79bc021a-0407-44fd-aaed-15c7822333c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-87-811/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. I., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui L. S. Bagdonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

I. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. I. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. S-92 (7-37/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ Nr. 68-6 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)FR0682-570.

Nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl toliau nurodytų priežasčių. Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybų iÅ¡laidas priskyrė pareiÅ¡kėjui. Nurodo, kad apie 2005 metais pareiÅ¡kėjo mama N. I. patyrė mikro insultÄ , buvo silpnos sveikatos, dėl ko paprašė pareiÅ¡kėjo padėti įsigyti erdvesnį gyvenamÄ jį namÄ , kuriame galėtų gyventi su pareiÅ¡kėjo Å¡eima.

Teigia mamos praÅ¡ymu dalyvavęs ieÅ¡kant ir įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ , taip pat derinęs jo kainÄ , kadangi mama dėl amžiaus ir patirties neturėjimo patikėjo tai pareiÅ¡kėjui. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog savo mamai padėjo nusipirkti ir įsirengti gyvenamÄ jį namÄ , visiÅ¡kai nepagrindžia mokesčių administratoriaus ir MGK patvirtintinų aplinkybių apie pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį gauti mokestinės naudos. MGK iÅ¡vadas, kad gyvenamajame name buvo rasti pareiÅ¡kėjo asmeniniai daiktai, laiko klaidingomis, nes atliekant kratÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo ieÅ¡koma tik pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų ir įrankių, galimai susijusių su tiriama pareiÅ¡kėjui inkriminuojama nusikalstama veika.

I. I. atžvilgiu krata nebuvo sankcionuota, todėl jai priklausančių daiktų nebuvo ieškoma. Nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėjo mama faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) nes apklausti liudytojai kaimynai V. M. ir V. P. nenurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama negyveno. Net ir jiems nurodžius, kad jie pareiškėjo mamos nėra matę, būtų normalu, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra aptvertas aukšta ir aklina tvora, todėl neįmanoma matyti kieme vaikštančių asmenų.

Be to, pareiÅ¡kėjo mama buvo senyvo amžiaus, todėl didžiÄ jÄ dalį laiko praleisdavo namuose. Remiasi liudytojais apklaustų kaimynų J. R., E. Å . parodymais ir atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo mama norėdavo aplankyti savo senuosius namus, kuriuose pareiÅ¡kėjo pagalba pasisodindavo įvairių daržovių ir vaisių, o Å¡altuoju metų laiku name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi kone kiekvienÄ dienÄ , kadangi reikėjo juos kÅ«renti (namai neapÅ¡ildyti, senos statybos, plonomis sienomis, todėl greitai atÅ¡aldavo ir atsirasdavo pelėsis).

Nesutinka su MGK iÅ¡vada, kad iÅ¡siskyrė pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės I. I. parodymai dėl pinigų skolinimo ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Teigia, kad savo mamai N. I. duotų pinigų neformino skolos raÅ¡teliais, o sudarė tik žodinį susitarimÄ ir duotų pinigų nelaikė paskola, nesitarė dėl konkretaus pinigų grÄ Å¾inimo laiko, iÅ¡skyrus dėl aplinkybės, kad iÅ¡lauks palankaus momento N. I. priklausiusiam dviejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), parduoti, nes 2008 metais prieÅ¡ įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo nepalankios kainos jį parduoti.

Teigia su N. I. niekada nekalbėjęs apie palÅ«kanas ar sÄ lygas, kaip tai numatyta paskolos sampratoje, nes nenorėjo jos įžeisti. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad T. I. 2014 m. sausio 21 d. klausimyne buvo nurodžiusi, jog jokių paskolų nebuvo gavusi ar suteikusi, kadangi Å¡eimos biudžetu rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo buvusi sutuoktinė, nurodžiusi, kad pareiÅ¡kėjo mamai ji pinigų negrÄ Å¾ino, buvo suklaidinta pareiÅ¡kėjo netinkamo informavimo. Tuo pačiu teigia, kad pinigai buvo duoti Å¡eimos nariui, kuriuo pareiÅ¡kėjas besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo.

PareiÅ¡kėjas nurodo nesutinkantis su nustatytomis statybos iÅ¡laidomis. Teigia ne kartÄ tvirtinęs mokesčių administratoriui, kad neturi iÅ¡likusių sÄ skaitų, daugumÄ medžiagų pirkęs seniai, kada užsiėmė statybos darbais. Nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta namo verte. Teigia, kad jo savininkė iki mirties 2016 m. buvo N. I., tačiau dėl pareiÅ¡kėjui nežinomų priežasčių namo ir pavėsinės įrengimo iÅ¡laidos priskiriamos pareiÅ¡kėjui. Nurodo, kad N. I. ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė įsigijusi namÄ už 270 000 Lt, iÅ¡ kurių 200 000 Lt turėjo pati, o likusius 70 000 pasiskolino: 30 000 Lt paskolino pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine T.

I., o likusiÄ dalį – iÅ¡ artimųjų ir draugų. Pardavusi butÄ , gavo 128 000 Lt, iÅ¡ kurių 70 000 Lt grÄ Å¾ino kreditoriams, tuo pačiu ir pareiÅ¡kėjui, likusius 58 000 Lt panaudojo namo įrengimui. Teigia, kad 2013 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu N. I. nurodė, kad jos visas turtas įgytas teisėtai, kad nuo 1988 metų ji vertėsi individualia veikla, iÅ¡ kurios tiek ji, tiek pareiÅ¡kėjas pagal tÄ laikmetį gavo ganėtinai dideles pajamas. Nurodo, kad N. I. visÄ gyvenimÄ sunkiai dirbo, gyveno taupiai ir tam tikrÄ dalį uždirbtų pinigų visuomet atidėdavo.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas I. I. atžvilgiu dėl visų jai pareikÅ¡tų įtarimų, tuo pačiu ir dėl neteisėto praturtėjimo, buvo nutraukti. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius, konstatuodamas, kad 2008 m. pirkto 80 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkÅ«rimo sÄ naudos buvo 375 200 Lt, neatsižvelgė į gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje sutartÄ ir sumokėtÄ 270 000Lt pinigų sumÄ , tokiu bÅ«du neobjektyviais ir nepagrįstai apskaičiavo 100 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkÅ«rimo sÄ naudas (469 000 Lt – 375 200 Lt = 93 800 Lt).

Teigia, kad mokesčių administratorius vadovavosi ne įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiais objektyviais faktiniais duomenimis (gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi), o nepagrįstomis prielaidomis. PareiÅ¡kėjas teigia ne kartÄ nurodęs, kad didelę dalį pinigų namo įsirengimui skyrė namo savininkė N. I., o pareiÅ¡kėjas prisidėjo ne piniginėmis lėšomis, o darbu ir patirtimi. Nurodo, kad jam daug padėjo Å¡eimos draugas Nikolajus ir jo draugai, su kuriais jis palaikė draugiÅ¡kus santykius.

PareiÅ¡kėjas teigia turėjęs statybos darbų patirties, todėl daugumÄ namo įrengimo darbų atlikęs savo jėgomis. Todėl įsirengiant namo vidų kainavo tik statybinės medžiagos, už kurias mokėjo N. I.. Nurodo, kad nemaÅ¾Ä dalį medžiagų pats pirkęs Lenkijoje, kurioje kainos skyrėsi kone per puse, dalį statybinių medžiagų buvo įsigijęs ankščiau, dalį pirkęs bankrutuojančioje UAB „Statybos panorama“, Varnių g. Kaune, kurioje statybinės medžiagos buvo parduodamos už 20-30 procentų jų vertės. Mokesčių administratoriaus gyvenamojo namo vidaus darbų statybos iÅ¡laidų 93 800 Lt sumÄ , nustatytÄ pagal UAB „Sistela“ pateiktas 2006-2010 m. gyvenamųjų pastatų 1 kub. m. statybos skaičiuojamas kainas, laiko apskaičiuotas pavirÅ¡utiniÅ¡kai neatitinkančias protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų, kadangi jos yra žymiai didesnės už realiai patirtas iÅ¡laidas.

Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 80 procentų baigtumo, kas, anot pareiÅ¡kėjo, reiÅ¡kia, jog buvo pilnai pabaigtas statyti, viduje taip pat buvo atlikta daug brangiai kainuojančių darbų (pilnai iÅ¡vedžiota elektros instaliacija, įrengti santechnikos mazgai ir visi reikiami vamzdynai, sienos paruoÅ¡tos dažymui, lubos padengtos gipso plokÅ¡tėmis, grindys paruoÅ¡tos klojimui, iÅ¡vedžioti Å¡ildymo mazgai, pastatytas dujinis katilas). Kadangi daugumÄ gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbų atliko pats pareiÅ¡kėjas, padedamas draugo Nikolajaus, su kuriuo nebuvo atsiskaitęs, pareiÅ¡kėjui akivaizdu, kad patirtos iÅ¡laidos statybos darbams tiksliausiai galėjo bÅ«ti įvertintos nustačius, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kokia tuo metu buvo medžiagų rinkos kaina, tačiau mokesčių administratorius visiÅ¡kai to nevertino, o atsižvelgė tik į UAB „Sistela“ bei VÄ® „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, niekada neatspindi tikrosios daikto vertės. PareiÅ¡kėjas nurodo nesutinkantis su aplinkybe, kad namo įrengimo sÄ naudos de facto buvo priskirtos jam, tuo pačiu nesutinka su apskaičiuota 93 800 Lt gyvenamojo namo vidaus darbų statybos iÅ¡laidų suma, nes ji neatspindi tikrosios patirtų iÅ¡laidų sumos ir negali bÅ«ti priskiriama pareiÅ¡kėjui, nes ginčo namas nei pareiÅ¡kėjui, nei jo sutuoktinei nepriklausė, o buvo įsigytas pareiÅ¡kėjo mamos I.

I. lėšomis. Teigia, kad Å¡iuo atveju mokesčių administratorius galėtų vertinti tik tai, ar N. I. galėjo iÅ¡ savo turimų santaupų, likusių pardavus butÄ , įsirengti namÄ iki tokios bÅ«klės, kokios jis buvo 2011 m. Tuo pačiu teigia, kad jokių duomenų apie namo bÅ«klę 2011 m. Å¡iuo metu nėra. PareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du mokesčių administratorius nustatė, kaip ir kokiu bÅ«du buvo įrengtas I. I. namas, ir kad jam įrengti bÅ«tent reikėjo 93 800 Lt. Nurodo, kad minimos pinigų sumos niekada nebuvo iÅ¡leistos, nes daugumÄ statybos darbų atliko pats pareiÅ¡kėjas ir Å¡ias iÅ¡laidas sudaro tik atliekant apdailos darbus jo sugaiÅ¡tas laikas.

Teigia, kad pavėsinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2009-2011 nepriklausė pareiÅ¡kėjui, tačiau pareiÅ¡kėjas padėdamas mamai jÄ pastatė iÅ¡ nupirktos medienos ir kruopščiai dirbdamas. Nurodo, kad mediena kainavo apie 300-400 Lt, jÄ pirko lentpjÅ«vėje, tačiau sÄ skaitos negavo. Daugiau jokių iÅ¡laidų statydamas pavėsinę nurodo nepatyręs. Todėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ pavėsinės statybos iÅ¡laidų sumÄ laiko nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Tuo pačiu pareiškėjas nesutinka su nustatytomis vartojimo išlaidomis. Teigia, kad jo šeima gyveno labai taupiai ir išleisdavo tris kartus mažesnes sumas, nei nurodo mokesčių administratorius. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjui visuomet padėdavo jo mama N. I., kuri su sugyventiniu gyveno ūkiškai, augino įvairių gyvulių (vištų, ožkų, kiaulių), todėl pienas ir mėsos produktai pareiškėjui nekainavo. Be to, pareiškėjas teigia užsiaugindavęs įvairiausių vaisių ir daržovių, kuriuos valgydavo visais metų laikais, apsipirkdavęs dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Sutinka su mokesčių administratoriaus 2011 m. nustatyta 554 Lt išlaidų, susijusių su I. I. vykdoma veikla, suma, tačiau teigia, kad kitos išlaidos neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstai didelės, todėl gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), jo manymu, apskaičiuotas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad abu su sutuoktine T. I. negalėjo deklaruoti pinigų, kurių nebuvo gavę ir teigia, kad mokesčių administratorius nenustatė pajamų šaltinio, tikrųjų pajamų, todėl negalėjo apskaičiuoti GPM.

Nurodo, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kratos metu rasti pinigai buvo gauti iÅ¡ nežinomų Å¡altinių. Teigia, kad seife rasti 7 000 Lt priklausė pareiÅ¡kėjo mamai N. I., kuri Å¡iÄ sumÄ buvo atsidėjusi laidotuvėms, 4 750 Lt – pareiÅ¡kėjo Å¡eimos santaupos, likusios nepanaudotos namui įrengti, 1 500 JAV dolerių – pareiÅ¡kėjo 1998-2000 m. sukauptos santaupos „juodai dienai“, 30 000 rublių, 30 Lenkijos zlotų, 115 Latvijos latų buvo likę po 1994-2004 m. kelionių.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas ir pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkanti. Nurodo atlikusi pareiÅ¡kėjo laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir privalomojo sveikatos draudimo(toliau - PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ ir nustačiusi, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės I. I. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, o 2012 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo pajamas, todėl konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjas 2009-2012 m. iÅ¡laidoms panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, skundžiamais sprendimais mokesčių administratorius nurodė pareiÅ¡kėjui į valstybės biudžetÄ sumokėti 5 524,21 Eur GPM, 1 312,85 Eur PSD įmokų, 3 297,61 Eur GPM delspinigių, 794,72 Eur PSD įmokų delspinigių, bei skyrė 1 657 Eur (30 proc.) GPM baudÄ ir 393 Eur (30 proc.) PSD įmokų baudÄ . Vadovaujasi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostata ir Taisyklių 4, 4.1 ir 6.1 punktais ir nurodo, kad patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo GPM bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , pritaikius iÅ¡laidų metodÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2009 – 2011 metų, taip pat pareiÅ¡kėjo 2012 metais gautos pajamos bei patirtos iÅ¡laidos patikrinimo metu įvertintos remiantis surinkta informacija iÅ¡ komercinių bankų apie gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, VMI prie FM informacinės duomenų bazės duomenis (gautas pajamas, turimÄ VÄ® „Registrų centras“ informacijÄ apie PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės vardu registruotÄ nekilnojamÄ turtÄ , turimÄ VÄ® „Regitra“ informacijÄ apie transporto priemones), bei įvertinus kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ .

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuodama mokesčio bazę pareiÅ¡kėja vadovavosi iÅ¡laidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patirtas asmenines iÅ¡laidas su faktiÅ¡kai turėtomis (gautomis) pajamomis ir nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas piniginių lėšų likučio neturėjo, jo sutuoktinė banko sÄ skaitoje turėjo 8 658,59 Lt. Tuo pačiu konstatavo, kad 2009 m. gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt iÅ¡laidų.

Teigia, kad įvertinus pateiktus paaiÅ¡kinimus, bei atlikus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2004 – 2008 m. pajamų ir iÅ¡laidų analizę, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė piniginių lėšų likučio 2009 m. sausio 1 d. ne banke neturėjo, o pareiÅ¡kėjo sutuoktinės banko sÄ skaitose likutis buvo 8 658,59 Lt. PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2009 metais gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt iÅ¡laidų. Ä®vertinus Å¡iÄ informacijÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patirtos iÅ¡laidos 58 604 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.

Teigia, kad mokesčių administratorius 46 900 Lt gyvenamojo namo statybos išlaidų priskyrė pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 11 704 Lt (58 604 Lt – 46 900 Lt). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, mokesčių administratorius minėtas pinigines lėšas padalino pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis - po 5 852 Lt ir nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. turėjo 52 752 Lt (11 704/2 + 46 900 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Nurodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2010 metais gavo 19 813 Lt pajamų ir patyrė 86 107 Lt išlaidų: gyvenamojo namo 46 900 Lt ir pavėsinės 4 820 Lt statybos išlaidos buvo priskirtos pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. patirtos išlaidos 14 771 Lt viršijo gautas pajamas (66 491 Lt – 46 900 Lt – 4 820 Lt). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis šios piniginės lėšos padalintos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis po 7 385,50 Lt ir nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. turėjo 59 105 Lt (14 771/2 + 51 720 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Teigia, kad iki 2011 m. gruodžio 6 d. (kada buvo nutraukta pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės santuoka) vertinusi bendras sutuoktinių pajamas - iÅ¡laidas, o nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas ir nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gavo 2 580 Lt pajamų ir patyrė 20 437 Lt iÅ¡laidų. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2011 m. sausio 1 d. turėtÄ 13 750 Lt piniginių lėšų likutį banke, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gautas 2 580 Lt pajamas, patirtas 20 437 Lt iÅ¡laidas, 2011 m. gruodžio 6 d. turėtÄ 14 264 Lt piniginių lėšų likutį banke, Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo 18 371 Lt gautas pajamas.

Vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio ir CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai patirtas 9 185,50 Lt (18 371 Lt/2) iÅ¡laidos pripažintos iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautomis kitomis pajamomis. Ä®vertinusi laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo turėtÄ 91 Lt piniginių lėšų likutį banke, gautas 8 500 Lt pajamas, patirtas 911 Lt iÅ¡laidas, Kauno AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ne banke 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 7 589 Lt piniginių lėšų likutį.

Mokesčių administratorius nustatė, kad laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjas gavo 3 940 Lt pajamų ir patyrė 6 252 Lt iÅ¡laidų. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo 2012 m. sausio 1 d. turėtÄ 91 Lt piniginių lėšų likutį banke, 7 589 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, 3 940 Lt gautas pajamas, 6 252 Lt patirtas iÅ¡laidas, 500,55 Lt likutį nuteistųjų depozitinėje sÄ skaitoje, 2012 m. balandžio 18 d. kratos metu paimtus grynuosius pinigus ne banke 12 827 Lt (19 827 Lt – 7 000 Lt), nustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos 8 050 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.

Vadovaujasi MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostata ir teigia, kad buvo tinkamai įvertintos ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės ir atsižvelgus į mokesčių administratoriaus turimÄ informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina N. I. neturėjo finansinių galimybių įsigyti Å¡io turto, pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas formaliai įformindamas žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimo sutartį mamos vardu siekė pagrindinio tikslo – mokestinės naudos, t. y. nemokėti GPM nuo kitų iÅ¡ nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių gautų pajamų.

Teigia, kad Kauno AVMI gyvenamojo namo įrengimo, pavėsinės statybos iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl pastaroji statybos vertę apskaičiavo, vadovaudamasi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikydama Taisyklių 6.3.4 punkte numatytÄ grynosios vertės metodÄ , tuo pačiu atsižvelgdama į VÄ® „Registrų centras“ duomenis ir įvertinusi UAB „Sistela“ apskaičiavimÄ , kuris buvo artimas VÄ® „Registrų centras“ vertei ir nustačiusi, kad 2008 m. pirkto 80 proc. baigtumo namo atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) sudarė 375 200 Lt (469 000 Lt x 80 proc.), 2009 m. - 2010 m. tenkanti atkÅ«rimo sÄ naudų vertė (statybos vertė) – 93 800 Lt (469 000 Lt – 375 200 Lt), t. y. proporcingai tenkanti iÅ¡laidų suma kiekvienais metais: 2009 m.

– 46 900 Lt ir 2010 m. – 46 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokie darbai, kokiu laikotarpiu, kokių asmenų ir kokiomis išlaidomis buvo atlikti, bei nepateikė statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo statybos vertė 2009 m. buvo 46 900 Lt, 2010 m. – 46 900 Lt, pavėsinės statybos vertė 2010 m. – 4 820 Lt. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 18 d. atliktos kratos metu, seife buvo rasti ir paimti įvairia valiuta iš viso 84 977,39 Lt.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014-10-06 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, konstatuota, kad dalis piniginių lėšų paimtų kratos metu, t. y. 18 000 Eur ir 3 000 Lt priklauso G. S. ir S.Dragan ir jos grÄ Å¾inamos minėtiems asmenims. Teigia, kad pagrįstai kratos metu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje paimtos kitos piniginės lėšos 12 827 Lt (84 977,39 Lt – 65 150,40 Lt – 7 000 Lt) buvo priskirtos pareiÅ¡kėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVM, VMI prie FM ir MGK sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjo mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m., 2011 m., 2012 m. sausio-kovo mėnesiais nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė individualios veiklos, nebuvo draustas valstybės lėšomis, vadovaudamasi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies, VMI prie FM virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punkto nuostatomis pritaikiusi iÅ¡laidų metodÄ , konstatavo, kad 2009 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos 52 752 Lt, 2010 m. iÅ¡laidos 59 105 Lt, 2011 m. iÅ¡laidos 9 185,50 Lt, 2012 m. iÅ¡laidos 8 050 Lt virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-570 patvirtino 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo aktÄ bei nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 5 524,21 Eur GPM ir 1 312,85 Eur PSD įmokų, 3 297,61 Eur GPM ir 794,72 Eur PSD įmokų delspinigių, 1 657 Eur GPM ir 393 Eur PSD įmokų baudÄ , iÅ¡ viso – 12 979,39 Eur (b. l. 24-36).

Ginčijamu VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 68-6 (b. l. 37–40) patvirtino Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2) FR0682-570. PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 68-6 (b. l. 22–25) iÅ¡nagrinėjusi MGK 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. S-92 (7-37/2017) patvirtino VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ Nr. 68-6 (b. l. 10–22). Mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kėjas turėjo 129 092,50 Lt GPM įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Dėl MAÄ® 69 straipsnio taikymo ir nekilnojamojo turto įsigijimo ir statybos iÅ¡laidų priskyrimo pareiÅ¡kėjui. MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjo mama N. I. 2008 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ A. O. ir G. O. už 270 000 Lt įsigijo žemės sklypÄ su 80 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo žemės sklypas ir namas) (MGK medžiagos b. l. 108-110).

Å iame žemės sklype 2011 m. sausio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu įregistruota pavėsinė, kurios statybos vertė – 4 820 Lt. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į surinktÄ informacijÄ , vadovaudamasis MAÄ® 10 ir 69 straipsnių nuostatomis žemės sklypo ir namo 270 000 Lt įsigijimo, namo baigimo statybų / remonto ir pavėsinės statybos iÅ¡laidas priskyrė pareiÅ¡kėjui. IÅ¡ MGK byloje esančios Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 16 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos (MGK medžiagos b. l. 63-76) matyti mokesčių administratoriaus atlikta I.

I. pajamų bei turėto turto analizė ir konstatuota, kad ji neturėjo finansinių galimybių įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Mokesčių administratorius tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė surinkęs informacijÄ , kad N. I. laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. darbo sutarčių nebuvo sudariusi. Jai nuo 1989 m. lapkričio 1 d. paskirta senatvės pensija. Tuo pačiu nustatyta, kad ji nebuvo įsiregistravusi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nebuvo įregistravusi Å«kininko Å«kio, individualios veiklos, nebuvo įsigijusi verslo liudijimų.

Mokesčių administratorius neturėjo duomenų apie I. I. turimas akcijas, vertybinius popierius, tuo pačiu Kauno AVMI ji nebuvo pateikusi pajamų ar turto deklaracijų. N. I. pagal 1991 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡ I. I. paveldėtas 3/8 dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato bei pagal 2001 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įgytas 320/961 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 2002 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi IR-9362 perleido pareiÅ¡kėjui, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11970 už 128 000 Lt pardavė fiziniam asmeniui I.

P.. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgus į Å¡ias mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ , kad N. I. neturėjo finansinių galimybių 2008 m. spalio 21 d. įsigyti ginčo nekilnojamojo turto. PareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai, kad jo motina N. I. nuo 1988 m. vertėsi individualia veikla, iÅ¡ kurios gavo dideles pajamas, taip pat taupė, laikytini nepagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt.

Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalį jei nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Kaip jau minėta, N. I. nėra deklaravusi 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų lėšų, todėl pareiškėjo teiginiai apie jos turėtas dideles pajamas laikytini abstrakčiais ir neįrodytais. Mokesčių administratorius įvertino turimus duomenis apie ginčo turto pirkimo aplinkybes, t. y. I. I. 2013 m. rugsėjo 18 d.

įtariamojo papildomos apklausos protokole paaiÅ¡kinimus (kad ji už įsigytÄ ginčo žemės sklypÄ ir pastatÄ sumokėjo apie 200 000 Lt iÅ¡ asmeninių lėšų, tačiau tikslios sumos nepamena, kad visos pinigų sumos nesumokėjo dėl to, kad tuo metu nebuvo parduotas butas, esantis KurÅ¡ių g. 18-21, Kaune, kuris vėliau parduotas už 128 000 Lt, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine paskolino apie 30 000 Lt, kad pinigai buvo bendri ir buvo paskolinti be jokių dokumentų, sutarčių ar raÅ¡telių, nes pinigai buvo skolinami sÅ«naus);

G. O., iÅ¡ kurio buvo įsigytas ginčo turtas, paaiÅ¡kinimus 2014 m. sausio 15 d. liudytojo apklausos protokole (kad derybos dėl ginčo turto pirkimo ir pardavimo vyko su vyriÅ¡kiu, kurio asmens duomenų gyventojas nurodyti negali, pinigus grynaisiais pinigais banke tikrino ir pas notarÄ perdavė taip pat vyriÅ¡kis, kuris dalyvavo pirmÄ kartÄ apžiÅ«rint namÄ , o antrÄ kartÄ apžiÅ«rėti namo atvyko su moterimi, kurios tapatybė nenustatyta, ir kad N. I. dalyvavo pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ ), taip pat kaimynų, gyvenančių netoli ginčo turto (V.

M., V. P.) parodymus, kaimynės J. R. parodymus (kad N. I. buvo jos kaimynė ir gyveno Islandijos pl. 55, Kaune), 2012 m. balandžio 18 d. kratos, atliktos pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasti pareiškėjo daiktai (mobilieji telefonai su SIM ir be SIM kortelių, pistoletas ir apkaba su šešiais šoviniais, leidimas laikyti „nešioti“ ginklus, rakteliai nuo mašinų, raktai nuo namų, nešiojamasis kompiuteris, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilių (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO V7G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir pinigai) ir pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį savo motinos I. I. vardu sudarė formaliai ir turtÄ Ä¯sigijo bÅ«tent savo reikmėms, todėl pagrįstai ginčo nekilnojamojo turto statybos iÅ¡laidas vertinto kaip asmeninės pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas bei konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas siekė mokestinės naudos, t. y. nemokėti GPM nuo kitų iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautų pajamų.

Nors pareiÅ¡kėjas su Å¡iomis mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis nesutinka, jas paneigiančių duomenų nepateikė (MAÄ® 67 straipsnis), todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad mokesčių administratoriui nebuvo pateikti gyvenamojo namo įrengimo, pavėsinės statybos iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. Vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 6.3.4 punkte numatytu grynosios vertės metodu, mokesčių administratorius apskaičiavo namo statybos vertę atsižvelgdamas į UAB „Sistela“ bei VÄ® „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis ir nustatė, kad 2008 m. pirkto 80 proc. baigtumo namo atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) buvo 375 200 Lt (469 000 Lt x 80 proc.), 2009 m. - 2010 m.

– 93 800 Lt (469 000 Lt – 375 200 Lt); proporcingai tenkanti iÅ¡laidų suma 2009 m. – 46 900 Lt ir 2010 m.-46 900 Lt, pavėsinės statybos vertė 2010 m. – 4 820 Lt. PareiÅ¡kėjas su Å¡ia mokesčių administratoriaus iÅ¡vada nesutinka, tačiau savo teiginiams pagrįsti, kad didelę dalį pinigų namo įrengimui skyrė N. I., kad nemaÅ¾Ä dalį medžiagų žymiai pigiau pats pirko Lenkijoje, kad dalį statybinių medžiagų buvo įsigijęs ankščiau, dalį pirkęs bankrutuojančioje UAB „Statybos panorama“, Varnių g.

Kaune ir mokėjęs 20-30 procentų jų vertės jokių duomenų nepateikė. Nors nesutinka su mokesčių administratoriaus pagal UAB „Sistela“ pateiktas 2006-2010 m. gyvenamųjų pastatų 1 kub. m. statybos skaičiuojamas kainas nustatyta 93 800 Lt namo vidaus darbų statybos iÅ¡laidų suma, jokių Å¡iÄ sumÄ paneigiančių įrodymų nepateikė. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė daugumÄ gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbų atlikęs pats, padedamas draugo (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių argumentų nenurodė, nepateikė paaiÅ¡kinimo apie konkrečius atliktus darbus ir kada jie buvo atlikti, nenurodė panaudotų medžiagų ir jų rinkos kainos.

Todėl mokesčių administratorius neturėjo pareigos įvertinti, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kokia tuo metu buvo medžiagų rinkos kaina ir pagrįstai namo statybos vertę apskaičiavo pagal UAB „Sistela“ bei VÄ® „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis. Dėl vartojimo iÅ¡laidų. Mokesčių administratorius, įvertinęs turimÄ informacijÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjas Kauno AVMI duomenų apie laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. patirtas apytiksles vartojimo ir kitas iÅ¡laidas nepateikė, pareiÅ¡kėjo sutuoktinė paaiÅ¡kino, kad už Å¡eimos finansus buvo atsakingas pareiÅ¡kėjas, o bankiniais pavedimais patirtos vartojimo iÅ¡laidos yra labai mažos (MGK medžiagos b. l. 160, 175-179) bei neturėdamas galimybių nustatyti grynaisiais pinigais patirtų realių vartojimui tenkančių iÅ¡laidų, apskaičiavo jas pagal Statistikos departamento internetiniame puslapyje www.stat.gov.lt esamÄ informacijÄ apie namų Å«kių pajamas ir iÅ¡laidas ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos 2010 m. buvo 20 449 Lt (suaugusiam - 576,60 Lt, o vaikui - 551,70 Lt / mėn.).

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡ia mokesčių administratoriaus nustatyta vartojimo iÅ¡laidų suma. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eima gyveno itin taupiai, jų Å¡eimai padėdavo mama, kuri su sugyventiniu vedė bendrÄ Å«ki, augino gyvulius (viÅ¡tas, ožkas, kiaules), augino daržoves ir vaisius, todėl maistui iÅ¡leisdavo mažai pinigų, rÅ«bus, avalynę ir namų apyvokos bei higienos daiktus pirkdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse, todėl faktiÅ¡kai patyrė žymiai mažesnes vartojimo iÅ¡laidas.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė, kaip tai nustatyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje, savo teiginių nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie mažesnes, nei mokesčių administratoriaus nustatytos, bylinėjimosi išlaidas laikytini deklaratyviais ir pripažintina, kad mokesčių administratorius tinkamai nustatė pareiškėjo šeimos vidutines vartojimo išlaidas 2010 m. Dėl kratos metu rastų piniginių lėšų.

PareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 18 d. atliktos kratos metu seife buvo rasti ir paimti įvairia valiuta iÅ¡ viso 84 977,39 Lt. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2014 m. spalio 6 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatavo, kad dalis kratos metu paimtų piniginių lėšų (18 000 Eur ir 3 000 Lt) priklauso G. S. ir (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾ino Å¡ias sumas minėtiems asmenims. Mokesčių administratorius 19 827 Lt kartos metu paimtas pinigines lėšas įvertino kaip pareiÅ¡kėjo ne banke turėtas lėšas ir atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitose turėtus pinigų likučius bei pareiÅ¡kėjo 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų liktų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje buvusį liktų, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų balansas neigiamas (- 15 050 Lt), todėl vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostata, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo kitų pajamų, gautų iÅ¡ nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių (MGK medžiagos b. l. 97-99).

Pareiškėjas nurodo, kad seife rasti 7 000 Lt priklausė motinai N. I., 4 750 Lt pareiškėjo šeimos namo įrengimui nepanaudotos santaupos, 1 500 JAV dolerių – kitos santaupos, 30 000 rublių, 30 Lenkijos zlotų, 115 Latvijos latų likę po jo kelionių laikotarpyje nuo 1994 iki 2004 m., tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, kratos seife metu rastų piniginių lėšų kilmės neįrodė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai kratos metu rastas pinigų sumas pripažino pareiškėjo ne banke turėtomis lėšomis.

MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į ‘susas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei, kiek objektyviai Ä®manoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatÄ . Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas, pasirinkdamas finansines operacijas grynaisiais pinigais ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijose, prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos. IÅ¡ gyventojo pareigos mokėti įstatyme nustatytÄ mokestį nuo įstatyme nustatytų apmokestinamųjų gyventojo gautų pajamų neabejotinai atsiranda taip pat mokesčio mokėtojo pareiga turėti įrodymus, patvirtinančius, kad jis gavo atitinkamas pajamas, įrodymus, patvirtinančius gautų pajamų apskaičiavimÄ .

Minėti įrodymai turėtų būti pateikiami mokesčių administratoriui, jeigu kyla abejonė dėl mokesčio mokėtojo deklaruojamo ir mokamo mokesčio (LVAT 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1305-602/2015). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijami MGK 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. S-92 (7-37/2017), VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 68-6 ir Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (04.7.2)FR0682-570 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. I. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Violeta Petkevičienė