spręsti nesutarimus su vaiko tėvu (el. bylos priedas, b. l. 4-5; 2022 m. vasario 9 d. DOK-26089).

18. Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. suraÅ¡ytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas, nurodyta, kad skolininkės padarytas pažeidimas trunka nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. balandžio 8 d. 00 vai. 00 min ir pasireiÅ¡kė tuo, kad I. O. L., bÅ«dama mažametės A. S. motina panaudojo motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai dukros interesams, kadangi turėdama pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį, atsižvelgdama į vaiko fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, pažeidė dukros teisę įtvirtintÄ CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pintas tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, taip pat pažeidė LR CK 3.165 straipsnio 3 dalies, 3.170 straipsnio nuostatas, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia tėvai tarpusavio susitarimu; nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant, tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku, o bÅ«tent: pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime c. b. e2-9-445/2018 nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : tėvas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A.

S., kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausiÄ savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laikÄ .

Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvÄ iki atitinkamo penktadienio 13 val. Tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. mažametės A. S. ir jos tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimas pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ nevyksta, tėvui nuvykus pasiimti dukros arba informavus apie tokį ketinimÄ , I.

O. L. nurodo, kad A. S. pas tėvÄ vykti atsisako, nenori; ji pati su dukra apie tėvÄ nekalba iÅ¡ viso, nedaro nieko ir laikosi „neutralios“ pozicijos; mažametė skyriaus specialistams nurodė, kad „su tėvu bendraus, kai jis normaliai kalbės su ja ir mama, bei neraÅ¡ys raÅ¡tų į teismÄ â€œ. Tokiais savo veiksmais I. O. L. nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neatliko pareigos imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas: vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas, nesikooperavo su mažametės dukros tėvu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti dukros nenoro bendrauti priežastis, atsiradus problemoms dėl dukros nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ne tik pati nesikreipė į specialistus, bet ir ignoravo 2021 m. lapkričio 19 d. el. paÅ¡tu dukros tėvo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ užsiregistruoti bendrai psichologo konsultacijai, siekiant nustatyti tokio dukros elgesio priežastis ir esmę, bei rasti bÅ«dÄ kaip tai iÅ¡spręsti.

Tuo pažeidė Vaiko teisių pagrindų įstatymo 12 str., 24 str. 1 d., 31 str. ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 str. 1 ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 73 str. 1 d. (2022 m. birželio 13 d. DOK-104851).

19. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021, kuria teismas įpareigojo antstolę VirginijÄ MeÅ¡kauskienę suraÅ¡yti sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka konstatuotos tokios aplinkybės, pateikti sekantys motyvai: ginčo dėl to, jog iÅ¡ieÅ¡kotojui nebuvo leista 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį) pasimatyti su dukra nėra ir Å¡i faktinė aplinkybė įrodyta. 2021 m. rugpjūčio 10 d. paaiÅ¡kinime, skirtame antstolei, skolininkė nurodė, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas elektroniniu paÅ¡tu buvo informuotas apie skolininkės atostogų planus bei jų trukmę.

Skolininkės atostogų metu, trukusių nuo 2021 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 9 d., buvo ir iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausantis savaitgalis, tačiau skolininkė, atsižvelgdama į tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas 2021 m. birželio 14-27 d. pasinaudojo teise praleisti su nepilnamete dukra atostogas, nors į nurodytÄ laikotarpį buvo įsiterpęs ir skolininkei tenkantis savaitgalis, atostogos truko ne 12 dienų, kaip numato nustatyta tvarka, o 14 dienų, 2 „pavogtų“ dienų skolininkei niekas nekompensavo, nepasiÅ«lė kito varianto, todėl skolininkė nemano pažeidusi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

IÅ¡ pateikto Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas 2021 m. liepos 1 d. informavo skolininkę dėl susitikimų su vaiku 2021 m. birželio mėn., o 2021 m. liepos 7 d. skolininkė informavo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ dėl atostogų, kurias, kaip nurodė, praleis su vaiku, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., kurių datos keisti negali, kadangi vaikas užraÅ¡ytas prieÅ¡mokykliniams tyrimams, odontologo, kardiologo konsultacijoms. Teismo nustatytoje tvarkoje nurodyta, kad vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kotojui skirtas praleisti su vaiku savaitgalis buvo numatytas skolininkės nurodytų atostogų paskutinėmis dienomis. Nors apie savo atostogas skolininkė iÅ¡ieÅ¡kotojÄ informavo, tačiau byloje nėra iÅ¡ieÅ¡kotojo sutikimo dėl teismo nustatytos tvarkos keitimo, todėl nesant sutarimo dėl tvarkos pakeitimo, Å¡alims galiojo teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri galioja visus metus, o ne tik mokslo metų laikotarpiu. Teismo nuomone vien argumentas, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas galimai pažeidė tvarkÄ 2021 m. birželio mėn., taip 2 dienomis praleisdamas laiko su vaiku daugiau, nei priklauso, nėra pagrindas neleisti praleisti jam skirto laiko su vaiku kitu metu.

Konkrečios objektyvios priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, pavyzdžiui, kelionių bilietai ir kt., dėl kurių nebuvo galimas iÅ¡ieÅ¡kotojo laiko praleidimas su vaiku paskutinėmis skolininkės nurodytų atostogų dienomis, apart skolininkės nurodyto iÅ¡ anksto numatyto atostogų laikotarpio, byloje nepateikti. Antstolės argumentai, kad vykdomojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai parodo, jog pagrindinis pareiÅ¡kėjo tikslas yra ne siekis normalizuoti santykius su dukra, o siekis kontroliuoti vaiko motinÄ , vaikÄ bei valdyti situacijÄ pagal savo poreikius, kitų antstolių vykdomos vykdomosios bylos, konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pateisinti skolininkės atsisakymÄ skolininkui pasimatyti su vaiku.

Antstolė nenurodė konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių daryti tokias iÅ¡vadas, o nurodyta 2020 m. spalio 28 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierės iÅ¡vada, kurioje ji nurodė, jog atkreipiant abiejų tėvų dėmesį dėl vaiko teisės augti emociÅ¡kai saugioje aplinkoje nestebint suaugusių tarpusavio konfliktų, nepaneigia ir skolininkės pareigos elgtis tinkamai ir laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei sudaryti tinkamas sÄ lygas iÅ¡ieÅ¡kotojui matytis su vaiku.

20. Pažymėtina, kad nepilnametės A. S. pozicija, nuomonė (deklaruojamas nenoras susitikti su tėvu, leisti laikÄ su juo) laikytina svarbia, tačiau ne lemiama bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimi. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vaikas patiria emocinę žalÄ ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jam, jo nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymÄ , todėl teismas turi siekti iÅ¡laikyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-247-916/2021, 27 punktas). Skolininkė negali atsakomybės dėl nevykstančio vaiko ir tėvo bendravimo perkelti iÅ¡imtinai dukrai. Pastebėtina, kad mergaitė negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti nenoro bendrausit su tėvu priežasčių, kėlė tėvui iÅ¡ esmės neįgyvendinamÄ sÄ lygÄ , t. y. nurodė bendrausianti tik tuomet, kai tėvas jÄ girdės ir supras, o bÅ«tent girdės, kad ji nenori bendrauti.

21. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir privalomas visiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų jame nuspręsta (CPK 18, 584 straipsniai). Kaip jau konstatuota Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021, skolininkė nepateikė įrodymų, įrodymai, pavyzdžiui, kelionių bilietų ir kt., dėl kurių nebuvo galimas išieškotojo laiko praleidimas su vaiku paskutinėmis skolininkės nurodytų atostogų dienomis, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6-8 d., apart skolininkės nurodyto iš anksto numatyto atostogų laikotarpio.

22. Nagrinėjant bylÄ skolininkė posėdyje neigiamai atsiliepė apie dukros tėvo kultÅ«rinę religinę, tautinę tapatybę, kvestionavo teismo procesinius sprendimus, kuriais atsižvelgta į iÅ¡ieÅ¡kotojo Å¡venčiamas Å¡ventes. Teigė, kad tėvas dukrÄ â€žpapirkinėjo“, o dabar mergaitė didesnė, todėl jam nebepavyksta. Tai liudija neigiamÄ skolininkės požiÅ«rį į dukros tėvÄ . Mergaitė iÅ¡klausoma ypač akcentavo savo mamos ir jos sutuoktinio Å¡eimÄ , o tėvo Å¡eimÄ aiÅ¡kiai įvardijo kaip svetimÄ .

Neatmestina, kad dukros siekiui atsiriboti nuo tėvo ir jo aplinkos ir tapatintis su mamos nauja Å¡eima galėjo turėti įtakos ir mamos neigiama nuostata dukros tėvo atžvilgiu, kuriÄ vaikas galimai jaučia. Tiek skolininkė (duomenys neskelbtini), tiek nepilnametė A. S. patvirtino, kad apie tėvÄ (duomenys neskelbtini) namuose iÅ¡ esmės nėra kalbama. Skolininkė nepateikė pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų dėjusi realias pastangas, kad dukros ir tėvo bendravimas vyktų, ryÅ¡ys iÅ¡liktų stiprus.

Skolininkės elgesys liudija tėvo reikÅ¡mės vaiko gyvenime nepakankamÄ suvokimÄ .

23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020). Nesutiktina su skolininkės pozicija, jog pakanka laikytis neutralios pozicijos.

Priešingai, – ji privalo aktyviai bendradarbiauti su vaiko tėvu dėl bendravimo tvarkos laikymosi. Konstatuotina, kad skolininkė iki galo nesuvokia (nesuvokė) pareigos kooperuotis svarbos ir šios pareigos nesilaikė.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors apie skolininkę iÅ¡ esmės teigiamai buvo atsiliepta Tarnybos 2022 m. sausio 13 d. iÅ¡vadoje bei Vilniaus m. SPC 2022 m. vasario 9 d. raÅ¡te, tačiau galiausiai, retrospektyviai įvertinus skolininkės veiksmus, Tarnyba skolininkei 2022 m. gegužės 23 d. skyrė įspėjimÄ už veikimÄ ne vaiko interesais.

25. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, skolininkė (duomenys neskelbtini) pripažįstama atsakinga – Å¡alia kitų aplinkybių – dėl to, kad bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi 2021 m. rugpjūčio 6-8 d., taip pat nebuvo laikomasi ir iki pat antstolės kreipimosi į teismÄ 2021 m. gruodžio 20 d. momento. Skolininkės kaltė pirmiausia pasireiÅ¡kia neveikimu, pastangų nedėjimu, kad tėvo bendravimas su vaiku įvyktų.

26. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pagal antstolės pareiÅ¡kimÄ skolininkei taikymo, įvertintina, kad skolininkė augina nepilnametį vaikÄ , taip pat ėmėsi tam tikrų veiksmų – 2022 m. dalyvavo mediacijos susitikimuose, užtikrino specialistų (psichologo ir psichiatro) pagalbos vaikui teikimÄ . Spręstina, kad skolininkei skirtina 50 Eur dydžio vienkartinė bauda, mokėtina valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, viena vertus yra reali, o kita vertus pernelyg finansiÅ¡kai nesuvaržanti vaikÄ auginančio asmens teisių.

27. Skolininkei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolės reikalavimus ir teismų sprendimu (nutartimi) nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) (duomenys neskelbtini) praÅ¡o iÅ¡ skolininkės priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. balandžio 7 d. DOK-62520; 2022 m. birželio 16 d. DOK-106734).

29. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo vadovautinasi CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurios numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020). Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo.

Antstolės praÅ¡ymas Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesÄ CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobÅ«džio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato.

30. Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, iÅ¡ieÅ¡kotojo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. spalio 21 d nutartimi Nr. e2YT-31845-960/2021 įpareigojus antstolę kreiptis į teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsniu, n u t a r i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Paskirti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imties eurų) dydžio vienkartinę baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018, iÅ¡ dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019, nustatytos vaiko tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su vaiku A.

S. nevykdymÄ dalyje dėl bendravimo savaitgaliais (1.1 punktas). Nurodyti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), kad įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai bauda turi bÅ«ti nedelsiant sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 6800 teismui (raÅ¡tinei) pateikiant sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Mauricė