2013-03-12 Nr. AB-475-3-61-3-01225-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-297/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01225-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD prie FM, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 1P–258 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“.

Nurodė, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininkas, atliekantis pareigas Šalčininkų kelio poste. Jam 2012 m. vasario 23 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B–272, kuriame jis informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2012 m. vasario 27 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 2VK30–0–18, kuriame nurodė visas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu susijusias aplinkybes. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2012 m. kovo 21 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B–338, kurioje nurodyta, kad jis pažeidė pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B–303 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.8 punktą bei 8.17 punktą bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.8.2. punkto ir 26 punkto reikalavimus. Neva atlikti tarnybiniai pažeidimai yra kildinami iš 2012 m. sausio 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai poste 2012 m. sausio 24 d. sulaikė vyresnįjį inspektorių G. P. ir pamainos viršininką S. R., pas kuriuos kratos metu buvo rasti daiktai, kurių turėjimą draudžia teisės aktai. Tą pačią dieną minėtiems pareigūnams atlikus patikrinimą, posto patalpose moterų ir vyrų persirengimo kambariuose, lubose aptikta cigarečių ir alkoholinių gėrimų, o tualeto lubose – cigarečių. Komisijos vertinimu, jis, kaip posto viršininkas, netinkamai ir nepakankamai kontroliavo vadovaujamo posto pareigūnus, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, tokiu būdu pažeidė minėtus teisės aktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija siūlė už netinkamą pareigų atlikimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Jis su Komisijos išvada supažindintas 2012 m. kovo 26 d.

Anot pareiškėjo, susipažinęs su Komisijos išvada, 2012 m. kovo 27 d. jis atsakovui pateikė pasiaiškinimą dėl tarnybinio patikinimo išvados, kuriame pakartotinai nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad jo veiksmai nesudaro išvadoje nurodomų tarnybinių pažeidimų sudėties. Tačiau MD prie FM generalinis direktorius 2012 m. kovo 28 d. įsakymu, vadovaudamasis Statuto nuostatomis, išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis dėl tariamo tarnybinio nusižengimo, atsižvelgdamas į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, taip pat į tai, kad analogiškas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2011 m. gruodžio 28 d., į pareiškėjo kaltę dėl šio tarnybinio pažeidimo padarymo (aplaidumo) bei pažeidimo padarymo pasekmes, paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjo nuomone, šis įsakymas yra nepagrįstas, ydingas, priimtas grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises ir teisėtus interesus, priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės aktų nuostatas, numatančias tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus, nekonstatavus tarnybinės atsakomybės sąlygų, taip pat netinkamai ir neadekvačiai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, neatsižvelgus į jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, visiškai nevertinus ir neatsižvelgus į pareiškėjo atliktus veiksmus bei pritaikytas priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokių teisės pažeidimų poste atlikimo ir kuriomis griežtinama posto pareigūnu veiklos kontrolė. Paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, neatitinka tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo sukeltų pasekmių. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai imperatyviai nustato, kad tarnybinis nusižengimas Lietuvos Respublikos muitinės tarnautojui gali būti skiriamas ne vien tik nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, tačiau tuo pačiu konstatavus ir asmens, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, kaltę dėl tokio pažeidimo atsiradimo. Nei išvadoje, nei ginčijamame įsakyme apskritai nėra aptariama jo kaltė dėl tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjo teigimu, nei Komisija nei generalinis direktorius apskritai nevertino jo veiksmų vadovaujant posto pareigūnams. Komisija bei atsakovas tarnybinio nusižengimo atlikimo sudėtį jo veiksmuose, o taip pat ir kaltę preziumavo bei atitinkamai išvadoje bei įsakyme konstatavo nesant absoliučiai jokių argumentų ar įrodymų dėl tarnybinio nusižengimo ir/ar kaltės egzistavimo. Išvadoje apskritai nėra analizuojamas suteiktų įgalinimų turinys, aptariami konkretus veiksmai, o taip pat nėra nurodomi konkretūs veiksmai, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti (pagal jam teisės aktų pagrindu suteiktą kompetenciją) tam, kad būtų išvengta 2012 m. sausio 24 d. patikrinimo metu nustatytų pažeidimų.

Mano, kad priimant ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nebuvo tinkamai ir pagrįstai nustatyta bei atitinkamai išvadoje arba įsakyme nurodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Įsakymas, kuriame nėra tinkamai nurodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra pagrįstas, negali sukelti teisinių padarinių, todėl naikintinas. Atsakovas taip pat visiškai netinkamai vertino kitas tarnybinio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad 2012 m. vasario 24 d. patikrinimo metu veiksmus, galimai prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, atliko ne jis, o kiti asmenys (inter alia galimai išvadoje aptarti posto tarnautojai), tačiau atsakovas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, dėl šių pažeidimų tarnybinę nuobaudą paskyrė pareiškėjui, nors jis ne tik nepadarė tarnybinio nusižengimo, tačiau priešingai – ėmėsi visų įmanomų ir pagal pareigybės aprašymą galimų veiksmų, kuriais siekė visais būdais užkirsti kelią netinkamam teisės aktų reikalavimų vykdymui poste.

Taip pat nurodė, kad jis turi ribotas galimybes bei jo kompetencijai priskirtas prevencines priemones, kuriomis gali paveikti Poste tarnaujančius pareigūnus, užtikrinant pilnutinį jų veiklos teisėtumą. Pareiškėjas akcentavo, jog neabejoja, kad 2012 m. sausio 24 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai ar jiems analogiški pažeidimai galėjo būti įvykdyti nepriklausomai nuo jo, kaip posto viršininko, pareigų atlikimo tinkamumo. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo, t. y., neleidžia teigti, kad tokie pažeidimai buvo padaryti būtent dėl pareiškėjo aplaidumo.

Šį aplaidumo faktą reikia aiškiai ir neginčijamai įrodyti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Įsakymas prieštarauja principui impossibilium nulla obligatio est (negalima įpareigoti atlikti to, ko neįmanoma atlikti), dėl to, kad: teisės aktai nustato jam, kaip posto viršininkui, pareigą kontroliuoti kaip posto tarnautojai laikosi teisės aktų reikalavimų, o ne užkirsti kelią absoliučiai bet kokių pažeidimų padarymui; tinkamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bei pažeidimų nebuvimas nėra priklausomas vien tik nuo pareiškėjo veiksmų kontroliavimo, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimo.

Visų pirma teisės aktų pažeidimų buvimas ar nebuvimas priklauso nuo pačių poste tarnaujančių pareigūnų valios, kadangi ir pati griežčiausia kontrolė negali panaikinti absoliučiai visų galimybių atlikti tam tikrus teisės aktų pažeidimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis išvadoje bei įsakyme išdėstyta ydinga logika, jo tiesioginiam vadovui taip pat galėtų būti taikoma tam tikra atsakomybė, kadangi jo vadovas taip pat būtų laikomas netinkamai atlikęs jam pavaldžių tarnautojų veiksmų kontrolę. Pažymėjo ir tai, kad 2012 m. sausio 24 d. pažeidimai poste nustatyti inter alia atliekant asmenų kratas, o jis, kaip posto viršininkas, neturi teisės atlikti asmeninių kratų, tikrinti tarnautojų drabužių, kišenių. Tokio pobūdžio veiksmų atlikti nesuteikia nei jo pareigybės aprašymas, nei kiti jo veikslą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl jis neturėjo absoliučiai jokių galimybių nustatyti teisės aktų pažeidimo faktą, neturėjo realių galimybių daryti įtaką šio pažeidimo atlikimui. Jis taip pat neturi teisės tikrinti posto patalpų bei jų konstrukcijų (inter alia lubų, kuriose buvo rasti neleistini daiktai). Patalpos, kuriose 2012 m. sausio 24 d. buvo atliekami patikrinimai, turto patikėjimo teise yra valdomos Pasienio kontrolės punktų direkcijos, kuri būtent ir turi teisę prižiūrėti pastatus, atlikti tikrinimus pastatuose ir/ar jų konstrukcijose. Dar 2012 m. vasario 27 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad dėl 2012 m. sausio 24 d. atliktų patikrinimų pastatų lubose sulaukė priekaištų iš Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovų. Taip pat pažymėjo, kad statiniuose, kuriuose buvo atlikti patikrinimai ir rasti neleistini daiktai, taip pat tarnauja ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnai, todėl neatmeta galimybės, kad neleistinus daiktus patalpų konstrukcijose patalpino ne posto tarnautojai, o Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnai ir/ar su jais susiję asmenys. Patikrinimas 2012 m. sausio 24 d. buvo atliktas ne jo darbo metu, kai jis neturėjo galimybių tiesiogiai kontroliuoti posto pareigūnų veiklos, tikrinti, ar pareigūnai laikosi teisės aktų reikalavimų. Statuto 37 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą ir nenumato galimybės vertinti ankstesnių pareiškėjo veiksmų sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Pareiškėjo nuomone, ankstesnio tarnybinio pažeidimo padarymas gali būti laikomas nebent atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 301 straipsnio nuostatos. Dėl 2011 m. gruodžio 28 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikusi komisija 2012 m. vasario 3 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7N–237, tačiau jokia nuobauda nebuvo paskirta, tokiu būdu atsakovas pripažino, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė. Jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų dėl Įsakyme konstatuotų pažeidimų, taigi 2011 m. gruodžio 28 d. patikrinimo metu nustatytų aplinkybių vertinimas sprendžiant dėl skirtinos tarnybinės nuobaudos dydžio visiškai nepagrįstas. Paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcingai griežta, tokios nuobaudos paskyrimas pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus. Paskiriamos nuobaudos griežtumas privalo būti tiesiogiai proporcingas pareigūno atliktų pažeidimų mastui, sunkumui, pasekmėms, viena iš griežtesnių tarnybinių nuobaudų – griežtas papeikimas, gali būti skiriama tik už sunkius, sąmoningus bei tyčinius tarnybinius pažeidimus, sukėlusius itin sunkius, galimai netgi neištaisomus padarinius. Pareiškėjas pažymėjo, kad išvadoje siūloma už tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą jam skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tačiau generalinis direktorius, priimdamas įsakymą, nenurodė jokių motyvų ar priežasčių, dėl kurių buvo paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda.

Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkui V. D. tarnybinė nuobauda skirta įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustačius jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų pažeidimus. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba 2012 m. sausio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6B–202 informavo MD prie FM, kad 2012 m. sausio 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste sulaikyti šio posto pareigūnai – posto pamainos viršininkas S. R. ir posto vyresnysis inspektorius G. P., pas kuriuos asmeniškai ir posto tarnybinėse patalpose esančiose spintelėse buvo rasta pinigų įvairia valiuta, cigarečių ir alkoholinių gėrimų.

MD prie FM taip pat informuotas, kad 2012 m. sausio 24 d. Šalčininkų kelio poste, atlikus S. R. vadovaujamos pamainos tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimą, tarnybinėse patalpose moterų persirengimo kambaryje lubose aptikta 14 pakelių cigarečių „Super Slim Lifa Strawberry“, 8 pakeliai cigarečių „Monte Carlo Blue“, 5 pakeliai cigarečių „Queen Charm“, 3 pakeliai cigarečių „Queen Super Slims“, 1 pakelis cigarečių „Queen Elegance“, 5 pakeliai cigarečių „Passport Super Slims“, 2 pakeliai cigarečių „Minsk Capital“, 2 pakeliai cigarečių „Winston blue super slims“, 1 pakelis cigarečių „Winston blue“, 2 atidaryti pakeliai cigarečių „Lifa supers lims“, 1 atidarytas pakelis cigarečių „Minsk superslims“, 1 pakelis cigarečių „Magnat“, 6 pakeliai cigarečių „Glamour pinks“, vienas 0,5 1 butelis alkoholinio gėrimo „Chortica“, vienas 0,5 1 butelis alkoholinio gėrimo „Nemiroff“, vienas 0,75 1 butelis alkoholinio gėrimo „Sovetskoje Šampanskoje“.

Tualeto lubose rasta 20 pakelių cigarečių „Winston blue“. Vyrų persirengimo kambario lubose rasta 10 pakelių cigarečių „Queen Charm“, 10 pakelių cigarečių „Minsk superslims“, 3 pakeliai cigarečių „Viceroy“, 2 pakeliai cigarečių „NZ Gold“, 3 pakeliai cigarečių „Magnat“, 1 pakelis cigarečių „Minsk Capital“, 1 pakelis cigarečių „Winston blue“, 1 pakelis cigarečių „Winston fresh mentol“, 1 pakelis cigarečių „West rich blue“, 1 pakelis cigarečių „Camel light“, 1 pakelis cigarečių „Queen Super Slims“.

Tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimo metu atlikti veiksmai ir nustatyti pažeidimai užfiksuoti 2012 m. sausio 24 d. Patikrinimo akte, kurį pasirašė tikrinimą atlikę pareigūnai, posto viršininkas V. D. ir posto pamainos viršininkas A. Ž.. MD prie FM generalinio direktoriaus 2012–01–27 įsakymu Nr. 1B–77 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko V. D., atliekančio pareigas Šalčininkų kelio poste, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. V. D., pasibaigus jam suteiktų atostogų laikotarpiui, 2012 m. vasario 24 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

Anot atsakovo, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą buvo vertinama, kaip pareigūnas vykdė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B–303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininko, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo) poste pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.8 ir 8.17. punktus, įpareigojančius posto viršininką kontroliuoti, kaip jo vadovaujamo posto pareigūnai įsisavina ir sugeba taikyti praktikoje įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, kaip laikosi posto vidaus darbo tvarkos, darbų saugos, higienos reikalavimų, kaip laikosi muitinės pareigūnų tarnybinės etikos bei įpareigojančius patį posto viršininką laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų.

Žodis „kontrolė“ reiškia patikrinimą darbo, pareigų, priimtų nutarimų vykdymo priežiūrą. Žodis „priežiūra“ reiškia saugojimą, stebėjimą, kontrolę. Vykdoma kontrolė neabejotinai pasireiškia nuolatiniu išvardintų veiksmų atlikimu. Pareiškėjas skunde teigia, kad 2012 m. vasario 27 d. paaiškinime jis nurodė visas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu susijusias aplinkybes, išsamiai nurodė konkrečias faktines aplinkybes, neginčijamai patvirtinančias, kad jis ėmėsi visų jam pagal kompetenciją priskirtų veiksmų, kuriais siekė išvengti neteisėtų Poste tarnaujančių pareigūnų veiksmų ir dėl to galinčių kilti padarinių.

Tačiau viso tarnybinio patikrinimo metu ir pateiktame skunde pareiškėjas taip ir nenurodė konkrečių savo veiksmų visumos, kuo jie pasireiškė, jų atlikimo periodiškumo, iš ko būtų galima spręsti apie posto viršininko realiai vykdomą nuolatinę kontrolę, nustatytą jo Pareigybės aprašymo 8.8 punkte. Pareiškėjui taip pat žinoma, kad jis atlieka pareigas ir vadovauja kelio postui, veikiančiam 24 valandas per parą, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, siejantis pareigūnų kontrolę vien tik su konkrečiomis posto viršininko darbo valandomis.

Posto viršininkas turi stengtis tiek savo, tiek pavaldžių asmenų pagalba užtikrinti posto pareigūnų veiklą ne savo, o posto darbo valandomis. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus, kad tai stengiamasi atlikti, tačiau to nepadarė. Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininko pareigybės tikslas yra nustatytas Pareigybės aprašymo 5 punkte. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto darbas organizuojamas vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto nuostatais, patvirtintais Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. 3B–108, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B–37.

Atsakovas akcentavo, jog pagal Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto nuostatų 2 punktą visi poste dirbantys pareigūnai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos muitų teisės aktais, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymais, posto viršininko nurodymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Kritiškai vertintina pareiškėjo argumentą dėl to, kad neleistinus posto teritorijoje turėti daiktus posto pareigūnų tarnybinėse patalpose (atkreipė dėmesį, kad tai pareigūnų persirengimo kambariai, kuriuose pareigūnai palieka savo daiktus) galėjo patalpinti Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnai. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurių rengime tiesiogiai dalyvavo pats pareiškėjas, o patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2011 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 3B–37, 34 punktas imperatyviai nustato, kad muitinės posto tarnybinėse patalpose ir poilsio patalpose būti pašaliniams asmenims draudžiama. Įstaigų, organizacijų ir kitų institucijų įgalioti atstovai posto tarnybinėse patalpose gali būti posto viršininko, jam nesant – posto viršininko pavaduotojo, pamainos viršininko leidimu. Tai, kad posto patalpos nuosavybės teise priklauso kitam juridiniam asmeniui, nepanaikina šio draudimo galiojimo. Pasienio kontrolės punktų direkcija yra kita įstaiga, kurios darbuotojams draudžiama be leidimo būti posto tarnybinėse patalpose, pareigūnų poilsio patalpose ir juolab pareigūnų persirengimo kambariuose.

Pareiškėjas nepagrįstai perkelia atsakomybę kitai, su Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nuostatų įgyvendinimu nesusijusiai institucijai, tokiu būdu tik netiesiogiai patvirtindamas, kad poste, jo nuomone, susidaro tokia situacija, kai jam būnant atsakingu už posto vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymąsi, į posto tarnybines patalpas gali nekliudomai patekti pašaliniai asmenys, be posto vadovų ir poste dirbančių pareigūnų žinios galintys savavališkai savo nuožiūra naudotis teisės aktų nustatyta tvarka neįformintomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, talpinti šias prekes posto tarnybinėse patalpose, kuriose yra muitinės pareigūnai.

Nagrinėjant akcizais apmokestinamų prekių patekimą į muitinės patalpas ir 2012 m. sausio 24 d. įvykius Šalčininkų kelio poste, buvo apklausti visi posto pareigūnai, įskaitant ir jiems vadovaujančius ir juos prižiūrinčius posto pamainų viršininkus ir patį pareiškėją. Nei vienas posto pareigūnas neprisiėmė atsakomybės, negalėjo paaiškinti šių prekių patekimo į muitinės patalpas, šių prekių savininkų ir jas naudojančius asmenis (patikrinimo metu pats pareiškėjas pastebėjo, kad rasti cigarečių pakeliai yra naudojami).

Atsakovas paaiškino, jog apie įvykius buvo apklausti tiesioginiai pareiškėjo pavaldiniai – posto pamainų viršininkai, kurie taip pat negalėjo paaiškinti susidariusios situacijos ir kurie atsakomybę už įvykius perkėlė Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojams, nurodydami juos kaip besilankančius posto tarnybinėse patalpose. 2011 m. gruodžio 28 d., kai draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai (cigarečių blokai be banderolių, pinigai nacionaline ir užsienio valiuta) buvo rasti muitinės pareigūnų darbo vietose ir paaiškėjus, kad rastos prekės nepriklauso įformintoms teisės aktų nustatyta tvarka, nei vienas darbo vietoje dirbęs pareigūnas taip pat negalėjo paaiškinti šių daiktų atsiradimo aplinkybių.

Šalčininkų kelio posto pareigūnai nurodė, kad detaliai posto patalpos nėra tikrinamos, o nameliai nerakinami ir į juos gali patekti pašaliniai asmenys. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad įvykus pakartotiniam imperatyvių Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimui, poste dirbantys pareigūnai vėl negalėjo paaiškinti, kaip yra prižiūrimos posto tarnybinės patalpos, kad į jas ankščiau nurodytais kiekiais patenka draudžiami posto teritorijoje muitinės pareigūnams turėti daiktai.

Pareiškėjas netinkamai ir siaurai suvokia savo atsakomybės klausimą dėl įvykių jo vadovaujamame poste ir nepagrįstai skunde teigia, kad jis baudžiamas už tai, kad kiti asmenys išreiškė valią pasielgti priešingai teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo atsakomybė kildinama iš jo kaip vadovo asmeninės pareigos užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų darbą, laikymosi kontrolę, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius vidaus darbo tvarką. Ši tiesioginė atsakomybė yra nustatyta ir Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių 17 punkte.

Muitinės posto teritorijoje negali susidaryti situacijos, kai posto pareigūnai, įskaitant posto pamainų viršininkus, nekontroliuoja ir nežino, kaip į posto tarnybines patalpas nekliudomai ir neteisėtai patenka iš trečiųjų šalių teritorijos gabenamos prekės, už kurių teisėto judėjimo per valstybės sieną kontrolę atsako muitinė. Nepriimtinas ir pareigūnų paaiškinimas, kad posto tarnybinėse patalpose be priežiūros lankosi pašaliniai asmenys, kurie be muitininkų žinios tariamai padeda akcizais apmokestinamas prekes muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose.

Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai, ne kartą aptikę pareiškėjo vadovaujamame poste imperatyvių draudimų pažeidimus, atlieka tik vienkartinius, atsitiktinius ar periodinius patikrinimus, nevadovauja posto pareigūnų darbui ir tiesiogiai nekontroliuoja jų pareigų vykdymo. Tačiau pareiškėjas turi galimybę betarpiškai matyti posto pareigūnų darbą, jame pasitaikančias klaidas ir esančias problemas, jas įvertinti ir dėti pastangas jų išsprendimui, vykdyti posto pareigūnų priežiūrą ir kontrolę.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kelis kartus per vieno mėnesio laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti imperatyvių draudimų, nustatytų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, pažeidimai pareiškėjo vadovaujamame poste. Nustatyta, kad tiek pareiškėjas, kaip posto vadovas, tiek posto pamainų viršininkai, kaip žemesnės grandies vadovai, tiek posto pareigūnai kiekvieną kartą teigė nežinantys ir negalintys paaiškinti draudžiamų daiktų atsiradimo posto pareigūnų tarnybinėse patalpose aplinkybių.

Taip pat buvo nustatyta, kad pažeidimus daro ne tik eiliniai posto pareigūnai, bet ir posto viršininkui tiesiogiai pavaldus pareigūnas – posto pamainos viršininkas, kuris pripažino, kad pakankamai ilgą laiko tarpą laiko poste draudžiamus tarnybos metu turėti daiktus. Jeigu poste būtų kontroliuojamos tarnybinės patalpos ir vykdoma kontrabandinių prekių sulaikymo kontrolė, nebūtų sudaryta galimybė nekliudomai disponuoti per valstybės sieną gabentomis prekėmis ir sistemingai jas talpinti tarnybinėse patalpose, kurių kontrolę vykdo postui vadovaujantis asmuo.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone dėl 2011 m. gruodžio 28 d. padaryto tarnybinio nusižengimo vertinimo. Atsakovo vertinimu, Komisija pagrįstai įvertino pareiškėjo 2011 m. gruodžio 28 d. padaryto tarnybinio nusižengimo faktą kaip aplinkybę, charakterizuojančią jo veiklą ir darbo rezultatus iki naujo tarnybinio nusižengimo padarymo. Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, kad ankstesnio tarnybinio nusižengimo padarymas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl nepagrįstai sau prieštarauja, nurodydamas, kad tai negali turėti jokios įtakos sprendžiant dėl skirtinos nuobaudos ir jos griežtumo. Pareiškėjas nepagrįstai suvokia atsakomybės klausimą tik per tarnybinių nuobaudų skyrimo sistemą. Tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo atleistas nuo tarnybinės nuobaudos pripažinus jo tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, liudija, kad vadovas suteikė pareiškėjui dar vieną papildomą galimybę įsivertinti neeilinę situaciją jo vadovaujamame poste ir nedelsiant imtis priemonių kontrolės sistemos sukūrimui. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai ir kokiu periodiškumu pasireiškia jo vykdoma Pareigybės aprašyme 8.8 punkte nustatyta kontrolė. Abstraktaus pobūdžio teiginiais pareiškėjas apsiriboja ir pateiktame skunde. Įvertinus tai, kad pareiškėjas jau buvo vieną kartą atleistas nuo tarnybinės nuobaudos taikymo esant padarytam tarnybiniam nusižengimui, MD prie FM generalinio direktoriaus įsakymu pareiškėjui buvo paskirta proporcinga jo padarytam tarnybiniam nusižengimui nuobauda.

Atsakovas nesutinko ir su pareiškėjo argumentu, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nepagrįstai nukrypta nuo tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos pasiūlymo dėl tarnybinės nuobaudos rūšies. Komisijos siūlymas nėra privalomas asmeniui, turinčiam teisę skirti tarnybinė nuobaudą. Komisija, vadovaudamasi Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K–237, 21 punktu, teikia vadovui tik siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Kiekvienu atveju tarnybinės nuobaudos rūšį turi teisę nustatyti tik asmuo, įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą. Buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas jau kartą buvo atleistas nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo dėl analogiško pažeidimo, tačiau neįvertino savo kaip vadovo atsakomybės, į pareiškėjo veiklą iki naujo tarnybinio nusižengimo padarymo ir skyrė pareiškėjui jo padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcingą tarnybinę nuobaudą. Paskirta tarnybinė nuobauda nėra viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų hierarchijoje.

Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, net ir atsižvelgus į paties pareiškėjo nurodytą sunkinančią tarnybinę atsakomybę aplinkybę, neviršija minimalios ir maksimalios tarnybinės nuobaudos vidurkio. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad įsakymas priimtas grubiai pažeidžiant teisė aktų nuostatas. Tiek įsakymas priimtas, tiek tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas tariamai pažeidė atsakovas. Tarnybinio patikrinimo išvada yra sudedamoji įsakymo dalis, todėl atsakovas neprivalėjo atkartoti visų tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ginčijamame įsakyme.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena ir tarnybiniu nusižengimu sukeltos pasekmės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vadovaudamasis tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, Pareigybės aprašymo nuostatomis, posto viršininkas pats ar per jam tiesiogiai pavaldžius asmenis organizacinėmis, administracinėmis ir kitokiomis priemonėmis turi užtikrinti posto pareigūnų, veiklos kontrolę.

Atsakovo nuomone, tam, kad būtų galima spręsti, ar posto viršininko vykdoma pareigūnų veiklos kontrolė yra pakankama, turi būti nustatyta, kad ši kontrolės sistema realiai egzistuoja, nepasireiškia vienkartiniais ar atsitiktiniais veiksmais ir stengiamasi užtikrinti jos veikimą viso vadovaujamo padalinio darbo metu. Anot atsakovo, įvertinus įvykius Šalčininkų kelio poste, pareiškėjo paaiškinimus, šių aplinkybių nenustatyta. Atsakovo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir reikalavimus atsakovas laikė nepagrįstais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino ir panaikino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1P–258 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pripažinimo, jog nagrinėjamu atveju galima teigti, kad jie patvirtina pareiškėją V. D. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. sausio 24 d. padarius tarnybinį nusižengimą: tarnybinis nusižengimas, kaip numato Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K–237, 4 punktas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Teismo vertinimu, nei tarnybinio patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas V. D. nevykdė pareigos kontroliuoti kaip posto pareigūnai įsisavina ir sugeba taikyti praktikoje įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikosi posto vidaus darbo tvarkos, darbų saugos, higienos taisyklių ir tarnybinės etikos arba pats būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimus: posto pareigūnams, kaip matyti iš pateiktų įrodymų yra žinomos tiek vidaus darbo tvarką (poste draudžiami turėti daiktai, darbo vietos perdavimo–priėmimo tvarka ir pan.), tiek tiesioginių pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (muitinio tikrinimo ypatumai, bešeimininkio turto apskaita ir pan.), duomenys, kad V. D. jo darbo metu nekontroliuotų, kaip jam pavaldūs posto pareigūnai jų laikosi, nepateikti. Teismas pripažino, jog aplinkybė, kad 2011 m. sausio 24 d. Šalčininkų kelio poste, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybai ir Muitinės kriminalinei tarnybai atlikus patikrinimą tarnybinėse patalpose ir pas posto pareigūnus S. R. ir G. P. buvo rasti muitinės postų pareigūnams draudžiami posto teritorijoje tarnybos metu turėti daiktai, savaime nerodo V. D. nevykdžius ar netinkamai vykdžius minėtas pareigas: posto viršininkas, kaip matyti iš vidaus darbo taisyklių, dirba 40 valandų per savaitę, o posto darbo kontrolės sustiprinimui gali dirbti papildomą laiką pagal atskirą Vilniaus teritorinės muitinės viršininko patvirtintą grafiką.

Teismas akcentavo, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos ir Muitinės kriminalinei tarnybos 2011 m. sausio 24 d. patikrinimas ir procesiniai veiksmai, kurių metu tarnybinėse patalpose ir pas posto pareigūnus S. R. ir G. P. buvo rasti muitinės postų pareigūnams draudžiami posto teritorijoje tarnybos metu turėti daiktai, pradėti apie 7.45 val., t. y. po pamainos, kurios metu V. D. nedirbo ir objektyviai neturėjo galimybės kontroliuoti šios pamainos pareigūnų darbo. 2012 m. kovo 21 d.

Teismo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje ir atsiliepime į skundą nurodyti teiginiai, kad V. D. ne tik privalėjo, bet ir, remiantis S. R. ir kitų pareigūnų apklausos duomenimis, galėjo nustatyti pastarojo ir galimai kitų asmenų padarytus pažeidimus, yra nepagrįsti: vertinti kaip atitinkančius tikrovę S. R. paaiškinimus, kad asmens kratos metu rastas pinigines lėšas slėpė nuo žmonos, o persirengimo kambaryje rastą alkoholį ir cigaretės laikė tam, kad surašyti bešeimininkių prekių sulaikymo protokolą, iš esmės vargiai įmanoma, ypač turint omenyje, kad minėtas asmuo yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu; tai, kad tikrinimo metu sunkiai prieinamoje vietoje, t. y. tarnybinių patalpų lubose, buvo rastas alkoholis ir pakankamai didelis kiekis cigarečių, teismo vertinimu, patvirtina ne tarnybinio nusižengimo, susijusio su bešeimininkio turto apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, bet piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi atvejį ar atvejus, todėl atsakovas turėtų įrodyti, kad pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę juos užkardyti ar nustatyti, kas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nei tirta, nei nustatyta.

Teismas pažymėjo ir tai, jog poste dirbančių pareigūnų paaiškinimai dėl cigarečių ir alkoholio atsiradimo tarnybinėse patalpose aplinkybių, kuriuose jie netiesiogiai užsimena apie tai, kad juos čia galėjo palikti už posto infrastruktūrą atsakingi pareigūnai ar darbuotojai, vėlgi turėtų būti vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės: akivaizdu, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės ir alkoholis, kurios yra nepažymėtos Lietuvos Respublikos akciziniais ženkliais, į pasienio kontrolės posto patalpas galėjo patekti tik su muitinės pareigūnų, kurie ir vykdo jų pateikimo į šalį kontrolę, žinia.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepimo į skundą teiginiai, kad Šalčininkų kelio poste dirbusių muitinės pareigūnų ir paties V. D. paaiškinimai apie Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnų lankymąsi tarnybinėse patalpose taip pat patvirtina tokio pobūdžio kontrolės nebuvimą, nėra reikšmingi, kadangi tarnybinis patikrinimas tokiu aspektu nebuvo atliekamas ir nuobauda už tokio pobūdžio veiką nėra skirta.

Pirmosios instancijos tesmo vertinimu, apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima pastebėti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui V. D. iš esmės skirta už tai, kad jo vadovaujamame kelio poste per trumpą laiką nustatyti du atvejai, teismo vertinimu, patvirtinantys šiame poste dirbančių muitinės pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nors tarnybinio patikrinimo metu netirta ir nenustatyta, ar V. D. turėjo priemones užkardyti tokias veikas: sau pavaldžius pareigūnus į tarnybą priima ne posto viršininkas, kuris, be to, nebūdamas operatyvinės veiklos subjektas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, negali vykdyti jų atrankos į tarnybą, nedisponuoja operatyvine informacija, kuri leistų atitinkamai parinkti pavaldžių pareigūnų kontrolės kryptis, bei, priešingai nei teismo posėdyje teigė atsakovo atstovas, negali atlikinėti sau pavaldžių pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, kratų; nėra duomenų, kad po 2011 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų kelio posto darbo kontrolė būtų sustiprinta, pvz. pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko patvirtintą grafiką V. D. pavesta dirti papildomai, pasiūlytos papildomos kontrolės priemonės, kryptys ar pan. Pirmosios instancijos teismas akcentavol jog duomenų apie tai, kad be 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. sausio 24 d. nustatytų atvejų, Šalčininkų kelio poste būtų nustatyti panašūs pažeidimai, nėra, todėl vertinant tai, kad minėti pažeidimai yra korupcinio pobūdžio, akivaizdu, kad sieti jų atsiradimą iš esmės tik su posto viršininko vykdomos kontrolės nebuvimu ar stoka nėra nei pagrįsta nei teisinga, juo labiau, kad nėra nustatyta, kad tokia kontrolė laiku, kai tai objektyviai galima daryti, pvz. posto viršininko darbo valandomis, ji nebuvo vykdoma.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog visiškai pagrįstais laikytini pareiškėjo skundo teiginiai, kad skiriant tarnybinę nuobaudą be pagrindo buvo konstatuojama, kad analogiškas tarnybinis pažeidimas buvo padarytas ir 2011 m. gruodžio 28 d.: atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. atlikto tarnybinės veikos ir elgesio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, 2012 m. vasario 3 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B–237, kuria V. D. buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi nei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, nei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K–237, nenumato, kad esant padarytam tarnybiniam nusižengimui bei nesant aplinkybių, kurios patraukimą tarnybinėn atsakomybėn daro negalimu, tarnybinė nuobauda gali būti ir neskiriama, įvertinus aplinkybę, kad dėl ir 2011 m. gruodžio 28 d. įvykių jokia tarnybinė nuobauda V. D. nebuvo skirta, atsakovas, kuris ir priėmė sprendimą neskirti nuobaudos, neturi pagrindo vertinti, kad tarnybinis nusižengimas visgi buvo padarytas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tarnybinio patikrinimo metu posto viršininkas V. D. turėjo galimybę pateikti visus dymus, kad buvo vykdoma nuolatinė ir pakankama posto pareigūnų kontrolė, tačiau to nepadarė, reiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu. Tarnybinį patikrinimą atliekančiai misijai nenustačius, kad posto viršininkas V. D. vykdė aktyvius ir pakankamus veiksmus, ikreiptus užtikrinti tinkamą muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų vykdymą akankamą muitinės pareigūnų kontrolę), komisija pagrįstai konstatavo, kad buvo netinkamai įvykdytos ir neįvykdytos pareigos, nustatytos Pareigybės aprašymo 8.8, 8.17 punktuose.

Atsakovas pažymi, kad posto viršininkas 2012 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, siekdamas įrodyti vykdytos kontrolės apimtis. Iš pateikto Posto kontrolės žurnalo įrašų akivaizdžiai matyti, kad posto viršininko iniciatyva laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. sausio 24 d. neįvyko posto pareigūnų veiklos ir elgesio patikrinimų. Įvykusių patikrinimų iniciatoriai buvo Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai, Vilniaus teritorinės nuitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus pareigūnai ir Vilniaus teritorinės muitinės vadovybė (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas). 2011 metais žurnale pažymėti įrašai 2011 m. vasario 6 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d., rodantys nepagrįstai ilgą laikotarpį, per kurį atitinkamą kontrolė posto viršininko iš viso nebuvo vykdoma, o posto viršininko argumentai dėl 2006 m. ir paskesnių metų kontrolės iš viso nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Teismas nevertino šių byloje esančių rašytinių įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą kad tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad V. D. nevykdė pareigos kontroliuoti pavaldžius posto pareigūnus, kaip to reikalauja Pareigybės aprašymo nuostatos. Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pats pareiškėjas taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog buvo vykdoma pakankama ir nuolatinė posto pareigūnų kontrolė ir kad buvo užtikrintas tinkamas muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų ir kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės pavestų užduočių vykdymas.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė jokių įrodymų (konkrečių V. D. veiksmų, kuriais pasireiškė pakankama nuolatinė posto pareigūnų kontrolė), kurių pagrindu padarė išvadą kad ši kontrolė buvo vykdoma ir tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas neproporcingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, įpareigojęs įrodinėti tik atsakovą. Posto viršininko V. D. tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu, todėl nesant įrodymų, kad buvo vykdoma nuolatinė ir pakankama kontrolė, negalima teismo išvada apie šios kontrolės buvimą.

2. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino sulaikyto posto pareigūno S. R. parodymus tik ta apimtimi, kiek pareigūnas nurodė, kad dalį darbo spitelėje laikytų draudžiamų daiktų slėpė nuo žmonos, o dalį draudžiamų daiktų laikė tikslu surašyti bešeimininkių prekių sulaikymo protokolą. Draudžiamų daiktų laikymo tikslas nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės posto viršininko V. D. tarnybinei atsakomybei. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs S. R. parodymus tik šia apimtimi, visus jo parodymus atmetė, tačiau nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad S. R. pripažino, jog visus draudžiamus daiktus laikė tarnybinėje spintelėje ilgą laiko tarpą (apie mėnesį). Atsakovas pažymėjo, jog šių įrodymų vertinimas turi įtakos tarnybinio nusižengimo nustatymui, tačiau to nepagrįstai nebuvo padaryta.

3. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais dėl to, kad turėjo būti atliktas atskiras tarnybinis patikrinimas dėl V. D. skunde išdėstytos nuomonės apie tai, kad draudžiamus daiktus posto tarnybinėse patalpose galimai padėjo Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojai, tam, kad atsakovas galėtų konstatuoti, kad toks posto viršininko paaiškinimas netiesiogiai patvirtina prastą posto tarnybinių patalpų kontrolę. Teismas sprendime nurodė, kad „poste dirbančių pareigūnų paaiškinimai dėl cigarečių ir alkoholio atsiradimo tarnybinėse patalpose aplinkybių, kuriuose jie netiesiogiai užsimena apie tai, kad juos čia galėjo palikti už posto infrastruktūrą atsakingi pareigūnai ar darbuotojai, vėlgi turėtų būti vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės: akivaizdu, kad akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės ir alkoholis, kurios yra nepažymėtos Lietuvos Respublikos akciziniais ženklais, į pasienio kontrolės posto patalpas galėjo patekti tik su muitinės pareigūnų, kurie ir vykdo jų patekimo į šalį kontrolę, žinia“.

Tačiau, kai tą patį savo skunde ir teismui pateiktuose Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pareiškėjas V. D. (kad draudžiamus daiktus posto tarnybinėse patalpose galimai padėjo Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojai), šios aplinkybės teismas priešingai nevertino kaip bandymo išvengti atsakomybės, kaip tai padarė kitų asmenų atžvilgiu, tačiau nurodė, kad atsakovas dėl tos aplinkybės turėjo atlikti tarnybinį patikrinimą kad galėtų vertinti šią skunde minimą aplinkybę kaip netinkamos kontrolės įrodymą.

Anot atsakovo, toks teismo vertinimas yra šališkas ir nepagrįstas, kadangi teisės aktai neįpareigoja atlikti tarnybinį patikrinimą vertinant pateikiamus argumentus dėl tarnybinio nusižengimo. Atsakovo nuomone, Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, kad naudodamas tokį argumentą pareiškėjas nepagrįstai perkelia atsakomybę kitai, su Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nuostatų įgyvendinimu nesusijusiai institucijai. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2011 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 3B-37, 34 punktas imperatyviai nustato, kad muitinės posto tarnybinėse patalpose ir poilsio patalpose būti pašaliniams asmenims draudžiama. Įstaigų, organizacijų ir kitų institucijų įgalioti atstovai posto tarnybinėse patalpose gali būti posto viršininko, jam nesant - posto viršininko pavaduotojo, pamainos viršininko leidimu. Posto viršininkas, darydamas prielaidą kad jam būnant atsakingu už vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymąsi, pašaliniai asmenys į posto pareigūnų tarnybines patalpas sudeda draudžiamos daiktus, tokiu būdu tik netiesiogiai patvirtina, kad poste tarnybinių patalpų kontrolė yra netinkamai atliekama.

Dėl šių atsikirtimų į posto viršininko pateikiamus argumentus atskiras tarnybinis patikrinimas neturi būti atliekamas.

4. Atsakovas pažymi, jog susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nesutinkame su teismo argumentu, kad posto viršininkas V. D. neturėjo priemonių pažeidimams poste užkardyti, o būtent kad posto viršininkas neturi galimybės vykdyti pareigūnų atrankos į tarnybą ir kad ne posto viršininkas priima į tarnybą sau pavaldžius pareigūnus. Atsakovo nuomone, šis teismo argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktams, be to teismas nenurodė jokio priežastinio ryšio tarp šios galimybės buvimo ir pareigūnų kontrolės vykdymo.

Atsakovas pažymi, jog muitinės pareigūnų atranka į tarnyba yra vykdoma vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu ir Konkurso ir atrankos į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1K-233. Visi asmenys, atitinkantys bendruosius ir specialiuosius reikalavimus tarnybai Lietuvos Respublikos muitinėje, laimėję konkursą yra priimami į tarnybą. Muitinės departamentas, priimdamas asmenis į tarnybą muitinėje, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir taip pat negali įtakoti teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, todėl konkretaus asmens nustatymas, kuriam teisės aktai suteikia teisę priimti į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, neturi jokios reikšmės nagrinėjamu atveju ir neįtakoja galimybės kontroliuoti pavaldžius pareigūnus.

Anot atsakovo, bet kurio vadovo pareiga – vadovauti asmenims, priimtiems į darbą (tarnybą) teisės aktų nustatyta tvarka. Posto viršininko pareiga - kontroliuoti pavaldžius pareigūnus, o posto viršininko pareigybės tikslas – organizuoti posto darbą ir vadovauti postui, užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės funkcijos, taip pat kitos Muitinės departamento arba teritorinės muitinės pavestos užduotys. Taip pat nepagrįsti ir su nagrinėjama byla nesusiję teismo argumentai, kad posto viršininkas neturi operatyvinės veiklos subjekto statuso.

Atsakovas akcentavo, jog posto viršininkui V. D. tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis nepakankamai kontroliavo pavaldžius pareigūnus ir dėl to neužtikrino tinkamos posto tarnybinių patalpų kontrolės, tačiau ne už tai, kad posto viršininkas V. D. neatliko asmens kratos. Atsakovas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė tarnybinio patikrinimo ribas ir patenkino skundą dėl argumentų, nesusijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius bei įvertinus visas teisingam šios administracinės bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, o todėl nėra pagrindo šį Sprendimą panaikinti. Pareiškėjo vertinimu, deklaratyviais, abstrakčiais bei akivaizdžiai gynybinio pobūdžio samprotavimais paremtas apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 1P–258 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“ pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (I t., b. l. 18-25), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Pareiškėjas – Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininkas yra statutinis tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statutas įtvirtina pagrindinius muitinės pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno (toliau – ir tikrintojas), o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2013-12)

Pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą muitinės pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus - kaltas pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu (jei nusižengimas nėra akivaizdus). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, baigus tarnybinį patikrinimą, pateikiamas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Taigi, prieš skiriant muitinės pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Pažymėtina, jog vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai muitinės pareigūnui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių t. y. kad 2011 m. sausio 24 d. Šalčininkų kelio poste, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybai ir Muitinės kriminalinei tarnybai atlikus patikrinimą tarnybinėse patalpose ir pas posto pareigūnus S. R. ir G. P. buvo rasti muitinės postų pareigūnams draudžiami posto teritorijoje tarnybos metu turėti daiktai. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjas, yra kaltas dėl šios situacijos, ar jis, veikdamas taip, kaip numato teisės aktai, turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, jog minėtos veikos nebūtų padarytos.

Iš skundžiamo Įsakymo Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog jis pažeidė savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 8.8 ir 8.17 punktus bei Lietuvos Respublikos muitinės etikos kodekso, patvirtinto muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 7.8.2 ir 26 punkto reikalavimus.

Pareigybės aprašymo 8.8 punkte numatyta posto viršininko pareiga kontroliuoti, kaip posto pareigūnai įsisavina ir sugeba taikyti praktikoje įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, laikytis posto vidaus darbo tvarkos, darbų saugos ir higienos taisyklių, 8.17 punkte – laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų. Muitinės etikos kodekso 7.8.2 punktas įtvirtina muitinės pareigūno pareigą savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, 26 punktas numato, kad Tiesioginis pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vadovas, už personalo tvarkymą atsakingas muitinės įstaigos padalinys (pareigūnas) ir Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba kontroliuoja, kaip pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, laikosi tarnybinės etikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų jog pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip posto pareigūnai įsisavina ir sugeba taikyti praktikoje įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, laikytis posto vidaus darbo tvarkos, darbų saugos ir higienos taisyklių ar nesilaikė kitų Muitinės kodekso ir pareigybės aprašyme jam nustatytų pareigų. Vien ta aplinkybė, jog nustatyti du atvejai, kai pareiškėjui pavaldūs asmenys piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, negali nulemti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kokiais konkrečiais veiksmais apreiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą t. y. įrodyti, jog pareiškėjas neįvykdė pareigos kontroliuoti, kaip posto pareigūnai įsisavina ir sugeba taikyti praktikoje įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, laikytis posto vidaus darbo tvarkos, darbų saugos ir higienos taisyklių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimų atsiradimo faktą sieti vien tik su posto viršininko kontrolės nebuvimu, nėra pagrįsta.

Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškino nieko konkretaus apie kitų pareigūnų kontrolę, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjui, nors, visų pirma, pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, tenka atsakovui.

Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tarnybinio pažeidimo tyrimo procese padarytų ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai išanalizuotų pažeidimų pobūdį, taip pat tą faktą, kad šio tyrimo metu surašytos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuriai būdingas nubaudimo elementas, suponuojantis ypač griežtus reikalavimus tarnybinio patikrinimo procedūroms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas, nesant tam pagrindo, buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir pagrįstai panaikino kaip neteisėtą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1P–258 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės Departamento prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas