79c21a5b-ae1d-445a-af70-74f613dccc53 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-248-519/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19600-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nuteistajam T.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020-05-21 18.10 val. iki 2020-05-22 13.40 val. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

T. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslÄ platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens, nupirkdamas už 680 eurų neteisėtai įgijo užspaudžiamÄ plastikinį maiÅ¡elį su 82,189 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 4,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriÄ neteisėtai laikė tiksliai nenustatytoje vietoje, Å¡alia žvyrkelio, esančio ties (duomenys neskelbtini).

Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. gegužės 21 d., apie 17 val., neteisėtai įgytÄ ir laikytÄ užspaudžiamÄ plastikinį maiÅ¡elį su 82,189 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 4,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai atgabeno savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 680 eurų pardavė M.

D.. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. ir jo gynėjas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį nuteistojo T. J. atžvilgiu. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti maksimaliÄ 2 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuteistÄ jį per teismo nustatytÄ terminÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įmokėti maksimaliÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusių fondÄ . 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas, už kurį nuteistas T. J., sankcija numato bausmę nuo 2 metų iki 8 metų laisvės atėmimo. Supranta, kad tokio sunkaus nusikaltimo padarymas yra aplinkybė, eliminuojanti galimybę nuteistam asmeniui taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuostatas, leidžiančias atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ skiriant reikÅ¡mingus ir pakankamus įpareigojimus ar draudimus bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Todėl mano, kad dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo atidžiai ir teisingai nuspręsti, ar Å¡iuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepažeistų jau minėto teisingumo principo. 2.2.

Teigiama, kad teismas nepagrįstai nuosprendžiu pripažino, kad T. J. nusikalstami veiksmai buvo iÅ¡ anksto apmÄ styti ir suplanuoti. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir siekio kartu su M. D. jas pasidalinti ir vartoti, kas Å¡iuo atveju ir buvo nusikalstamos veikos pradžia ir iÅ¡takos. Pripažindamas atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltininko nuoÅ¡irdų gailestį ir prisipažinimÄ â€“ teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad narkotines medžiagas T.

J. įgijo iÅ¡ esmės praÅ¡omas savo draugo, kurias iÅ¡bandė bei turėjo tikslÄ dalį jų pasilikti sau. Pažymi, jog nusikalstamÄ veikÄ paradęs asmuo net neketino praturtėti iÅ¡ savo veikos, o bÅ«tent psichotropines medžiagas perdavė M. D. už tÄ pačiÄ sumÄ , už kuriÄ jÄ buvo įgijęs. Jokio iÅ¡ankstinio planavimo užsiimti neteisėta veikla ir vien iÅ¡ to gauti lėšas pragyvenimui nuteistasis neturėjo, kÄ patvirtina ir teismo nurodytos nuosprendyje aplinkybės. Tokiu bÅ«du, pasak apeliantų, teismas neįvertino to, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ vykdė ne vien tik savanaudiÅ¡kais tikslais, vien tik įžūliais ir piktybiÅ¡kais tikslais, bet tik kaip pagundÄ lengvai įgyti papildomų pragyvenimo lėšų Å¡alia oficialiai vykdomos darbinės veiklos.

Teigia, kad teismas neįvertino, kad „lengvų pinigų“ nuteistasis neįgijo ir jokios turtinės naudos iÅ¡ nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistas, negavo, nes iÅ¡ jo buvo konfiskuoti 400 eurų, kuriuos pats sumokėjo už psichotropines medžiagas jas nusipirkdamas. 2.3. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje pažymėjo ir tokiu bÅ«du akivaizdžiai suteikė pranaÅ¡umÄ tam, kad T. J. padarė ir yra nuteisiamas už sunkų nusikaltimÄ , kurio užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis.

Teigia, kad sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, bet nepaÅ¡alina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Å iuo atveju nuteistojo pirmasis ne tik teistumas (kai bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos verčia asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), bet ir apskritai patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pirmÄ kartÄ , nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos bÅ«ti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant iÅ¡laikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis paÅ¡alpų pavidalu, padarytos reikalingos iÅ¡vados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų.

Teigia, kad ne visos nurodytos aplinkybės teismo buvo įvertintos, nebuvo susietos į reikÅ¡mingÄ visumÄ , leidžiančiÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai tikrai bus realiai įgyvendinti nesiunčiant žmogaus į įkalinimo įstaigÄ , kur iki Å¡iol galiojanti nuteistųjų subkultÅ«ra padarytų ne teigiamÄ , bet žalingÄ ir neigiamÄ poveikį nuteistajam. 2.4. Nurodo, kad teismas nuosprendyje niekur nepasisakė ir dėl to akivaizdžiai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o bÅ«tent neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rÅ«Å¡ies ir kiekio.

Atlikę tyrimÄ specialistai nustatė ir teismas pripažino, kad T. J. pardavė 82,189 g medžiagos, kurios sudėtyje yra tik 4,443 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pažymi, jog dėl mažo kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo ir dekriminalizavimo pakankamai senai diskutuojama ir Lietuvos Respublikoje, o Å¡iuo metu tema yra ypatingai aktuali įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo laimėjusios Laisvės partijos pažadus, Å¡ios partijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas.

Apeliantų teigimu, nors tokia aplinkybė savaime nemenkina T. J. padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau yra ypatingai reikÅ¡minga įvertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir aktualijÄ laikotarpiui, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri bÅ«tų reikalinga ir pateisinama visuomenės lÅ«kesčiais tinkamam nusikaltimÄ padariusio asmens nubaudimui. 2.5.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į kaltininko jau patirtas represinio poveikio priemones, į T. J. baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Pažymi, jog nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo ne tik jokios ekonominės naudos ar kito teigiamo poveikio, bet tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai asmenį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai.

T. J. turi labai stiprius socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimoje augina du mažamečius vaikus yra vienas iÅ¡laikantis Å¡eimÄ , įkÅ«ręs asociacijÄ , vertinamas tik teigiamai, todėl nuteistojo pasiuntimas atlikti realios bausmės turės tiesioginės įtakos jo Å¡eimai. Å ios aplinkybės neleidžia abejoti nuteistojo T. J. padarytomis reikalingomis iÅ¡vadomis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pasmerkimo, susilaikymo nuo bet kokių nusikaltimų ateityje ir patirtu nubaudimu. Jau vien dėl to teisingai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) ir paskyrus teisingumo principui neprieÅ¡taraujančiÄ kitÄ bausmę asmuo susilauktų tokio poveikio, kuris daugiau nei akivaizdžiai bÅ«tų pakankamas bausmės tikslų ir jos paskirties reikÅ¡mingam įgyvendinimui.

Å iuo atveju, apeliantų teigimu, reikÅ¡minga yra tai, kad pats bausmės neiÅ¡vengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas yra tinkamas asmens nubaudimas. 2.6. Apeliantų nuomone, tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens spontaniÅ¡kai susiformuotÄ kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalÄ ir visuomenės požiÅ«rį į jÄ , į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, padarytas jo ryžtingas iÅ¡vadas, visas Å¡ias aplinkybes vertinant be iÅ¡skirtinio pranaÅ¡umo, ne atsietai bet reikÅ¡mingai jungiant į visumÄ , kartu atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu T.

J. buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos Å¡iame procese akivaizdžiai egzistuojančios iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl to paskirta neteisinga bausmė. Teigia, kad pagal sankcijÄ paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtÄ nuosprendį T. J. atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieÅ¡taraujančiÄ Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu neginčijama T. J. kaltė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei veikos kvalifikavimas, tačiau praÅ¡oma T. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo T. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.

5. Nagrinėjamoje byloje T. J. nuteistas už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , numatančiÄ , kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad T.

J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kad nusikalto bÅ«damas neteistas ir baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, paskyrė minėto BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos žemutinę ribÄ atitinkančiÄ bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmę, svarstė ir galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog T.

J. skirti švelnesnės rūšies bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra pagrindo, nes nenustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų teisėjų kolegija nesutinka.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-64-303/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

7. Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

8. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

9. Atkreiptinas dėmesys ir į kitÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Å ioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad Å¡ioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016).

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

11. IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

Apie tai pasisakoma ir vienoje iÅ¡ naujausių kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020. Joje nurodoma, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės ar kokia reikÅ¡mingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

12. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. J. Å¡iuo konkrečiu atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Todėl, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam yra pagrindas paskirti Å¡velnesnę bausmę.

13. Byloje nustatytos ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad T. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisiėmė atsakomybę už savo padarytÄ nusikaltimÄ , savo veiksmus vertino neigiamai ir gailėjosi. Praeityje jis nėra teistas, iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo baustas tik du kartus už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 94–95). Byloje nėra duomenų, kad T. J. verstųsi sistemingu draudžiamų medžiagų platinimu, nustatyta, kad jis pirmÄ kartÄ pardavė narkotines medžiagas, kurių specialisto iÅ¡vadoje nustatytas kiekis nėra itin didelis, jog po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, praėjus daugiau nei metams, jokių teisės pažeidimų nepadarė, visÄ laikÄ dirbo, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, o tai rodo ne tik, kad nuteistasis padarė teigiamas iÅ¡vadas, bet leidžia daryti ir iÅ¡vadÄ , jog T.

J. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų bei nuteistojo T. J. duotų paaiÅ¡kinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose yra žinoma, kad jis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimoje augina du mažamečius vaikus, vienas iÅ¡ jų gimęs (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 104, 182), jog Å¡iuo metu jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , įkÅ«rė asociacijÄ , (3 t., b. l. 179, 180), padeda savo pensinio amžiaus tėvams (3 t., b. l. 93).

Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo T. J. teigiamÄ elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo pastangas dirbti, užsidirbti bei tuo pačiu finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , padėti savo pensinio amžiaus tėvams, rodo jo mažesnį pavojingumÄ , ir tai vertintina kaip iÅ¡skirtinės nagrinėjamos bylos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. J. bÅ«tų neproporcingas nuteistojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties.

Tokios bausmės paskyrimas nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, prieÅ¡ingai, iÅ¡ esmės pasiektų tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ . Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmÄ kartÄ teisiamam, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadariusiam, dirbančiam ir prie Å¡eimos finansinio aprÅ«pinimo prisidedančiam asmeniui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Todėl, kolegijos nuomone, skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti Å¡velnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmę.

14. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, T. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies nei laisvės atėmimas bausmė – laisvės apribojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas maksimaliam dvejų metų terminui sulaikys T. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveiks, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atliks ir nubaudimo funkcijÄ bei tuo pačiu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).

Ä®vertinus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus bei anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam T. J. skirtinas įpareigojimas, sietinas su nuteistojo visuomenei naudingo darbo atlikimu, taip pat draudimas vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo praÅ¡ymus, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, jog jis vienintelis Å¡eimoje dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, nuteistajam T.

J. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, tai padės tinkamai koreguoti nuteistojo požiÅ«rį ir elgesį ir pasirinkti tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , kuris bÅ«tų pagrįstas tinkamu elgesiu visuomenėje ir teisės normų laikymusi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam T.

J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti T. J. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, T. J. įpareigoti per laisvės apribojimo paskirtÄ laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti viso laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, T. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 (vienerius) metus nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. J. paskirtÄ bausmę įskaityti jo laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020-05-21 18:10 val. iki 2020-05-22 13:40 val., vienÄ laikino sulaikymo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė Gražvydas Poškus