79c2e81a-71d7-4e76-b4f6-b844f0d7014d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06566-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.2.3.1.1, 2.1.7.4.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U TARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai: iÅ¡ A. K. priteista 34,59 Eur (trisdeÅ¡imt keturi eurai 59 ct) žalos atlyginimo Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ A. K. priteista 31,31 Eur (trisdeÅ¡imt vienas euras 31 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti žmogų, o bÅ«tent, 2018 m. vasario 7 d. apie 18.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvarijos savivaldybėje, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ nužudyti V.

K., tyčia mažiausiai du kartus peiliu smogė lovoje gulinčiam V. K. į kaklo sritį, po ko nukentėjusiajam atsistojus iš lovos ir pradėjus priešintis, dar mažiausiai du kartus peiliu smogė jam į krūtinės ir pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarė durtines – pjautines žaizdas kaklo, krūtinės ir pilvo srityse, ir nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis V.

K. ir liudytoja L. V. bendrais veiksmais aktyviai pasiprieÅ¡ino. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ , iÅ¡taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti kaltinimus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį ir jo padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį. 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių jo padarytos veikos kvalifikacijÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį.

Apelianto teigimu, minėtas kaltinimas pagrįstas tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo jo nuosekliais parodymais, kad nukentėjusiajam peiliu jis dÅ«rė tik vienÄ kartÄ , norėdamas jį pagÄ sdinti, motyvo nužudyti neturėjo ir neplanavo to daryti. Nukentėjusiajam jis grasino iÅ¡ pykčio, dėl to, kad pastarasis nuviliojo jo buvusiÄ sugyventinę. Be to, konfliktÄ provokavo pats nukentėjusysis, Å¡aipydamasis iÅ¡ apelianto.

Nukentėjusysis apklausiamas teisme patvirtino, jog apeliantas jo nemušė, nespardė, nenaudojo kitų ginklų, iÅ¡skyrus peilį nulūžusia geležte, o sužalojimai ant V. K. kÅ«no atsirado grumtynių metu. 2.2. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo, liudytojų L. V., R. B. parodymai nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Ä®vykio metu jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, dėl to įvykio aplinkybes, konflikto priežastis galėjo suvokti neteisingai. Liudytoja L. V., prieÅ¡ingai nei V. K., neparodė, kad girdėjo apeliantÄ Å¾adant įvykdyti nusikaltimÄ .

Dėl to ši aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to jo nusikalstamÄ veikÄ netinkamai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį. Pagrįsdamas šį teiginį apeliantas nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo nuosekliais apelianto parodymais, kad jis neturėjo tyčios nužudyti V. K..

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo A. K. kaltės formos ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo tyčios formos padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, nepažeisdamas Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Minėtame straipsnyje įtvirtinta pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė nustato, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įstatymas įtvirtina iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

7. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta ne tik nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. V., R. B., R. K., iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo parodymais, bet ir raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga – 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. kovo 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokolais, 2018 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vadomis Nr. S 77/2018 (01), Nr. G 106/2018 (09), Nr. G 151/2018 (09), 2018 m. kovo 19 d. specialisto apklausos protokolu (t. 1, b. l. 18-32, 85-87, 88-93, 106, 110, 123-124, 129-135, 136-148, 149-157, t. 2, b. l. 1-6, 13-15, 16-19) ir t. t.

Remdamasis pirmiau nurodytais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis A. K. 2018 m. vasario 7 d. apie 18.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvarijos savivaldybėje, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ nužudyti V. K., tyčia mažiausiai du kartus peiliu smogė lovoje gulinčiam V. K. į kaklo sritį, po ko nukentėjusiajam atsistojus iÅ¡ lovos ir pradėjus prieÅ¡intis, dar mažiausiai du kartus peiliu smogė jam į krÅ«tinės ir pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V.

K. padarė durtines – pjautines žaizdas kaklo, krūtinės ir pilvo srityse, ir nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis V. K. ir liudytoja L. V. bendrais veiksmais aktyviai pasipriešino.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pasikėsinimas (BK 22straipsnio 1 dalis) nužudyti kitÄ Å¾mogų yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas nužudyti yra tada, kai jis padaromas tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti, ir to siekia. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-139/2015, Nr. 2K-248/2013, Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-13-976/2018).

Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

9. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio dėl A. K. veiksmų prieÅ¡ V. K. kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį matyti, kad apie A. K. tyčios nužudyti nukentėjusįjį V. K. turinį (kryptingumÄ ) teismas sprendė laikydamasis nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje A. K. prieÅ¡ V. K. atliko intensyvius smurtinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. K. nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir kryptingumÄ , priemonių žalojant V.

K. panaudojimÄ , nustatė, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. turėjo tikslÄ nužudyti nukentėjusįjį, tačiau nusikalstamo ketinimo nerealizavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir A. K. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ nužudyti V. K. (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 129 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas A. K. tyčios turinį nustatė iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir, juos įvertinęs kaip visetÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje, aptarė nuteistojo gynybos versijÄ , kad nukentėjusįjį jis norėjo tik pagÄ sdinti, o ne nužudyti, ir jÄ motyvuotai atmetė.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

10. Nuteistasis A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neigė siekęs tyčia nužudyti nukentėjusįjį V. K.. Jis parodė, kad įvykio dienÄ kartu su liudytoju R. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Ä® jo namus tÄ dienÄ buvo atvykęs ir V. K. su L. V.. V. K. pasiÅ¡aipė iÅ¡ jo (A. K.), kad nuviliojo pastarojo merginÄ , ir tai sukėlė jam (A. K.) pyktį. Vėliau tÄ dienÄ jis (A. K.), apie tai nepasakęs R. B., išėjo į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę nusprendė užeiti pas V.

K.. Su savimi nešėsi ir peilį nulaužta geležte, tik nepamena, kada tiksliai jÄ nulaužė. Nulūžusį peilį nešėsi, nes norėjo V. K. pagÄ sdinti, suduoti jam į veidÄ , tačiau ne nužudyti. Atėjęs prie V. K. namų pabeldė į langÄ ir L. V. jį įsileido. Jis (A. K.) nieko nelaukęs įėjo į kambarį. V. K. jis iÅ¡ karto dÅ«rė nulaužtu peiliu į galvÄ . PrieÅ¡ tai, prieÅ¡ingai nei teigia liudytoja L. V., ant fotelio prisėdęs nebuvo. Peilį laikė paslėpęs rankovėje.

Nei V. K., nei L. V. peilio jo rankoje matyti negalėjo. DÅ«rio metu V. K. gulėjo lovoje, ant nugaros, jo rankos buvo nuleistos. Jis (A. K.) jam gulinčiam iÅ¡ karto priėjęs dÅ«rė ir pataikė į galvos sritį. Po Å¡io dÅ«rio V. K. paÅ¡oko iÅ¡ lovos, stvėrė jį ir parvertė ant grindų. Peilis viskÄ laikÄ buvo jo (A. K.) rankoje, bet smÅ«gių juo daugiau nesudavė. Jis peiliu V. K. dÅ«rė tik vienÄ kartÄ , kiti pastarajam nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ginantis. Jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų dÅ«ręs su nenulaužtu peiliu, tai bÅ«tų didelės žaizdos.

Jis nežiÅ«rėjo kur duria, bet pataikė į kaklÄ . Nežino kiek truko grumtynės. Grumtynių metu girdėjo, kaip V. K. sakė L. V. kviesti policijÄ . Grumtynės baigėsi, kai jam pavyko nustumti V. K. ir pabėgti iÅ¡ pastarojo namų. L. V. grumtynėse nedalyvavo, nes buvo išėjusi į virtuvę. Išėjęs į laukÄ jis (A. K.) dar kurį laikÄ pastovėjo prie kieme buvusio kombaino, ten padėjo nulūžusį peilį ir nuėjo namo. Iki parodymų patikrinimo vietoje daugiau minėto peilio nematė ir paėmęs nebuvo.

Kai grįžo namo, jo brolis R. K. su R. B. gėrė alų, todėl ir jis iÅ¡gėrė bei pasakė pastariesiems, kad gali atvažiuoti policija. Atvažiavus policijai jis pasislėpti nespėjo ir buvo sulaikytas. Girtumas turėjo įtakos jo elgesiui įvykio metu, nes bÅ«damas blaivas niekada nebÅ«tų taip pasielgęs. Tačiau daugiausiai įtakos jo (A. K.) elgesiui turėjo nukentėjusiojo iÅ¡sakytos paÅ¡aipos, kurios jam (A. K.) sukėlė įsiÅ«tį. Liudytojui R. B. apie ketinimÄ nužudyti V.

K. jis neminėjo, todėl liudytojas kalba netiesÄ . Taigi, apklausiamas teisme nuteistasis pateikė gynybinę versijÄ , kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, nulūžusiu peiliu jam smÅ«giavo tik vienÄ kartÄ . Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡i A. K. gynybinė pozicija ir parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s.

11. PirmÄ kartÄ apklausiamas kaip įtariamasis jis iÅ¡ viso neigė įvykio metu lankęsis V. K. namuose, nurodė, kad prieÅ¡ pastarÄ jį ir L. V. jokių smurtinių veiksmų neatliko, grasinimų jiems neiÅ¡sakė (t. 2, b. 1. 96-98). Tik apklaustas papildomai kaip įtariamasis A. K. parodymus pakeitė ir prisipažino, jog įvykio metu lankėsi V. K. namuose. Parodė, kad įvykio metu L. V. atidarius namų duris jis (A. K.) iÅ¡ karto įbėgo į V. K. kambarį norėdamas jam suduoti į veidÄ , kad jis daugiau iÅ¡ jo nesiÅ¡aipytų.

Ä®bėgęs į kambarį ir užsimojęs deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ kumščiu sudavė V. K.. DeÅ¡inėje rankove jis (A. K.) turėjo įsikišęs peilį nedidele geležte, metaline bronzinės spalvos rankena. Šį peilį į rankovę įsikiÅ¡o iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, norėdamas juo pagÄ sdinti V. K., kad jį papjaus, tačiau iÅ¡ tikrųjų sužaloti peiliu nukentėjusiojo neketino. V. K. pradėjo gintis, jie abu kambaryje susigrÅ«mė. Gali bÅ«ti, kad grumtynių metu jis (A.

K.) suėmė rankovėje laikytÄ peilį ir galėjo netyčia įdurti V. K.. V. K. parvertė jį (A. K.) ant grindų, tačiau jis iÅ¡trÅ«ko ir iÅ¡ V. K. namų pabėgo. Peilį paliko ant kieme buvusio Å¡ieno rinktuvo, o pats išėjo namo (t. 2, b. 1. 100-103, 108).

12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Apelianto teiginiai, jog įvykio metu jis nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį nulaužtu peiliu, kitus sužalojimus pastarajam galėjo padaryti grumtynių metu, motyvo ir tyčios V. K. nužudyti neturėjo, paneigiami baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

13. Apklausiamas teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2017 m. vasario 7 d. ryte, jis su L. V., buvo sutikę A. K., tačiau pastarajam nieko nesakė ir iÅ¡ jo nesiÅ¡aipė. Vakare, apie 18.30 val. jis (V. K.) gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo televizorių, kai iÅ¡girdo beldimÄ . Namų duris atidarė L. V., o į kambario vidų įėjęs A. K. atsisėdo į fotelį, stovėjusį greta lovos. Tuo metu peilio pas A. K. nematė. A. K. sėdėjo fotelyje ir nieko nesakė, o praėjus gal dviem minutėms jis (V.

K.) pamatė, kaip A. K. atsistojo, iÅ¡siėmė iÅ¡ striukės vidinės kiÅ¡enės peilį ir juo jam gulinčiam iÅ¡ karto smogė į kaklÄ â€“ gerklę. Pamatęs kaip A. K. atsistoja nuo fotelio ir užsimoja peiliu, jis pradėjo rėkti. L. V., kuri tuo metu sėdėjo ant lovos kampo prie televizoriaus, jam surikus, atsistojo ir pradėjo stumti A. K.. Paskui jis (V. K.) atsistojo ir susikibo su A. K.. AntrÄ smÅ«gį peiliu A. K. jam (V. K.) sudavė į pilvo kairę apatinę pusę ir dar du – į krÅ«tinę.

IÅ¡ viso A. K. jam (V. K.) keliantis iÅ¡ lovos peiliu smogė keturis kartus. Nuo pirmojo smÅ«gio peiliu jis (V. K.) kažkiek užsidengė. Jis (V. K.) gindamasis stvėrė A. K. už rankų, kad Å¡is jam neįdurtų, bet peilis vis tiek palietė kÅ«nÄ . Jeigu bÅ«tų nesigynęs, tai bÅ«tų jau miręs. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s ir grėsmingi. DÅ«riai buvo tyčiniai, A. K. tyčia dÅ«rė, nes iÅ¡ namų atsinešė peilį. Visas peilis buvo apie 20 cm ilgio, o geležtė per pusę trumpesnė, tačiau peilis nebuvo nulūžęs. Jeigu bÅ«tų neužsidengęs, A.

K. peilį bÅ«tų įvaręs į gerklę daug giliau. Pakilęs iÅ¡ lovos jis (V. K.) susigrÅ«mė su A. K.. Grumtynių metu jie parkrito tarp fotelio ir sekcijos. Jis (V. K.) nepamena ar parkritus ant grindų A. K. sudavė jam daugiau smÅ«gių ir kaip pastarasis pasiÅ¡alino iÅ¡ jo namų. Pamena tik, kad užsirakino duris ir pasinaudojęs L. V. telefonu iÅ¡sikvietė policijÄ . L. V. anksčiau buvo A. K. sugyventinė, tačiau dėl to A. K. jam (V. K.) pretenzijų nereiÅ¡kė. Priežasčių, dėl kurių A.

K. jam (V. K.) dÅ«rė peiliu nežino, bet įvykio metu, prieÅ¡ dÅ«rį į kaklÄ , pastarasis jam (V. K.) pasakė, jog „nudės“. IÅ¡ kalbų žino, kad A. K. kaime kalbėjo, kad nužudys jį (V. K.), paskui L. V., savo brolį R. K. ir pats pasikars.

14. Pirmiau aptarti nukentėjusiojo parodymai patvirtinami liudytojos L. V. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad įvykio metu į kambarį atėjęs neblaivus A. K. iÅ¡kart atsisėdo ant netoli lovos esančio fotelio. V. K. tuo metu gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo televizorių, o ji, sėdėdama lovos kojÅ«galyje, taip pat žiÅ«rėjo televizorių. Ji nematė, kaip A. K. atsistojo ir iÅ¡sitraukė peilį, tik iÅ¡girdo, kad V. K. suriko. Atsistojusi ir atsisukusi ji pamatė, kad A. K. antrÄ kartÄ duria V.

K., tada ji jį (A. K.) pradėjo stumti. Tuo metu V. K. atsistojo. Negirdėjo, kad A. K. bÅ«tų atsikėlęs ir rėkęs „papjausiu aÅ¡ tave“. Matė, kaip A. K. dÅ«rė V. K., kaip vėliau suprato, – antrÄ kartÄ . Ji matė dÅ«rį į kaklÄ . DÅ«rio trajektorija – užsimojus iÅ¡ virÅ¡aus žemyn. Ji suprato, kad A. K. ruoÅ¡iasi durti, nes jis buvo užsimojęs peiliu, kurio geležtė buvo atkiÅ¡ta į priekį. Peilį pamatė po pirmo dÅ«rio. Matė, kad peilio rankena ir geležtė iÅ¡ vientiso metalo.

Geležtė buvo nedidelė, tačiau smaili. Ji nežino, kur po įvykio dingo Å¡is peilis. Kai ji atstÅ«mė A. K. nuo V. K., Å¡is jau buvo jam įdÅ«ręs peiliu. V. K. iÅ¡ lovos atsikėlė po pirmo dÅ«rio. Ji nepastebėjo, kad A. K. su V. K. bÅ«tų susigrÅ«mę, nematė kaip iÅ¡ namų pasiÅ¡alino A. K., todėl nežino ar jis išėjo pats, ar jį iÅ¡stÅ«mė V. K.. Nematė, kad V. K. bÅ«tų dar kartÄ sudavęs A. K.. Gali bÅ«ti, kad dėl Å¡oko ji nepamena kai kurių įvykio aplinkybių.

KitÄ dienÄ po įvykio ji tvarkė kambarį, bet peilio ar jo geležtės nerado. Po įvykio, grįžęs iÅ¡ ligoninės, V. K. jai parodė vietas ant kÅ«no į kurias buvo sužalotas. Ji matė sužalojimus kakle, kirkÅ¡nyje ir du sužalojimus krÅ«tinėje. IÅ¡ karto po užpuolimo matėsi tik viena kraujuojanti žaizda V. K. kakle. Mano, kad įvykis buvo dėl jos. Ä®vykio dienÄ ji ir V. K. buvo sutikę A. K., tačiau su juo nesikalbėjo. Pastarasis yra gero charakterio, bet iÅ¡gėręs tampa agresyvus.

Jis yra porÄ kartų jÄ sumušęs.

15. Apklausiamas teisme liudytojas R. B. parodė, kad galimai 2018 m. vasario 7 d. jis su A. K. pastarojo namuose vartojo alkoholį, tačiau apsvaigo ir užmigo. TÄ dienÄ A. K. apie ketinimÄ kÄ nors nužudyti nekalbėjo. Apie tai buvo sakęs prieÅ¡ kelias dienas. Jis sakė kad papjaus tris asmenis: pirmÄ V. K., antrÄ V. (jo pavardės nežino) ir trečiÄ R. K.. A. K. jam nesakė dėl ko nori tuos asmenis papjauti. Kuriuo metu iÅ¡ namų išėjo A. K. ir kiek laiko jo nebuvo, nematė. Atvažiavus policijai A.

K. jau buvo namie. Jis iš karto pasakė, kad policija atvyko pas jį. A. K. slėpėsi už fotelio, tačiau buvo sulaikytas. Jo manymu nuėjęs pas V. K. A. K. turėjo „stalinį“ peilį, nes vėliau R. K. to peilio nerado. Jis nematė kaip peilis buvo išsineštas. Jis (R. B.) šį peilį atvežė R. K.. Tai buvo stalo peilis su 7 cm geležte, kurį jis (R. B.) buvo nusmailinęs. Peilis nebuvo sulankstytas. Tyrėjai parodžius peilį jis (R. B.) jį atpažino. Atpažinimo metu peilio geležtė buvo nulaužta.

Apklausiamas teisme liudytojas R. B. taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio dienÄ vartodamas alkoholinius gėrimus A. K. buvo agresyvus, pyko ant savo buvusios draugės L. V. ir jos dabartinio sugyventinio V. K.. Vis kartojo, kad papjaus ir jÄ , ir jį. Tai jis sakė kelis kartus. Kartojo ,,papjausiu, padėsiu į vietÄ L. ir K.“. Nežino, kiek valandų buvo, bet buvo vakaras ir jau tamsu, A. K. apsirengė striukę ir išėjo. Anksčiau, dienÄ , jis kalbėjo apie L., K. ir brolio R. papjovimÄ .

Peilis rastas 2018 m. vasario 13 d. įvykio vietoje yra jo (R. B.). Jam perdarius peilį, geležtės ilgis buvo apie 7 cm (t. 1, b. l. 71-72, 74-77).

16. Netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. V. ir R. B. parodymais nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog šie asmenys įvykio metu buvo vartoję alkoholio, neduoda pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir t.t. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. K., liudytojos L. V., R. B. parodymai visų jų apklausų metu dėl pagrindinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iš esmės buvo vienodi ir nuoseklūs. Tam tikri neatitikimai V.

K. ir L. V. parodymuose paaiÅ¡kinami liudytojos įvykio metu patirtu Å¡oku. Be to, pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymus įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jie yra patikimi. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. V., R. B. parodymus bei įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad minėtų asmenų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos įrodymai paneigia apelianto parodymus apie jo smurto naudojimo prieÅ¡ V.

K. aplinkybes, t. y. kad nukentėjusįjį jis norėjo tik pagÄ sdinti, peiliu nulūžusia geležte smÅ«giavo tik vienÄ kartÄ , o kitus sužalojimus pastarajam galėjo padaryti grumtynių metu. Taip pat nenustatyta, kad minėti asmenys siekia apkalbėti nuteistÄ jį. Dėl to nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui abejoti V. K. bei liudytojų L. V., R. B. parodymais dėl A. K. prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio ir apimties bei sužalojimų padarymo mechanizmo nėra pagrindo, juolab kad jų nurodytas aplinkybes vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

17. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, įvertinus nukentėjusiojo V. K., liudytojos L. V. parodymus ir kitų byloje surinktų įrodymų visumÄ , nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas intensyvus fizinis smurtas, kuris neapsiribojo vienkartinio smÅ«gio peiliu sudavimu nukentėjusiajam. 2018 m. vasario 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 106/2018 (09), konstatuota, kad V. K. padarytos durtinės – pjautinės žaizdos kaklo, krÅ«tinės ir pilvo srityse, o taip pat nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje.

Sužalojimai padaryti kietu plokščiu smailiu aÅ¡triabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, penkiais poveikiais. Tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2018 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 106). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu specialistas Vytenis Valiukas (davęs iÅ¡vadÄ Nr. G 106/2018 (09)) paaiÅ¡kino, kad V. K. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietu buku plokščiu smailiu aÅ¡triabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu.

Nustatyti sužalojimų eiliÅ¡kumo galimybės nėra. Nukentėjusysis ir įtariamasis galėjo bÅ«ti vienas prieÅ¡ais kitÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip vienu dÅ«riu į kairę pilvo pusę, o kitose srityse konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti duriant – pjaunant (t. 1, b. l. 85-87). 2018 m. vasario 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 151/2018 (09) nurodyta, kad V. K. konstatuoti pavirÅ¡iniai sužalojimai kaklo, krÅ«tinės ir pilvo srityse. Å iose srityse padarius gilius sužalojimus, galima pažeisti giliau esančius gyvybiÅ¡kai pavojingus organus (t. 1, b. l. 110).

Aplinkybę, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykio metu buvo naudotas intensyvus smurtas panaudojant žalojantį įrankį – peilį, patvirtina ir 2018 m. kovo 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo apie V. K. drabužių apžiÅ«rÄ duomenys. ApžiÅ«rėjus nukentėjusiojo pateiktus pilkos spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, su žalios spalvos apykakle, nustatyta, kad jų priekinėje dalyje matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo. Apykaklės apačioje ir deÅ¡inėje pusėje iÅ¡sidėsčiusios dėmės yra didesnės ir ryÅ¡kesnės. MarÅ¡kinėlių kairės pusės krÅ«tinės srityje, ties deÅ¡iniuoju pečiu ir marÅ¡kinėlių deÅ¡inės pusės apačioje matomos skylės. Galinėje marÅ¡kinėlių dalyje, ties kairiuoju pečiu matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo.

MarÅ¡kinių apykaklės iÅ¡orinėje ir vidinėje pusėse, ant deÅ¡inės pusės virÅ¡utinės kiÅ¡enės ir kairio rankogalio matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo. DeÅ¡inės pusės virÅ¡uje matyti apie 6 cm ilgio apykaklės plyÅ¡imas. Kitoje marÅ¡kinių pusėje, kairio rankogalio vidinėje pusėje matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo (t. 1, b. l. 136-148). Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog nuteistasis nukentėjusiajam V.

K. įvykio metu peiliu sudavė tik vienÄ smÅ«gį.

18. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad jis turėjo motyvÄ nužudyti nukentėjusįjį V. K. ir veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino tai padaryti. Nukentėjusiojo V. K., liudytojo R. B. ir paties nuteistojo parodymai patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo ir A. K. buvo susiklosčiusi konfliktinė ir įtampÄ kelianti situacija – nuteistojo mergina, liudytoja L. V., jį paliko ir apsigyveno su V. K.. Å i aplinkybė nuteistajam kėlė pyktį ir susierzinimÄ , tačiau duomenų, jog V.

K. tyčia provokavo tokiÄ nuteistojo bÅ«senÄ , byloje nėra. Nukentėjusysis V. K., liudytojai L. V. ir R. B. paneigė, jog įvykio dienÄ V. K. Å¡aipėsi iÅ¡ A. K.. PrieÅ¡ingai, apklausiamas teisme liudytojas R. B. patvirtino, jog įvykio dienÄ vartodamas alkoholį nuteistasis pyko ant nukentėjusiojo ir buvusios sugyventinės bei grasino, kad nužudys V. K.. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis pasikėsino įgyvendinti šį nusikalstamÄ sumanymÄ . Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog nukentėjusysis V.

K. savo gyvenamojoje vietoje buvo sužalotas nuteistojo A. K. atsineštu peiliu. Ši aplinkybė nustatyta vadovaujantis tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo V. K., liudytojų L. V., R. B. ir R. K. parodymų visuma bei specialisto išvada Nr. S77/2018 (01), kurioje konstatuota, kad ant peilio (surasto A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu) geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, o ant peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, sutampa su A.

K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Aplinkybę, jog žmogų žalojantį įrankį – peilį – iÅ¡ namų į V. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ atsinešė pats, patvirtina ir nuteistojo A. K. parodymai. Å i aplinkybė taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ nužudyti. Juo labiau, kad atėjęs į nukentėjusiojo namus, A. K. slėpė atsineÅ¡tÄ peilį, grasinančio pobÅ«džio veiksmų neatliko, žodžiu V. K. negrasino, taip siekdamas nuslėpti tikruosius ketinimus.

Tačiau, sulaukęs jo manymu tinkamo momento, staiga dÅ«rė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam į gyvybei pavojingÄ vietÄ â€“ kaklÄ . Nepaisant to, jog V. K. pasiprieÅ¡inus smÅ«gis pakeitė trajektorijÄ ir nesukėlė mirtinų pasekmių, ir tokio vienkartinio pobÅ«džio veiksmo atlikimas yra vertintinas kaip pavojingas gyvybei, galėjęs sukelti sunkių padarinių – nukentėjusiojo gyvybės atėmimÄ . Be to, nukentėjusiajam ir L. V. bandant prieÅ¡intis A. K. ir toliau tęsė kÅ«nÄ Å¾alojančius veiksmus – peiliu dÅ«rė V.

K. į pilvÄ ir krÅ«tinę, t. y. žmogaus gyvybei taip pat pavojingas vietas. Sužalojimų lokalizacija bei V. K. parodymai paneigia apelianto teiginius, jog kitus sužalojimus nukentėjusiajam jis padarė grumtynių metu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai pavojingas kÅ«no vietas, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio/smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K-281/2008,  Nr. 2K-302/2010). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nuteistasis A. K. nukentėjusiajam į gyvybei pavojingas vietas peiliu dÅ«rė ne vienÄ kartÄ , rodo jo tyčios atimti kitam žmogui gyvybę kryptingumÄ .

19. Atkreiptinas dėmesys, jog parodymų patikrinimo vietoje metu surasto nusikaltimo padarymo įrankio – peilio, geležtė buvo nulaužta, tačiau bylos duomenimis tikslus peilio geležtės lūžimo momentas nenustatytas. Iš V. K. ir L. V. parodymų visumos matyti, jog įvykio metu A. K. panaudoto peilio geležtės buvo smaili, taigi peilis nebuvo nulaužtas. Be to, specialisto išvadoje Nr. G 106/2018 (09) taip pat konstatuota, kad V. K. konstatuotos durtinės – pjautinės žaizdos kaklo, krūtinės ir pilvo srityse, o taip pat nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje buvo padaryti plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. A. K. nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ (smurtas buvo staigus ir intensyvus), naudotus įrankius (į įvykio vietÄ atsineÅ¡tÄ peilį), bÅ«dÄ (lovoje gulinčiam nukentėjusiajam smÅ«giuota peiliu į gyvybei pavojingÄ vietÄ â€“ kaklÄ , o vėliau jam bandant prieÅ¡intis į krÅ«tinę ir pilvÄ ), sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį ir vietÄ (padaryti daugybiniai sužalojimai, be kita ko, ir gyvybiÅ¡kai svarbiose vietose – kakle, pilvo ir krÅ«tinės srityse), taip pat nusikalstamos veikos nutraukimo priežastį (veiksmai nutraukti ne savanoriÅ¡kai, o V.

K. ir L. V. intensyviai pasiprieÅ¡inus). Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nėra vienintelis ir esminis kriterijus, pagal kurį kaltininko nusikalstamÄ veikÄ galima kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti. Kaip pasikėsinimas nužudyti gali bÅ«ti kvalifikuojama veika nesukėlusi jokių padarinių, jei kaltininko tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybę. Tai Å¡ioje byloje ir nustatyta. Todėl apeliacinio skundo motyvai darant iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo tyčios turinio kaip antai, kad apeliantas V.

K. nemušė, nespardė, nenaudojo kitų ginklų, teisiškai nėra reikšmingi.

21. Esant prieÅ¡ tai aptartiems duomenims, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes veikė tiesiogine tyčia. Dėl to jo veikÄ kvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys Linas Å iukÅ¡ta