79bfd2b0-3c19-4b75-9b0f-5e7744368481 · Panevėžio apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. II-56-389/2017Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00424-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.2.; 21.10.3.; 21.10.4.; 9.1.; (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M AS                                                                2017 m. rugpjūčio 17 d.                                                                        Panevėžys             Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,sekretoriaujant Elonai Klemkienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui P. P. jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovei E. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-91659305-17.

Teismas n u s t a t ė : Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-91659305-17 (toliau–skundžiamas nutarimas) P. P. skyrė administracinę nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 150 straipsnio 1 dalį – 500 Eur baudÄ , už tai, kad P. P., laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. vasario 23 d., vykdė individualiÄ veiklÄ verslo tikslais, t. y. užsiėmė cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimu, sandėliavimu ir saugojimu aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir/ar nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ .

Tuo P. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ taisyklių 4 punkto nuostatas. Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017-06-19 gautas P. P. skundas, kuriuo yra praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Skunde neneigiama aplinkybė, kad 2016 m. pabaigoje jis su draugais buvo, adresu (duomenys neskelbtini), ir mokėsi valdyti savaeigę technikÄ tikslu 2017 m. įsidarbinti cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimo srityje, tačiau kategoriÅ¡kai neigia institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡vadÄ , jog buvo vykdoma individuali veikla verslo tikslais. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis vertėsi individualia veikla, susijusia su cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimu, sandėliavimu ir saugojimu atlygintinai ir sistemingai.

Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , visapusiÅ¡kai, tinkamai ir objektyviai neiÅ¡tyrė visų su inkriminuotu nusižengimu susijusių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, o buvo vadovaujamasi prielaidomis bei spėliojimais. Kadangi prielaidomis nutarimas grindžiamas bÅ«ti negali, todėl jis yra nepagrįstas, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tiek jis pats, tiek ir jo draugai J. J. ir A.

Ž. paaiÅ¡kino, kad jokios veiklos nevykdė, tačiau vis tiek buvo nepagrįstai nubaustas. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta asmenų, kurie patvirtintų, jog jis tai darė už atlygį, bylos medžiaga nėra įrodyta, kad jis iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo pajamas ar siekė tokias pajamas gauti. Be to, pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, turėtų bÅ«ti svarstytinas klausimas dėl jo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ Å¡velnesnę administracinę atsakomybę.

SkundÄ padavęs ir administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. teismo posėdžio metu palaiko savo skundÄ , patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus bei papildomai paaiÅ¡kino, jog draugas Å . (pavardės nepamena), kuriam apie tai papasakojo dar kitas asmuo, vardu G., Baslupio gatvėje jam pasakė apie tai, kad žiemos laikotarpiu yra reikalinga vienai įmonei supakuoti cukrinių runkelių iÅ¡spaudas, kurios vėliau yra iÅ¡vežamos į LatvijÄ . Negali pasakyti kam priklausė tiksliai cukrinių runkelių iÅ¡spaudos, kurias jie mokėsi pakuoti, nors mano, kad tai galėjo priklausyti latviams, kuriems iÅ¡keliavo aptariamas krovinys.

Tuomet jis pasitarė su draugais, kurie turi reikiamÄ technikÄ tokiai veiklai vykdyti ir kurie buvo laisvesni tokiu metų metu bei nusprendė, kad tai yra gera galimybė užsidirbti. Tačiau nei vienas iÅ¡ jų nebuvo dirbę tokio darbo, todėl nusprendė pabandyti padirbti porÄ dienų prieÅ¡ pat naujus metus, o po to užsidarė įmonė, kurioje jie dirbo, kadangi tai yra sezoninis darbas, kuris trunka tik gruodžio mėnesį. Ten dirbo jis pats retkarčiais, taip pat dirbo J. J. bei trečias asmuo – T.

S., kurį buvo atsiuntęs A. Ž.. Jie dirbo su dviem traktoriais, prie vieno kurių buvo pritvirtintas latvių jiems paskolintas specialus agregatas, reikalingas minėtai veiklai vykdyti, o kitas dirbo bunkeryje, tvarkydamas ten buvusių išspaudų masę. Po 50 m ilgio polietilenines rankoves, skirtas pakavimui, jis rado atvežtame cukrinių runkelių krovinyje. Nebuvo jokios darbo kontrolės sistemos, o jei kas perplėšdavo pakavimo priemonę, tai pakakdavo užklijuoti izoliacija. Žinojo, kad aikštelė, kurioje dirbo, priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, kadangi tai jam paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame skyriuje.

Pažymėjo, kad buvo bandyta kreiptis į savivaldybę dėl minėtos žemės nuomos, tačiau negavo jokio konkretaus atsakymo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ tiek Vilniaus teritorinį skyrių, tiek ir Panevėžio skyrių, kur jam paaiÅ¡kino, kad jis gali mokytis nors ir visus metus bei tam nereikalinga iÅ¡siimti jokio verslo liudijimo. Todėl jis nesupranta, kaip jis galėjo vykdyti kokiÄ tai komercinę veiklÄ , nes jokios naudos negavo iÅ¡ to, o jis pats tik mokėsi, kaip ir kiti tuo metu ten dirbę jo nurodyti asmenys.

Nesutinka, kad tarp jo ir kitų tuo metu dirbusių asmenų bÅ«tų buvę kokie tai manai už atliktus minimus darbus, kadangi jis buvo davęs jiems metalo laužo ir akmenų, tačiau ne už tariamai atliktÄ tuo metu jų darbÄ , o tai buvo gerokai anksčiau iki aptariamo įvykio ir taip darė, nes jie paprasčiausiai to prašė. Pažymėjo, kad dabar pabandę dirbti minėtÄ darbÄ , nusprendė jis su draugais Å¡ių metų gruodį užsiimti Å¡ia veikla, dirbant pagal verslo liudijimÄ , ir tam netgi jis pats įgijo teisę vairuoti traktorių 2016 m. gruodžio 17 d., taip pat įsigijo traktorių minėtai veiklai vykdyti.

Papildomai pažymėjo, kad A. Ž. dėl darbymečio Å«kyje negali atvykti į teismo posėdį, tačiau pažymi, kad jis patvirtintų analogiÅ¡kas aplinkybes, kurias nurodė ir liudytojas J. J.. Todėl praÅ¡o skundÄ tenkinti. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovė E. Č. teismo posėdžio metu praÅ¡o P. P. skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pagrįstai Å¡iam asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė už komercinės ar Å«kinės veiklos tvarkos pažeidimÄ . Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu proceso dalyvių buvo iÅ¡dėstytos naujos aplinkybės, nei buvo jos atstovaujamai institucijai pateikta tyrimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. viso proceso metu elgėsi užgauliai, įgaliotus pareigÅ«nus užsipuldavo, remdamasis įvairiais motyvais, nebendradarbiavo su jos atstovaujama institucija, neatsakinėdavo į jam pateiktus klausimus ir yra vienintelis jo paties parengtas raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas byloje, gautas tyrimo metu.

Vis dėl to mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrįsti aplinkybei, jog minėto asmens buvo vykdoma Å«kinė komercinė veikla. Pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad minėtas asmuo buvo gavęs kokios tai naudos iÅ¡ to, tačiau pažymi, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tokia veikla yra laikytina komercine, net ir tais atvejais, kai yra pagrįstai ketinama gauti kokį tai atlygį ateityje. Taip pat pažymėjo, kad nustatytos veiklos vykdymas tokiu dideliu mastu negali bÅ«ti neatlygintinas, kÄ patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose aiÅ¡kiai matyti supakuotos ir sandėliuojamos medžiagos didžiuliai kiekiai, t. y. apie 50 m ilgio keturios pakavimo „rankovės“, taip pat tai, kad buvo pasitelkta ir kitų asmenų padėti vykdyti tokiais veiklai.

Kreipė teismo dėmesį į tai, kad pats P. P. skunde neginčija vykdytos komercinės veiklos fakto. Nesutinka su skundo argumentu, kad Å¡is asmuo bÅ«tų nustatytu momentu ne dirbęs, o tik mokęsis dirbti, kadangi mokymosi veikla turėtų bÅ«ti atliekama specialioje mokymosi įstaigoje ar privačioje savo nuosavybėje. Pripažįsta, kad fakto apie tai, jog pats P. P. bÅ«tų vykdęs konkrečiÄ veiklÄ , pakuojant cukrinių runkelių iÅ¡spaudas, tačiau mano, kad jis buvo atsakingas už darbų organizavimÄ , nors taip pat pripažįsta, kad nebuvo nustatyti jokie sutartiniai galimi santykiai tarp minėto asmens galimai vykdomos veiklos ir latvių, kadangi minėtas asmuo atsisakė juos įvardinti.

Dėl nusižengimo padarymo datos pažymėjo, kad byloje yra pakankamai, t. y. A. Ž. institucijai paaiÅ¡kino, kad dirbama buvo gruodžio 28-30 d., policijos pareigÅ«nai šį faktÄ užfiksavo gruodžio 30 d., sandėliavimo faktai buvo užfiksuoti sausio 9 d. ir vasario 23 d., nors pripažįsta, kad Å¡iomis datomis paties, atliekant patikrinimus, P. P. nebuvo patikrinimo vietoje.   Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ P. P. jau daugelį metų. Patvirtino aplinkybes, kad gruodžio mėnesį P. P. jam pasiÅ«lė pabandyti padirbėti su specialia technika, presuojant iÅ¡spaudų masę į maiÅ¡us, kurios buvo vežamos iÅ¡ Kėdainių.

VisÄ technikÄ , tame tarpe ir specialias rankoves pakavimui, darbui jiems parÅ«pino latviai ir, kurie pažadėjo apmokyti juos dirbti ir jei jiems patiks, tai vėliau jie galės dirbti žiemos periodu. Technika taip pat rÅ«pinosi ir pats P. P.. Todėl jis nusprendė pabandyti padirbti jam siÅ«lomÄ darbÄ , t. y. pažiÅ«rėjo, kaip veikia technika, pats pabandė sudėti iÅ¡spaudas į keletÄ maišų ir darbus baigė. VisÄ darbo specifikÄ apmokė patys latviai, t. y. apmokė darbo saugos, kaip reikia dirbti su technika ir pan.

Negavo jokio atlygio už minimÄ darbÄ , kadangi jis tik mokinosi dirbti, nors pripažįsta, kad P. P. jam yra atvežęs anksčiau akmenų,. Mano, kad Å¡iemet jiems gali tekti galimybė ir daugiau padirbėti Å¡io darbo, kadangi iÅ¡moko ir nori užsidirbti iÅ¡ Å¡ios veiklos. Papildomai pažymėjo, kad visų darbo smulkmenų neprisimena ir nepasakė, todėl anksčiau institucijai ir paaiÅ¡kino, kaip vienÄ iÅ¡ savo veiklos momentų, kad jam teko taip pat traukti įklimpusiÄ technikÄ .Skundas tenkinamas.ANK 641 straipsnyje nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Å¡io straipsnio nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kas turėtų bÅ«ti laikytina įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ä®rodymai–faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar Å«kine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobÅ«džio blanketinė teisės norma, reiÅ¡kianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobÅ«džio pažeidimo padarymÄ , turi bÅ«ti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, ir Å¡ios įstatymo 26 straipsnio nuostata, kuri nustato, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetÄ , prieÅ¡ iÅ¡duodant verslo liudijimÄ .

Tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame įstatyme yra detalizuota būtent individualios veiklos, t. y. įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis, gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, iÅ¡skyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklÄ , taip pat finansinių priemonių sandorius;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, mokslinė, profesinė. įskaitant laisvÄ sias profesijas, ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. IÅ¡ pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo ar atsikartojamumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims (LVAT 2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5-902/2006).Kaip matyti, pats administracinėn atsakomybėms traukiamas P. P. neneigia to, kad buvo pabandęs užsiimti cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimo, sandėliavimo ir saugojimo aikÅ¡telėje veikloje, tačiau kaip versijÄ nurodo, kad tokia veikla buvo ne Å«kinio pobÅ«džio, bet mokymosi tikslais ir tetrÅ«ko tik porÄ dienų.

Tačiau tik tokio pobūdžio veiksmai, nenustačius kitų ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėčiai būtinų požymių bei reikšmingų aplinkybių, administracinės atsakomybės neužtraukia. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad P. P. vertėsi individualia veikla, susijusia su cukrinių runkelių išspaudų pakavimu, sandėliavimu ir saugojimu aikštelėje, atlygintinai ir sistemingai. Kaltinimas P. P. pagal ATPK ANK 150 straipsnio 1 dalį yra grindžiamas byloje esančiais duomenimis, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtina prieš tai minėtų būtinų individualios veiklos požymių – atlygintinumo ir sistemingumo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad P. P. ar kiti asmenys bÅ«tų gavę kokios tai naudos iÅ¡ galimai vykdytos minėtos veiklos, t. y. nei pats administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P., nei liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nepatvirtino Å¡ios aplinkybės, o ir iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nebuvo užfiksuoti jokie objektyvÅ«s įrodymai apie galimÄ kokį tai minėtų asmenų atlygio gavimÄ už atliktÄ darbÄ ar kiti objektyvÅ«s įrodymai apie galimus komercinius susitarimus tarp minėtų asmenų ir Latvijos Respublikos piliečių.

Taip pat jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo buvo paneigtos aplinkybės, kad už atliktÄ aptariamÄ darbÄ P. P. bÅ«tų davęs minėtiems asmenims metalo laužo ar akmenų, o ir teismas nesutinka su tuo, kad sprendžiant klausimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo, vertinant P. P. vykdytos veiklos atlygintino klausimÄ , turėtų bÅ«ti vadovaujamasi institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , samprotavimais ir numanymais apie tai, kad P. P. negalėjo negauti jokios naudos, vertinant tokias netiesiogiai reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes – kaip didelis vykdytos veiklos mastas (patikrinimo vietoje buvo rastos apie 50 m ilgio keturios pakavimo priemonės, pilnos cukrinių runkelių iÅ¡spaudų) ar pasitelkti kiti asmenys, vykdant tokiÄ veiklÄ , nesant kitų objektyvių, patikimai tai patvirtančių tiesioginių įrodymų.

Taip pat teismas neįžvelgia ir skundžiamame nutarime nurodytos P. P. vykdytos veiklos tęstinumo požymio, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2009 m. vasario 19 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-660/2009; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1161/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga atkreipti dėmesį į tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P., tiek liudytojas J. J. nurodė, jog cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimo ir sandėliavimo veikla yra sezoninis darbas, apimantis žiemos periodo laikotarpį, tačiau abu teismo posėdžio metu patvirtino tai, kad tokia veikla pabandė užsiimti tik labai trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo tik keletÄ dienų, o liudytojas J.

J. apskritai nurodė, kad pabandė sudėti cukrinių runkelių iÅ¡spaudas į keletÄ pakavimo maišų ir darbus baigė, tuo tarpu A. Ž. tyrimo metu nurodė, kad nurodytÄ veiklÄ vykdė 2016 m. gruodžio 28-30 d. laikotarpiu (administracinio nusižengimo bylos b. l. 24), o pats vykdytos aptariamos veiklos faktas buvo užfiksuotas policijos pareigÅ«nų tik 2016 m. gruodžio 30 d. (administracinio nusižengimo bylos b. l. 2, 3). Tuo tarpu 2017 m. sausio 9 d. ir vasario 23 d. institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , pareigÅ«nai patikrinimų metu užfiksavo supakuotų cukrinių runkelių iÅ¡spaudų sandėliavimo faktus, nors patikrinimų metu jokie pakavimo darbai nebuvo atliekami (administracinio nusižengimo bylos b. l. 6, 32).

Byloje taip pat nėra nustatyta konkrečių duomenų, patvirtančių aplinkybes, kokiems asmenims iÅ¡ Latvijos Respublikos galėjo priklausyti supakuotos cukrinių runkelių iÅ¡spaudos, nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti galimus komercinius susitarimus dėl supakuotų cukrinių runkelių iÅ¡spaudų sandėliavimo ir saugojimo aikÅ¡telėje, todėl pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam P. P. ir liudytojui J. J., neigiant tokias aplinkybes teismo posėdžio metu, nėra pagrindo teigti, kad vien 2017 m. sausio 9 d. ir vasario 23 d. institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , pareigÅ«nams patikrinimų metu užfiksuoti supakuotų cukrinių runkelių iÅ¡spaudų, priklausančių asmenims iÅ¡ Latvijos Respublikos, sandėliavimo faktai Panevėžio miesto savivaldybei priklausančioje aikÅ¡telėje, nesant patikrinimo vietoje pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam P. P., galėtų sudaryto jo tariamai vykdytos individualios veiklos tęstinumo požymį.

Remiantis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytais kriterijais ir Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, visos prieÅ¡ tai nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad tokia nustatyta iki kelių dienų trukmės vykdyta cukrinių runkelių iÅ¡spaudų pakavimo veikla, neapimanti viso darbo sezono, yra vienkartinio pobÅ«džio, kuriam nėra bÅ«dingas veiklos tęstinumas ar pakartotinumas, o ir apskritai nebuvo fiksuoti jokie sandorių sudarymo faktai. Taigi, byloje nėra kitų patikimų įrodymų patvirtinančių, kad P. P. vykdė neteisėtÄ Å«kinę veiklÄ , gavo iÅ¡ jos pajamas ar siekė tokias pajamas gauti per tęstinį laikotarpį.

Todėl byloje neįrodyta, kad minėtas asmuo padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko bÅ«tinų įrodymų nusižengusiojo kaltei pagrįsti, nors asmens nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti ne kas nors kitas, o bylÄ inicijavusi ir protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl negalima remtis tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. nebendradarbiavo su Å¡ia institucija, todėl nebuvo iÅ¡tirti visi reikÅ¡mingi faktai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas dalyje, kurioje P. P. buvo pripažintas kaltu, padarius, administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta Å¡iam asmeniui administracinė nuobauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: P. P. skundÄ â€“ tenkinti. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-91659305-17, kuriuo P. P. pripažintas kaltu, padarius ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                     Gražina Kazilionienė