2019-10-09 Nr. AB-19205-3-64-3-01488-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5125-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01488-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Šiaulių TI kamerose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija, blogas apšvietimas, veisėsi pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nebuvo pakankamai sporto, kultūros renginių, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

5. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 18,20 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

6. Šiaulių TI dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

7. Nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o teisės aktai reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėjo, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

8. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia nagrinėjamą aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 19, 63, 64, 82, 86, 89, 95, 99, 106, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį kameroje buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad iš atsakovo pateiktų 2017 m. rugsėjo 23 d. pažymos Nr. 60/09-35215 bei 2017 m. birželio 1 d. san.mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

11. Teismas įvertino tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nebuvo pakankamai sporto, kultūros renginių, taip pat buvo kitų pažeidimų.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti san. mazgai, įrengti nauji klozetai, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, kiti darbai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d.) matyti, kad kameroje Nr. 106 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomi pelėsiai (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Kituose atsakovo pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

14. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

15. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

18. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodoma, jog ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, dezinfekciją ir deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Byloje yra atsakovo pateikti Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d.) matyti, kad Šiaulių TI patalpų kenkėjų nuolatinis stebėjimas ir naikinimas vykdomas, darbus pagal sutartį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutiniai darbai atlikti 2017 m. vasario 14 d. Šiaulių TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama žurnale.

19. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl naudojimosi dušu, nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodya, jog dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, kiekvieną kartą einant praustis duše yra karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes 2 prausimosi patalpose įrengti kiekvienoje po 8 dušo ragelius. Į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi. Teismas šiuo aspektu nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nelaikė, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

21. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo teise, nurodė, kad atsakovo atsiliepime pažymėta, jog Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščiojimo kiemelių dydis yra skirtingas (nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m). Vadovaujantis tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Vedami pasivaikščioti suimtieji (nuteistieji) turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasivaikščiojimas gryname ore trunka ne mažiau kaip vieną valandą kasdien. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d.) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bendrojo naudojimo pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Pareiškėjas nurodė, kad 1 valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

22. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, jog kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Tai iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl teismas nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

23. Teismas dėl pareiškėjo užimtumo nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kuri numato, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

25. Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo A. P. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2016/4389 įrašais, matyti, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d.) asmens sveikatos istorijose nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

26. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Nors Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

27. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad pareiškėjas A. P. Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto), per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,63 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto.

28. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarytų išvadų neargumentavo, buvo šališkas konstatuodamas ir darydamas išvadas, neišsprendė visų aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nepakankamai tiksliai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o atsakovo pateiktus duomenis be pagrindo laikė tinkamais. Taip pat teismas nepareikalavo papildomų įrodymų, nepašalino dviprasmiškų abejonių, todėl, pareiškėjo teigimu, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

31. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimo ir mano, kad teismas turėjo išreikalauti iš atsakovo detalius paaiškinimus dėl kalinamų asmenų skaičiaus kameroje. Atsakovo pateikti duomenys neparodo realaus asmenų skaičiaus kameroje, nes teikiami pagal rytinio patikrinimo registracijos žurnale fiksuotus duomenis, be to, svarbu nustatyti miegamųjų vietų kamerose skaičių ginčo laikotarpiu, o ne pažymos teikimo dieną. Teismas taip pat nevertino, kad dalį kameros patalpų užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl laisvo ploto buvo dar mažiau, neturėjo galimybės laisvai judėti. Vienu metu visi kameroje esantys asmenys negalėjo sėdėti prie stalo valgymo metu, nes trūko sėdimų vietų.

32. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir ploto apskaičiavimo. Aplinkybė, kad įrengtas kameroje uždaras sanitarinis mazgas, tačiau neatitinkantis statinio reikalavimų, negali būti pripažintas įrengtu (atitvertu) tinkamai. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai, kadangi jis įrengtas nesandariai, neturi vėdinimo sistemos, tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus. Dėl to pareiškėjas patyrė kančias, kurių intensyvumas viršijo kalinimo atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį, sukėlė pareiškėjui baimę, nepilnavertiškumo jausmą.

33. Pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas sanitarinio mazgo patalpose Nr. 63, 82, 64, 89, 19, 86, 95, 106 ir 99, kurios priskiriamos pagalbinėms, todėl vertina, kad gyvenamasis plotas jam nebuvo suteiktas apskritai.

34. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo įrodymų, o pateiktus byloje netinkamai ištyrė ir įvertino, todėl pareiškėjo skundas turi būti tenkinamas visiškai.

35. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, ginčijami klausimai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Nurodo, kad net iš kameros ploto atėmus san. mazgo plotą, pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, todėl nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti san. mazgo ar baldų užimamą plotą. Todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl ploto vienam asmeniui neužtikrinimo.

37. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl asmenų skaičiaus kamerose metu, kai nėra fiksuojami šie duomenys, yra abstraktūs, pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų, nenurodo nei kada, nei kiek laiko kamerose buvo daugiau asmenų, nei fiksuojant šiuos duomenis ryte ir vakare. Atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose: pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą.

38. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių (konkrečių dienų, valandų bei kamerų, kuomet, anot pareiškėjo, buvo patalpinta per daug žmonių, konkretaus asmenų skaičiaus ir t. t.), susijusių su kamerų perpildymu, nenurodė (tik naudojo kalinamų asmenų naudojamą skundo teismui šabloną). Akcentuoja, kad pareigūnai, skirdami asmenis į gyvenamąsias patalpas, atsižvelgia ne į tai, kiek kameroje yra gultų, o į tai, koks galimas asmenų skaičius kameroje nepažeidžiant vienam asmeniui priklausančio 3,6 kv. m ploto. Kadangi gultai yra dviviečiai, antrajame aukšte esančios gulimos vietos grindų ploto neužima. Gultai, kurie lieka laisvi, naudojami kaip lentynos kalinčių asmenų daiktams susidėti.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su naudojimosi sanitariniu įrenginiu, Šiaulių TI nurodo, kad pagal nacionalinius teisės aktus sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,50 m sienele laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus. Tačiau nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į EŽTT praktiką vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus. Atsakovo nuomone, kad turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Teismas, remdamasis teismų praktika bei tuo, kad sienelės aukštis buvo kur kas didesnis nei 1,50 m, o įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida, pagrįstai konstatavo, jog asmens privatumas pažeistas nebuvo. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu.

40. Teismas įvertino bylos aplinkybes bei pateiktą medžiagą, bei, atsižvelgdamas į tai, pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

43. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

45. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai pripažino, kad pareiškėjas, nors vienam asmeniui kameroje tenkanti ploto norma ginčo laikotarpiu Šiaulių TI ir nebuvo pažeista, tačiau baldų ir kito inventoriaus bei sanitarinio mazgo užimamas plotas, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, galėjo patirti papildomus nepatogumus, taip pat kameroje Nr. 106 buvo pelėsis, kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su higienos normų reikalavimais, pripažino nepagrįstais.

47. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas dar labiau sumažėjo, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į baldų užimamą plotą atsižvelgiama tuo atveju, kai nustatoma, kad ploto pažeidimas buvo Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau įvertino aplinkybę, jog dalį kameros gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai, sanitarinis mazgas, todėl sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus nepatogumus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į baldais ir kitu inventoriumi užimtą plotą, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vadovavosi netiksliais ir atsakovo padėtį gerinančiais dokumentais. Nors Šiaulių TI 2017 m. liepos 14 d. pareiškėjo atstovui pateiktoje informacijoje apie kamerų plotus ir Šiaulių TI atsiliepime teismui į pareiškėjo skundą nurodyti duomenys kamerų Nr. 82 ir 106 skiriasi, tačiau 2017 m. rugsėjo 23 d. pažymoje Nr. 60/09-35215 apie pareiškėjo kalinimą ginčo laikotarpiu nurodyti duomenys apie kamerų plotus sutampa su Šiaulių TI atsiliepime teismui apie kamerų plotus pateiktais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, jį apskaičiavo netinkamai.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ginčyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, teikdamas detalius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prašydamas apklausti liudytojus. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vienam asmeniui tenkantį kameros plotą skaičiavo kameros plotą dalindamas iš joje buvusių asmenų skaičiaus, kadangi atsakovas pateikė duomenis, kiek ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyveno asmenų. Tik nesant duomenų apie kamerų gyvenamosiose patalpose buvusių nuteistųjų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuojamas konkrečios patalpos gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

49. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su sanitarinių mazgų kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, įrengimu. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet jis yra visiškai atitvertas nuo kameros gyvenamojo ploto ir juo besinaudojantys asmenys nėra matomi kitų asmenų, nėra tinkamas pareiškėjo privatumo užtikrinimas, ir pritaria pirmosios instancijos nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms šiuo klausimu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai, susiję su sanitarinių mazgų kamerose įrengimu, patalpų neįregistravimu ir pan. nevertinami, kadangi šių argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, juolab, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

51. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

52. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Šiaulių TI sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

54. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė