Legislator Case Law & Legislation
2023-11-22 Nr. AB-20814-3-62-3-00148-2023-4 AI generated

2023-11-22 Nr. AB-20814-3-62-3-00148-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-11-22 Nr. AB-20814-3-62-3-00148-2023-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-11-22 Nr. AB-20814-3-62-3-00148-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių perėmėja po reorganizacijos) (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN, pataisos namai), priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-566-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00148-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.2.; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių perėmėja po reorganizacijos) (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN, pataisos namai), priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas. Pažymėjo, kad kameros buvo perpildytos, todėl kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. Nurodė, jog jam priklauso 4 val. pasivaikščiojimo lauke, tačiau jis negalėjo tuo pasinaudoti, nes tuo laiku turėjo spėti apsipirkti, apsiprausti, nueiti į koplyčią, paskambinti ir pan. Kadangi visur pareiškėjui tekdavo laukti bent po kelias valandas, jis tokiu būdu prarasdavo laiką skirtą pabūti lauke. Pareiškėjo vertinimu, pataisos namų direktorius blogai sudarė grafikus kaliniams, kuriuo metu jie gali apsipirkti, lankytis parduotuvėje, koplyčioje, paskambinti, nes jis dubliuojasi su skirtu laiku pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo taip pat netenkino tai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė apsiprausti duše kiekvieną dieną po šaltu dušu. Nurodė, jog jis į administraciją kreipėsi su prašymais, kad būtų leidžiama įrengti dušą prausykloje ir nors kas kartą gaudavo neigiamą atsakymą, 2021 m. rugpjūčio mėn. dušas buvo įrengtas prausykloje. Dušuose pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo kur pasidėti higienos priemonių, juose buvo tamsu, praustis ateidavo didesnis kalinių skaičius nei yra dušinių, todėl kildavo konfliktai.

3. Pareiškėjas žalą kildino ir dėl įrengtų grotų ant langų, dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti elektroniniu paštu, dėl neįrengtos rūkymo patalpos. Nurodė, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors yra nerūkantis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog būryje buvo neįrengta drabužių džiovinimo vieta, virtuvėlėje nebuvo reikalingo inventoriaus, mažai šaldytuvų, dėl ko nuteistieji neturėdavo kur laikyti savo maisto produktų. Pareiškėjas pažymėjo, jog ant langų buvo uždėtos dvigubos grotos, niekur nebuvo pastatyti gesintuvai, kas neužtikrino saugumo jeigu kiltų gaisras patalpose. Pareiškėjas nurodė, jog dėl šių aplinkybių kreipėsi į administraciją, tačiau pastaroji jo pretenzijas ignoravo. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, stiprius emocinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei taikyti senatį.

5. Marijampolės PN dėl gyvenamojo ploto nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto suteikto minimalaus ploto yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervežtas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių ir buvo paskirtas į 4 būrio patalpą Nr. 406. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į patalpą Nr. 404. 2020 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į 5 būrio patalpą Nr. 505. 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo pervežtas į Marijampolės pataisos namus. Pagal Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 4 būrio schemą, patalpos Nr. 406 plotas buvo 36,54 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m. Patalpos 404 plotas buvo 36,66 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m. Pagal Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 5 būrio schemą, patalpos Nr. 505 plotas buvo 36,78 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m.

6. Dėl dušinės ir prausyklos atsakovo atstovas nurodė, kad patalpose buvo įrengtos šoninės sienelės, todėl pareiškėjui buvo užtikrinamas privatumas prausiantis duše. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus būrių prausyklų patalpos nebuvo pritaikytos naudotis dušu dėl pilamo ant grindų vandens, todėl buvo sudaryta galimybė nuteistiesiems naudotis dušu atskirose patalpose. Dušinėse buvo lentynėlės higienos priemonėms pasidėti bei suolas skirtas daiktams pasidėti. Tokių duomenų, kad neva dušinėje būtų buvę tamsu atsakovo atstovas neturėjo, nes patalpose buvo įrengtas tinkamas apšvietimas. Dėl rūkymo patalpų Marijampolės PN pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pareigos būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visuose būriuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Įstatymas nenumato pataisos įstaigai pareigos įrengti rūkymo patalpą.

7. Dėl pasivaikščiojimo ir skambinimo atsakovo atstovas nurodė, jog pataisos namuose yra patvirtinti grafikai, siekiant tinkamai sudaryti galimybes pasinaudoti skirtingomis teisėmis. Remiantis pateiktais bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, pareiškėjas skirtingomis savaitės dienomis buvo išleidžiamas iš būrio 4 valandoms. Tai, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas sutapo su skambinimo taksofonu laiku, negalėtų būti traktuojama kaip pažeidimas, kadangi, pataisos namai sudaro sąlygas pasinaudoti skirtingomis teisėmis per ribotą laiką ir pareiškėjas, turėjo galimybę pats pasirinkti ar tuo metu nori bendrauti su artimaisiais, ar nori pasivaikščioti, ar užsiimti kita veikla. Taip pat pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į administraciją dėl papildomo laiko skyrimo skambinti taksofonu, kad galėtų pabendrauti su artimaisiais.

8. Dėl virtuvėlės ir maisto patalpų Marijampolės PN nurodė, jog nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Atsakovo atstovas į bylą pateikė būrių virtuvėlių ir patalpų maistui laikyti nuotraukas, iš kurių buvo matyti, jog visas būtinas inventorius virtuvėlėse ir maisto laikymo patalpose buvo įrengtas. Dėl grotų ant langų atsakovo atstovas pažymėjo, kad dirbtinis apšvietimas visose patalpose buvo ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN134:2015) reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 11.5. punkte numatyta, jog nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams).

9. Dėl drabužių ir avalynės džiovinimo, apsipirkimo ir saugumo neužtikrinimo, atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog neva jam buvo apsunkintos kalinimo sąlygos šiais aspektais. Pareiškėjas šių savo teiginių nedetalizavo ir tiksliai nenurodė kuo pasireiškė netinkamos kalinimo sąlygos susijusios su drabužių ir avalynės džiovinimu, apsipirkimo parduotuvėje ar su saugumu. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo atskiros patalpos drabužiams ir avalynei džiovinti, buvo išduotos džiovyklės. Atsakovo atstovas teigė, kad buvo sudaryta galimybė ir apsipirkti įstaigoje buvusioje nuteistųjų parduotuvėje. Tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs apsipirkti atsakovo atstovas nurodė neturintis. Taip pat nurodė, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo tinkamai užtikrinamas nuteistųjų saugumas, kadangi nuolatos budėdavo nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai. Dėl galimybės pasinaudoti elektroniniu paštu pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenumatė galimybės nuteistiesiems susikurti ir naudotis elektroniniu paštu pataisos įstaigose. Nuteistieji galėjo naudotis riboto interneto prieiga su daugiau nei 100 formalių valstybinių institucijų ir teisinės informacijos puslapių. Riboto interneto prieigos naudojimosi metu draudžiama siųsti elektroninius laiškus.

10. Dėl priešgaisrinės saugos, atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad kiekviename bendrabučio aukšte buvo po du gaisrinius čiaupus, kurie buvo sukomplektuoti, bet nuteistieji buvo nupjovę gaisrines žarnas. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sukomplektuotas gaisrines žarnas laikyti prie III-o posto. Gesintuvai taip pat buvo laikomi prie III-o posto. Laikyti gesintuvus aukštuose negalima, kadangi nuteistieji gali pasinaudoti jais, kaip ginklais riaušių atveju. Esant gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose buvo evakuaciniai išėjimai. Visuose aukštuose taip pat buvo ir dūmų detektoriai, tačiau nuteistieji patys sistemingai juos gadindavo, o Marijampolės PN Kybartų sektoriaus darbuotojai dėdavo visas galimas pastangas, kad dūmų detektoriai funkcionuotų nuolatos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2023 m. sausio 18 d. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo kalinimo pataisos įstaigoje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomą minimalų patalpos plotą bei buvo kiti pažeidimai, tačiau į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismas pažymėjo, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2020 sausio 17 d. buvo pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl, atsakovui prašant, laikotarpiui iki 2020 sausio 17 d. taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį iki 2020 sausio 17 d. atmetė kaip nepagrįstą. Atitinkamai nevertino pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir bylą nagrinėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

13. Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervežtas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių ir buvo paskirtas į 4 būrio patalpą Nr. 406. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į patalpą Nr. 404. 2020 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į 5 būrio patalpą Nr. 505. 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo pervežtas į Marijampolės pataisos namus. Pagal Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 4 būrio schemą, patalpos Nr. 406 plotas buvo 36,54 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m. Patalpos 404 plotas buvo 36,66 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m. Pagal Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 5 būrio schemą, patalpos Nr. 505 plotas buvo 36,78 kv. m, joje viso galėjo gyventi iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 3,3 kv. m. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir konstatavo, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiškėjui tekdavo bent 3,3 kv. m kameros ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundas šioje dalyje atmestas.

15. Teismas taip pat nustatė, kad byloje esančios nuotraukos patvirtino, jog dušinėse buvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo atmesti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neneigė, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, duomenų, jog jam turėjo būti užtikrinama galimybė nusiprausti du kartus per savaitę, nepateikė. Teismo vertinimu, Marijampolės PN pateiktas nuteistųjų maudymosi duše grafikas patvirtino, kad nuteistiesiems būdavo užtikrinamas periodinis prausimasis po šiltu dušu. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumatė atsakovo atstovo pareigos įrengti papildomą dušą prausykloje, nors ir 2021 m. rugpjūčio mėn. jį įrengė. Byloje esančios nuotraukos patvirtino, kad dušų patalpoje buvo įrengta niša ir pastatyti suoliukai daiktams pasidėti, įrengtas apšvietimas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas tinkamai įgyvendino pareigą pareiškėjui užtikrinti teisę, kartą į savaitę pasinaudoti šiltu dušu, teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjas pageidavo geresnių sąlygų rūpintis higiena, nei jam suteikė Marijampolės PN pagal teisės aktais nustatytą tvarką, nereiškė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir nereiškė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus susijusius su drabužių džiovinimo patalpos įrengimu ir džiovyklų išdavimu, akcentavo, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d.) 5.9 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamos drabužių ir avalynės džiovyklos patalpos. Eksploatavimo taisyklėse nuo 2020 m. gruodžio 20 d. džiovinimo kambarių įrengimas pataisos įstaigose nereglamentuotas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 ir 2 būriuose yra įrengtos vietos drabužiams ir avalynei džiovinti, minėtas aplinkybes patvirtino į bylą pateiktos šių patalpų foto nuotraukos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie drabužių ir avalynės džiovinimo patalpų įrengimą. Be to, bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to, kad jis neturėtų kur džiovinti asmeninius drabužius ar avalynę. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas buvo svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo deklaratyvūs argumentai dėl drabužių ir avalynės džiovinimo patalpų neįrengimo atmesti kaip nepagrįsti.

17. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog skirtu pasivaikščioti metu jis turėdavo spėti apsipirkti, paskambinti, nueiti į koplyčią, pasinaudoti medicinos paslaugomis ir pan. teismas nurodė, kad nuteistųjų teisė paskambinti telefonu ginčo laikotarpiu buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 28 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir tris valandas pasivaikščioti (BVK 73 str. 4 p., 5 p., 102 str. 2 d.). Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu ir keturias valandas pasivaikščioti (BVK 74 str. 4 p., 5 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

18. Teismas nustatė kad byloje pateikti Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7107-766, 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351, 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38, 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7-07-409 patvirtinti Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikai ir Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafikas. Marijampolės PN pateikė informaciją, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. bausmę atliko 4 būryje, o nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

– 5 būryje. Iš pateiktų grafikų buvo matyti, kad visą ginčo laikotarpį 4 ir 5 būrių nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas nesikeitė: 4 būrio nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 17.00 val., likusiomis savaitės dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val.; 5 būrio nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 12.00 val., likusiomis savaitės dienomis nuo 12.00 val. iki 17.00 val.

Taksofonu nuteistieji turėjo teisę naudotis nuo 8.30 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. visomis savaitės dienomis. Koplytėle 4 būrio nuteistieji galėjo naudotis pirmadieniais nuo 13.30 val. iki 14.30 val. ir trečiadieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 5 būrio nuteistieji – antradieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir šeštadieniais nuo 13.30 val. iki 14.30 val. Sale 4 būrio nuteistieji galėjo naudotis antradieniais nuo 10.30 val. iki 12.00 val., trečiadieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val., ketvirtadieniais nuo 9.00 val. iki 10.30 val., šeštadieniais nuo 10.30 val. iki 13.00 val. 5 būrio nuteistieji – pirmadieniais nuo 10.30 val. iki 12.00 val., antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., trečiadieniais nuo 9.00 val. iki 10.30 val., šeštadieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val.

Biblioteka 4 būrio nuteistieji galėjo naudotis pirmadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., o 5 būrio nuteistieji šeštadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 27 d. turėjo teisę skambinti 2 kartus per savaitę ir šią teisę jis galėjo realizuoti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 8.30 val. iki 12.00 val., kitomis savaitės dienomis nuo 12.00 val. iki 17.00 val. (minimu laikotarpiu bausmę atliko 4 būryje).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę, todėl teise į skambučius taksofonu galėjo pasinaudoti dar paprasčiau, bet kuriomis savaitės dienomis, pasirinkdamas laiką, kuris pagal grafiką nesutampa su pasivaikščiojimo grafiku. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16 punktu buvo rakinamas tik nakčiai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės skambinti apribojimo dėl pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo teismo atmesti kaip nepagrįsti.

19. Iš pateiktų Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, naudojimosi biblioteka, stadionu, sporto sale, skambinimo telefonu grafikų buvo matyti, kad tam tikra apimtimi minėti grafikai sutapo su pasivaikščiojimų lauke laiku, tačiau teismas pažymėjo, jog nuteistųjų teisė sportuoti stadione, lankytis salėje, bibliotekoje ar koplytėlėje, priešingai, nei, pavyzdžiui, nuteistųjų teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nėra imperatyviai reglamentuota teisės aktuose. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, nenumatė reikalavimo pataisos namuose suteikti visiems be išimčių nuteistiesiems teisę kasdien sportuoti stadione, salėje, lankytis koplyčioje ar bibliotekoje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė, o kitų alternatyvių teisių įgyvendinimas buvo paliktas jo pasirinkimui ir subjektyvios valios įgyvendinimui. Teismas akcentavo tai, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise. Šiuo atveju skunde visiškai nebuvo nurodyta jokių aplinkybių apie pareiškėjo praktikuojamą tikėjimą ir būtinybę lankytis koplytėlėje. Be to, iš Nuteistųjų naudojimosi taksofonu grafiko buvo matyti, kad pageidaujant skambinti ne grafike nustatytu laiku, nuteistieji rašo motyvuotus prašymus.

Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus pataisos namų administracijai dėl galimybės naudotis minėtomis teisėmis kitu laiku. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad vien tik pats grafikų sutapimo faktas neleido konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Nors pareiškėjui tam tikrų veiklų ir pasivaikščiojimo laikas galėjo dubliuotis, vis dėlto, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti bei naudotis minėtomis kitomis teisėmis (sportuoti stadione, salėje, lankytis koplyčioje, bibliotekoje, skambinti) apribota nebuvo.

Vien tai, kad pareiškėjas patyrė sunkumų derinant savo poreikių patenkinimą pagal nustatytus grafikus nereiškė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos pareiškėjui fakto, nes bausmės atlikimas neišvengiamai susijęs su nuteistojo teisių suvaržymu atitinkama apimtimi. Byloje nebuvo nustatyta, kad iš pareiškėjo buvo atimta galimybė naudotis jam priklausančiomis teisėmis, todėl jo skundo argumentai laikyti nepagrįstais ir teismas konstatavo, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti pataisos įstaigos veiksmus neteisėtais.

20. Naudojimosi dušu teisė, teismo vertinimu, yra lygiavertė pasivaikščiojimo teisei, nes tai susiję su asmens sveikata ir higiena, todėl šių teisių įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas atskiru laiku. Be to, pareiškėjui teisė praustis duše buvo numatyta tik vieną kartą per savaitę, kas reiškė, kad pareiškėjas tą savaitę neturėtų kitų galimybių pasinaudoti dušu ir išsimaudyti, jei pagal grafiką dušo dieną pasirinktų pasivaikščiojimą lauke pilna apimtimi, t. y. visas 4 valandas. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus pataisos namų administracijai dėl galimybės naudotis dušu kitu laiku, taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog prausimosi duše trukmė yra aiškiai apribota (iki 15 min.). Todėl, nagrinėjamu atveju byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad dėl prausimosi po dušu kartą per savaitę pasivaikščiojimui skirtu laiku pareiškėjui dėl 15 minučių sutrumpėjusio pasivaikščiojimo laiko būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių galėjusių jam sukelti neturtinę žalą, teismo atmesti.

21. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, jog virtuvėlėje nebuvo pakankamai inventoriaus, trūko šaldytuvų ir spintelių laikyti maistą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų apie kambario maisto produktams laikyti įrengimą, tokių duomenų atsakovo atstovas nepateikė, todėl šiuo atveju konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl kambario maisto produktams laikyti neįrengimo. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kambario maisto produktams laikyti neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad nuteistieji savo asmeninį maistą galėjo laikyti virtuvėlės spintelėse, lentynose, šaldytuvuose, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kambario maisto produktams laikyti neįrengimo patyrė realias neigiamas pasekmes. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos teismo atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo ir grotų įrengimo ant langų, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad Marijampolės PN patalpų koridoriuose buvo iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, kiekviename būryje iškabintos gaisrinės instrukcijos, Marijampolės PN apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), laikomomis kontrolės ir praleidimo punktuose. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjui nebuvo matomos gaisro gesinimo priemonės nereiškė, kad pataisos įstaiga jomis nėra pasirūpinusi, o tai, kur jas laiko, yra administracijos vidaus tvarkos reikalas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo, atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusias Eksploatavimo taisykles, kamerose turėjo būti stiklo langai, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos (16.9 p.). Taigi, teismo vertinimu, grotų įrengimas ant langų yra teisėtas ir pareiškėjo pretenzijos dėl šios aplinkybės yra nepagrįstos. Šiuo atžvilgiu teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, o grotų ant langų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad įrengtos grotos neuždengia stiklų ir šviesa pro jas patenka, taip pat nustatė, jog apšvietimas kamerose yra papildomai užtikrinamas liuminescencinėmis lempomis. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nepakankamo dieninio apšvietimo pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Atitinkamai pareiškėjo argumentai susiję su priešgaisrinės saugos neužtikrinimu ir grotų ant langų įrengimu teismo atmesti kaip nepagrįsti.

24. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, jog jam nebuvo sudaryta galimybė siųsti elektroninius laiškus elektroniniu paštu savo artimiesiems. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog pataisos namuose laikomi asmenys turėjo teisę ir galimybę naudotis riboto interneto prieiga. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Kaip buvo matyti iš byloje Marijampolės PN pateikto atsakymo, pareiškėjui buvo išsamiai nurodytos aplinkybės dėl kurių jo prašymas susikurti ir naudotis elektroniniu paštu buvo netenkintas. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistiesiems yra suteikta galimybė naudotis būtent riboto interneto prieiga, kas suponavo, kad šiems asmenims yra aiškiai apibrėžtos naudojimosi internetu galimybės. Kaip nurodyta Marijampolės PN atsakyme, kaliniams būdavo sudaryta galimybė lankyti 100 formalių valstybinių institucijų ir teisinės informacijos puslapių. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Taigi, pareiškėjo argumentai susiję su nesuteikta galimybės naudotis elektroniniu paštu, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos rūkymo patalpos atkreipė dėmesį, jog Marijampolės PN nurodė, jog rūkymo patalpos buvo įrengtos, bendrose patalpose buvo iškabinti ženklai draudžiantys rūkyti. Pareiškėjas teismui neteigė, kad tokia patalpa pataisos namuose nėra įrengta ar, kad pataisos namai neįgyvendino tinkamo ženklinimo bendrose patalpose dėl draudimo rūkyti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais ir pateiktais duomenimis apie rūkymo patalpų įrengimą, todėl jais vadovavosi ir neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) šiuo aspektu.

26. Galiausiai teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vien deklaratyvus tariamų pažeidimų nurodymas skunde ir hipotetinės prielaidos apie galimą žalą dėl tokių pažeidimų, jeigu jie būtų, nereiškė, jog pareiškėjas patyrė realią žalą, kurią turėtų atlyginti valstybė. Byloje teismui nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

III. 27. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo pateiktą skundą pilna apimtimi.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus ir bylą nagrinėjo šališkai, nevertindamas pareiškėjo pateiktų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė itin neigiamas emocijas, psichologinį spaudimą, administracijos neleistinus veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pateiktus faktus, nevertino tai, kad pareiškėjas iki dabar patiria miego sutrikimus.

29. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Marijampolės PN vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Byloje nenustatyta, jog dėl neva netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, jog Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

31. Atsakovo atstovo įsitikinimu, vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, Marijampolės PN pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Pareiškėjas papildomai pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Marijampolės PN atsiliepime pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

34. Pirmosios instancijos teismas laikotarpiui iki 2020 sausio 17 d. taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį iki 2020 sausio 17 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu, pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala ir pareiškėjo skundą atmetė.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis ir laiko jas nepagrįstomis.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

38. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik deklaratyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

39. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

40. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

41. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42. Byloje nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė