2022-06-30 Nr. CB-5406-2-55-3-01384-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3319

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01384-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko),

susipažinusi su 2022 m. birželio 17 d. paduotu trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“ bei uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

tretieji asmenys padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais. Civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymus bei 2020 m. spalio 5 d. tarp V. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir Lietuvos valstybei grąžino 3 321 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė 20 102,03 Eur V. V. naudai; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento priverstinę hipoteką dėl 3321 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „PakFa“ bei trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, UAB „AUTOGRATA“ ir UAB „DAKTRA“ ieškinius atmetė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ir įsigijimą, suformavo neteisingą precedentą, leidžiantį neproporcingai didelę valstybinės žemės sklypo dalį įsigyti tam pastato bendrasavininkiui, kuris pirmas pateiks matininko parengtus matavimus, nepaisant to, jog, net atlikus elementarius, Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįstus skaičiavimus, akivaizdu, jog parduodama valstybinės žemės sklypo dalis yra neproporcinga turimų patalpų pastate plotui; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Trečiųjų asmenų teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog tretieji asmenys nepateikė matininko atliktų skaičiavimų, turėjo įtakos atsakovei V. V. parduotai žemės sklypo daliai nustatyti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Autograta“ (juridinio asmens kodas 301793614) 454 (keturis šimtus penkiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 17 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1206.

Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Daktra“ (juridinio asmens kodas 124501031) 900 (devynis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 16 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 2252.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas