Legislator Case Law & Legislation
79c63d02-c355-4c05-aff5-874e2e8134b2 AI generated

79c63d02-c355-4c05-aff5-874e2e8134b2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 79c63d02-c355-4c05-aff5-874e2e8134b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-670/2016 pagal ieÅ¡kovo R. I. ieÅ¡kinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, G. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų ribų pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti 2014 m. liepos 10 d. sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktÄ , remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) nustatyti naujas gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant sklypų ribÄ tiesia linija tarp 1 ir 5 taÅ¡ko; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus (toliau - Tarnyba) 2015 m. kovo 16 d. dokumente Nr. 32SD-789-(14.32.104) nurodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams M. ir suformuotas 2000 m. rugsėjo 28 d. preliminariais matavimais pagal planÄ (abrisÄ ), nuo Å«kinio pastato iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovui, bendros ribos yra 5 m.

Legislator headnote

AI generated

79c63d02-c355-4c05-aff5-874e2e8134b2 · Kauno apygardos teismas: Teismas gali nustatyti ribas tik pagal tikslius matavimus, o ne pagal projektus. IeÅ¡kovui buvo kelis kartus iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tikslinti ieÅ¡kininius reikalavimus, bet ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo.        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. I. praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1215-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01026-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016m. rugsėjo 15d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir RÅ«tos Palubinskaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

I. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-670/2016 pagal ieÅ¡kovo R. I. ieÅ¡kinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, G. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų ribų pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti 2014 m. liepos 10 d. sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktÄ , remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) nustatyti naujas gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant sklypų ribÄ tiesia linija tarp 1 ir 5 taÅ¡ko; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus (toliau - Tarnyba) 2015 m. kovo 16 d. dokumente Nr. 32SD-789-(14.32.104) nurodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams M. ir suformuotas 2000 m. rugsėjo 28 d. preliminariais matavimais pagal planÄ (abrisÄ ), nuo Å«kinio pastato iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovui, bendros ribos yra 5 m.

Å is gretimas ir jam priklausantis žemės sklypas suformuotas 2003 m. gruodžio 16 d. Preliminariais matavimais pagal planÄ (abrisÄ ), nurodyta, kad bendra riba su žemės sklypu, priklausančiu atsakovams yra 2 metrai nuo ieÅ¡kovo R. I. Å«kinio pastato. Remiantis Å¡iais planais atstumas tarp Å«kinių pastatų turėtų bÅ«ti 7 metrai, bet faktiÅ¡kai nustatyta 4,35 metrai. Planai nubraižyti netiksliai, todėl atsakovai neteisėtai naudojasi ieÅ¡kovui priklausančia žemės sklypo dalimi. 2014 m. liepos 10 d. atsakovai, dalyvaujant matininkui G.

S., patikslino savo sklypo ribas. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, nedalyvavo, o buvo pakviestas ieškovo tėvas Z. I., kuris, neturėdamas įgaliojimo ir nesuprasdamas pasekmių, sutiko su nustatyta bendra riba ir pasirašė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kur nurodyta R. I. pavardė. 2014 m. liepos 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas negali galioti, nes atliekant matavimus nedalyvavo sklypo savininkas. Matininkas V. S. atliko ieškovo žemės sklypo matavimus. 2016 m. sausio 6 d. sudarytas planas (abrisas), iš kurio matyti, kad jo žemės sklypas yra 0,2243 ha, vietoje 0,2300 ha.

IeÅ¡kovas negali tinkamai naudotis Å«kiniu pastatu. Plane akivaizdžiai matosi, kad atsakovų sklypo ribos netikslios. PraÅ¡o remtis V. S. sudarytu planu ir patikslinti sklypo ribas, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų suteikta teisė tinkamai naudotis Å«kiniu pastatu. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 16 d. Tarnybos dokumentÄ Nr. 32SD-789-(14.32.104) atstumai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų Å«kinių pastatų yra 4,35 metro, o pagal abrisus turi bÅ«ti 7 metrai. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 28 d.

žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisÄ , kuriame nurodyta, kad nuo Å«kinio pastato iki gretimos žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovui, ribos yra 5 metrai, o faktiÅ¡kai nustatyta 4,35 metrai. Iki gretimo sklypo ribos nepriskaičiuojamas tik 0,65 metrų atstumas, todėl akivaizdu, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. abrisas nubraižytas pakankamai tiksliai. 2014 m. liepos 10 d. atliekant atsakovų žemės sklypo matavimÄ dalyvavo ieÅ¡kovo tėvas Z. I., kuris pareiÅ¡kė, kad sÅ«nų atstovauti gali ir pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.

Šį aktÄ turėjo teisę ginčyti per 30 dienų, tačiau neskundė. Aktas patvirtintas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu, kurį priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vadovas. Sprendimas taip pat nebuvo skųstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad atliekant matavimus pagal atsakovų praÅ¡ymÄ dalyvavo užsakovai M., gretimų sklypų savininkai, taip pat ir Z. I., kuris yra ieÅ¡kovo tėvas.

Z. I. jokių pastabų nepareiÅ¡kė, pasirašė ant akto, patvirtindamas, kad žemės sklypas yra paženklintas teisingai. Šį aktÄ per 30 dienų buvo galima skųsti, tačiau jis apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriui. Tarnyba, padariusi iÅ¡vadÄ , kad sklypų ploto skirtumai atitinka maksimaliai leistinÄ (ribinę) ploto paklaidÄ , 2014 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 32SK-(14.32.110)-405 patvirtino atsakovų žemės sklypo ribÄ ir VÄ® Registrų centras įregistravo pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis.

Nors aktÄ pasirašė ir tam neįgaliotas asmuo, teismo nuomone, apie atliktus matavimus jis turėjo galimybę informuoti tikrÄ Å¾emės savininkÄ ir aktÄ skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Kad Z. I. tvarko visus žemės dokumentus, patvirtina tai, kad teismo posėdžiuose dauguma dalyvauja ne pats žemės savininkas, o Z. I..Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) nustatyti naujas gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant sklypų ribÄ tiesia linija tarp 1 ir 5 taÅ¡ko.

Teismas nustatė, kad pagal R. I. pateiktÄ abrisÄ , pagal kurį matuoja pradinį žemės sklypÄ , nėra tiksliai ir teisingai numatytos ribos. Sutampa natÅ«roje žemės sklypo ribos nuo gatvės ir nuo gyvenamojo namo. Nesutampa sklypo ribos matuojant nuo Å«kio pastato. Todėl abrise nurodyta tiesi ribų linija negali bÅ«ti tiesi pagal pateiktus matavimus ir todėl abrisas yra klaidingas ir pagal jį negali bÅ«ti nustatomos ribos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turi teisę atlikti ribų matavimus ir dėl jų užregistravimo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, ir tik žemėtvarkos skyriui priėmus ar nepriėmus sprendimo, jį skųsti teismui.

Teismas gali nustatyti ribas tik pagal tikslius matavimus, o ne pagal projektus. IeÅ¡kovui buvo kelis kartus iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tikslinti ieÅ¡kininius reikalavimus, bet ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo.        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. I. praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino ar tarp šalių esanti žemės sklypų riba yra neaiški, o vadovavosi byloje pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimais. Tačiau bylos aplinkybės rodo, kad šalių žemės sklypų riba yra neaiški. Ieškovas naudojosi žemės dalimi, nustatyta abrisu, t. y. 2 metrus už ieškovo sklypo esančio ūkio pastato. Tarp šalių ginčo dėl to niekada nekilo.

Atsakovams priklausančio sklypo riba nustatyta sulig ieÅ¡kovo Å«kiniu pastatu, todėl jis negali nevaržomai naudotis Å¡iuo objektu, buvo apribota jo nuosavybės teisė. Atsakovų sklypo kadastrinių duomenų pokyčiai sumažino ieÅ¡kovo sklypo plotÄ ir padidino atsakovų: atitinkamai ieÅ¡kovo sumažėjo nuo 0,23 ha iki 0,2243 ha, o atsakovų padidėjo nuo 0,21 ha iki 0,2182 ha, t. y. padidėjo ieÅ¡kovo sklypo sÄ skaita. Teismas neatskleidė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai ir be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ .

Planas, kurį teismas pripažino klaidingu, parengtas matininko kvalifikacijÄ turinčio V. S., todėl nėra jokių formalių pagrindų abejoti jo teisingumu. Jokiais motyvais ir įrodymais, iÅ¡skyrus deklaratyvius pareiÅ¡kimus, teismas nepagrindė plano klaidingumo. Vien tai, kad atsakovų sklypo matavimai buvo patvirtinti Tarnybos ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiÅ¡kia, kad matavimai yra teisingi, o ieÅ¡kovo yra neteisingi. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovo sklypo pietinės ribos taÅ¡kas Nr. 1 Å¡alių pasitelktų matininkų buvo nustatytas skirtingose pozicijose, kas ypač aktualu, jeigu Å¡is taÅ¡kas buvo nustatytas riboženklio pagrindu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus patvirtintos atsakovų žemės sklypo ribos akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises. Atsakovų valdomas sklypas padidėjo ieÅ¡kovo sklypo sÄ skaita, ieÅ¡kovas neteko galimybės naudotis faktiÅ¡kai valdyta sklypo dalimi ir nebegali tinkamai naudotis savo Å«kiniu pastatu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Z. I., pasiraÅ¡ydamas aktÄ veikė kaip įgaliotas asmuo, nes jis tokio įgaliojimo neturėjo. Akto pasiraÅ¡ymas, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p. reikalavimus yra niekinis ir neturėtų sukelti ieÅ¡kovui jokių pasekmių.       Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,23 ha nustatytas formaliai pagal abrise nurodytus iÅ¡matavimus. Å io žemės sklypo abriso ir preliminaraus plano sprendiniai prieÅ¡tarauja tiek pačiame žemės sklype iÅ¡dėstytų pastatų atstumams nuo žemės sklypo ribų, tiek keturių gretimų žemės sklypų, besiribojančių su ieÅ¡kovo žemės sklypu, riboms ir konfigÅ«racijai.IeÅ¡kovas žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tomis ribomis, kuriomis jis yra realiai suformuotas ir kuriomis naudojamasi, kas ir sudaro jo mažesnį plotÄ , nei deklaruojamas juridiniuose dokumentuose, įsigijo iÅ¡ kito fizinio asmens.

Pirkdamas galėjo įsivertinti perkamo žemės sklypo plotÄ .Atsakovams atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. liepos 10 d. aktu nebuvo nustatytos kitos, negu prieÅ¡ tai atsakovo abrise numatytos žemės sklypo ribos, paaiÅ¡kėjo faktas, kad tomis pačiomis ribomis Å¡iuolaikinėmis technologinėmis tikslesnėmis matavimo priemonėmis permatuotas žemės sklypas yra didesnio ploto, kas numatyta ir leistina teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 2 punktu pažymima, kad vietovėje grafiÅ¡kai pagal naujausius kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.IeÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti apskritai neatliekant jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 32 punkto reikalavimų, kuris numato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekamus bÅ«tinus veiksmus: gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų iÅ¡kvietimÄ , žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo suraÅ¡ymo aktÄ ir kt.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino matininko V. S. pateiktÄ ieÅ¡kovo planÄ kaip specialisto nuomonę, kas leistina civiliniame procese, ir jo planÄ kaip projektinį variantÄ , bet ne kaip teisėtai nustatytus kadastrinius matavimus. Nuostatų 12 punktu nustatyta, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimÄ patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypÄ ). Nuostatų 32.1.1.5 p. numatyta, kad dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi, skundai nagrinėjami tam tikra tvarka.

Jei pastabos nepagrįstos, pagal jas nėra koreguojamos žemės sklypų ribos ar pan. Todėl ieÅ¡kovo dalyvavimas nebÅ«tų sustabdęs matavimų ar nukreipęs atsakovo žemės sklypo ribÄ pagal savo norus. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (žemėtvarkos skyrių).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Å iuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadomis. Tokiu bÅ«du netikslus ieÅ¡kovo abrisas jam neužkerta kelio teisėtai aktų nustatyta tvarka pamatuoti savo žemės sklypÄ kadastriniais matavimais ir žinoti tikslų žemės plotÄ , ribas.Atsakovo teisingi ir teisėti žemės sklypo kadastriniai matavimai įtvirtino žemės sklypo ribas kitam technologiniam lygmenyje (LKS-94 koordinačių sistemoje) ir tai sudaro sÄ lygas bet kuriuo metu parodyti riboženklius ir ribÄ tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo žemės sklypų, todėl negali bÅ«ti taikomas CK 4.45 straipsnis, nes ginčytino sklypo riba yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų.         Atsakovai R.

M. ir E. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti 2016 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes ginčyti ne tik sklypo ribų nustatymo aktÄ , bet ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ Nr. 32SK-(14.32.110)-405, sukeliantį teisines pasekmes, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. IeÅ¡kovo pateiktas abrisas nesuteikia teisės nustatyti žemės sklypo ribas prieÅ¡ tai neatlikus kadastrinių matavimų, kurių atlikimas yra reglamentuojamas atitinkamais teisės aktais, todėl ieÅ¡kovas, siekdamas nuginčyti įregistruotas žemės sklypo ribas, privalėjo atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus, ir, nesutikdamas su jų rezultatais, skųsti priimtus sprendimus, tačiau Å¡ia teise ieÅ¡kovas nepasinaudojo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2014 m. liepos 10 d. sklypų ribų paženklinimo-parodymų akto panaikinimo, bei remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) naujų gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo.Pagal CK 4. 45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytino sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus preliminarius matavimus buvo suformuotas pagal 2000-09-28 d.

žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo planÄ ( abrisÄ ). Žemės sklypo ribos ir vieta įregistruota registrų centro duomenų bazėje. 2004-07-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2260 pagrindu iÅ¡ valstybės nupirktas 0,21 ha žemės sklypas ir įregistruotas kadastro įmonėje tuometinių savininkų J. K. ir G. K. vardu. Nustatyta, kad atsakovų praÅ¡ymu matininkas G. S., turintis tinkamÄ kvalifikacijÄ , atliko žemės sklypo ribų matavimus ir 2014-07-10 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu patvirtino 0,2181 ha žemės sklypo ribas.

Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK - (14.32.110)-405 buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, duomenys pagal minėto matininko atliktus matavimus, nustatant, kad atsakovams priklauso 0,2182 ha žemės sklypo plotas. Å ie patikslinti duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir yra nenuginčyti bei galiojantys.Byloje ieÅ¡kovas siekė nuginčyti 2014-07-10 žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ ir atliktus kadastrinius matavimus, motyvuodamas tuo, kad aktas buvo suraÅ¡ytas nedalyvaujant ieÅ¡kovui, o už jį akte pasirašęs Z.

I., nėra žemės sklypo savininkas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ remdamasis byloje surinktais įrodymais nustatė, kad žemės sklypo netikslumai buvo atsiradę iÅ¡ anksčiau, tačiau atlikus naujus kadastrinius matavimus jie buvo paÅ¡alinti. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas abrisas nėra tikslus ir jame nėra teisingai numatytos žemės sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad natÅ«roje žemės sklypo ribos nuo gatvės ir nuo gyvenamojo namo sutampa, tačiau nesutampa sklypo ribos matuojant nuo Å«kio pastato.

Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, nes ieÅ¡kovas jo neįrodė ( CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktÄ motyvacijÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, kuriais jis grindė savo ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus visumoje yra teisingos ir padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 185 straipsnis) bei nepažeidžiant materialinių teisės normų ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, tokio pobÅ«džio bylose.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo ginčijamų matavimų teisėtumas yra patvirtintas Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK - (14.32.110)-405, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad atliekant naujus kadastrinius matavimus 2014-07-10d. buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai yra nepagrįsta.

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra aktualÅ«s galutiniam tarp Å¡alių iÅ¡kilusiam ginčui spręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovai prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų patvirtinančių tokių bylinėjimosi iÅ¡laidų turėjimÄ nepateikė. Atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                             Algimantas Kukalis                                                                                                                          Gintautas Koriaginas                                                                                                                          RÅ«ta Palubinskaitė  Â