2021-11-10 Nr. AB-23807-3-61-3-03003-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-952-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03003-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) (dabar – Marijampolės PN Kybartų sektorius), o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo perkeltas į Marijampolės PN.

3. Pareiškėjas teigė, jog 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22 d. atlikti Kybartų PN planinę kratą buvo pakviesti Tarnybos pareigūnai. Planinių kratų metu buvo suniokoti pareiškėjo ir kitų nuteistųjų asmeniniai daiktai, Tarnybos pareigūnai purškė pareiškėjui į akis dujas, koridoriuje jį mušė, spardė, daužė guminėmis lazdomis bei tyčiojosi. Pareiškėjas nuo gaunamų smūgių nugriuvo, tačiau buvo toliau spardomas į krūtinę bei galvą. Po tokių smurtinių veiksmų jis buvo išleistas į lauką, kur jo laukė kiti pareigūnai, kurie taip pat jį mušė. Pareiškėjas nukrito ant žemės, pajuto, kad nuo patirto smurto yra išjudinti jo dantys ir lūžę šonkauliai, jis kentė didelį fizinį skausmą, baimę ir neviltį. Pareiškėjas taip gulėjo iki ryto, kai jam buvo liepta eiti į patalpas. Kitą dieną po kratos pareiškėjas nuėjo į Kybartų PN medicininį punktą. 2016 m. liepos 24 d. jis buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kur buvo nustatyti jo patirti sužalojimai, šonkaulių lūžiai. Pareiškėjas iki šiol jaučia sumušimo pasekmes – pasikartojantį skausmą krūtinės srityje, pasunkėjusi ir kartais skausmingą kvėpavimą, slogią nuotaiką, šiurpius prisiminimus. Dėl minėtų sumušimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – kentė didelį fizinį skausmą, fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl blogos savijautos kentė kitų suimtųjų patyčias, žeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, todėl prašė iš atsakovų solidariai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, nes, jo teigimu, jie abu vienodai kalti dėl pareiškėjo sumušimo.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam yra sunku įkainoti jo patirtą neturtinę bei turtinę žalą (iškrito 5 dantys, 4 klibėjo, o dantų implantaciją daryti vilkinama). 2019 m. kovo 15 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) rašte Nr. 2S-1132 buvo nurodyta, jog valstybė dantų tvarkymo nekompensuos. 2019 m. balandžio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Kybartų sektorių, prašydamas jo sąskaita nuvežti jį į Vilkaviškio odontologijos kliniką, kad būtų įvertinta jo dantų būklė, gydymo, implantacijos kainos, tačiau jam buvo nurodyta, jog jis tik gali būti įrašytas į eilę protezavimo paslaugoms.

5. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22 d., atlyginimo pareikšti. Pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos.

7. Tarnyba taip pat nurodė, jog 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268 atliko bendrąją planinę kratą. Tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai užtikrino viešąją tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą. Apie 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo Tarnybos ir Kalėjimų departamento pareigūnai, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos. Nuteistieji atsitraukė, užsidarė gyvenamajame korpuse. Tarnybos pareigūnams pakilus į 3 gyvenamojo korpuso aukštą, jame stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie grasino susidoroti. Nuteistieji nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai. Nuraminus nuteistuosius, jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, jų atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir guminės lazdos. Atsižvelgiant į 2016 m. liepos 22 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, Tarnybos pareigūnų veiksmai buvo būtini ir teisėti. Pareiškėjas, manydamas, kad pažeidžiamos jo teisės, galėjo pateikti skundus Tarnybai ar Kybartų PN administracijai, bet šia galimybe nepasinaudojo. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, jis nepateikė domenų, liudijančių apie galbūt patirtus sužalojimus 2016 m. liepos 22 d., jų pobūdį, šaltinį bei kilmę, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises nuo pat skunde nurodyto įvykio.

8. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Marijampolės PN teigė, jog 2016 m. liepos 22 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val. Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Atsižvelgiant į bendrosios kratos planą, 22 val. nuteistųjų gyvenamosiose patalpose turėjo baigtis krata, tačiau nuteistieji pradėjo pasipriešinimą. Malšinant riaušes dalyvavo Tarnybos bei Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai dalyvavo tik vykdant kratas, todėl niekaip negalėjo prisidėti prie, pareiškėjo teigimu, patirtų sužalojimų. Atkūrus viešąją tvarką, visi 3 ir 4 būrių nuteistieji buvo apžiūrėti Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybos specialistų. Pareiškėjas apie 2015 m. lapkričio 9 d. kratą pasisakė deklaratyviai, nedetalizavo teisės pažeidimų, skundą pateikė tik dėl 2016 m. liepos 22 d. kratos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Kybartų PN pareigūnai savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė.

10. Marijampolės PN atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl dantų protezavimo. Jam buvo raštiškai atsakyta ir paaiškinta, jos jis už protezavimo paslaugas turi susimokėti pats, pageidaujant protezuoti dantis ir turint reikalingų lėšų – jis galėjo raštu kreiptis į įstaigos administraciją.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, jog byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą, jo teigimu, patyrė dėl 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22 d. neteisėtų pareigūnų veiksmų, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė tik 2020 m. rugsėjo 9 d., todėl sprendė, kad jis praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis. Teismo vertinimu, pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo galimybę kreiptis į teismą. Pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjui teisinė pagalba buvo suteikta jau 2019 m. rugpjūčio 8 d., advokatas pakeistas 2020 m. sausio 13 d., tačiau skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 9 d., o ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo pasibaigė dar 2019 m. liepos 22 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis dėl ko praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad jis visą laiką nuo jo sumušimo aktyviais veiksmais bandė ginti savo pažeistas teises, rašė prašymus įkalinimo įstaigai, prašydamas atlikti tyrimą dėl jo sumušimo, prašė jam reikalingo gydymo, bandė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių, bet dėl teisinio neišprusimo skundą pateikė ne tam teismui. Pareiškėjas mano, kad išvardytos aplinkybės įrodo jo ketinimą ginti savo pažeistas teises ir pripažintinos svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis.

17. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Marijampolės PN nurodo, jog teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, taip pat nenurodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

19. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir aplinkybės dėl skundžiamo sprendimo ir neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka objektyvių aplinkybių. Pareiškėjas skunde nepateikė prašymo atnaujinti senaties terminą, nenurodė priežasčių, lėmusių termino praleidimą. Teismo posėdyje pareiškėjas neprašė atnaujinti senaties termino, o pareiškėjo atstovė prašė atnaujinti senaties terminą tik po baigiamosios kalbos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog jis prašė įkalinimo įstaigos ištirti jo sumušimą 2016 m. liepos 22 d. Jeigu pareiškėjas būtų sužalotas skundžiamų įvykių metu, būtų dokumentuotas sužalojimo atvejis ir atliktas aplinkybių tyrimas, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios. Dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykio pradėtas baudžiamojo persekiojimo procesas ir ištirti visi sužalojimo atvejai, tačiau pareiškėjo neva patirtas sužalojimas netirtas. Pareiškėjas įkalinimo įstaigai pateikė prašymą dėl odontologo konsultacijos tik 2019 m. balandžio 26 d., kitų įrodymų nepateikė.

21. Tarnyba pažymi, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pasiūlė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas buvo nurodęs pareiškėjui kokius veiksmus jis turi atlikti – išsiųsti grąžintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo apginti savo teisių dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių aplinkybių yra nepagrįstas.

22. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiėmė savalaikių, nuo jo valios priklausančių veiksmų apginti savo gslbūt pažeistas teises. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybė sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises nuo pat skunde nurodyto įvykio, jam teisinė pagalba buvo suteikta 2019 m. rugpjūčio 8 d., tačiau skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 9 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo apribotos galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teikti skundus ar prašymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo R. B. skundas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo skundas turėjo būti tenkinamas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, nurodo, jog nepagrįstai taikytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes išdėstytos aplinkybės įrodo jo ketinimą ginti savo pažeistas teises.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

28. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Tarnybos pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė sužalojimus, ir Kybartų PN administracijos, kuri neužkirto kelio Tarnybos pareigūnų veiksmams ir nepranešė prokuratūrai apie pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 9 d., byloje nenustatyta pagrindų teismui ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22 d. vykusių riaušių neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad visą laiką nuo jo sumušimo aktyviais veiksmais bandė ginti savo pažeistas teises, rašė prašymus įkalinimo įstaigai, prašydamas atlikti tyrimą dėl jo sumušimo, prašė jam reikalingo gydymo, bandė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, bet dėl teisinio neišprusimo skundą pateikė ne tam teismui. Pareiškėjas mano, kad išvardytos aplinkybės įrodo jo ketinimą ginti savo pažeistas teises ir pripažintinos svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑52‑858/2015).

31. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑798/2008; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017).

32. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo anksčiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad tokios svarbios priežastys egzistavo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo įkalinimo įstaigai rašytus prašymus atlikti tyrimą dėl jo sumušimo. Pareiškėjui pateikus skundą netinkamam teismui, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodė jam kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Be to, pareiškėjui teisinė pagalba buvo suteikta 2019 m. rugpjūčio 8 d., o advokatas pakeistas 2020 m. sausio 13 d., tačiau skundas teismui pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir nesiekė aktyviai ginti savo galbūt pažeistas teises.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė