2020-04-09 Nr. AB-7050-3-61-3-00507-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-253-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00507-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame, be kita ko, prašė: panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus R. Š. ir pareiškėjo R. M. sudarytą 2019 m. gegužės 28 d. Susitarimą Nr. A11-4 „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“ (toliau – ir Susitarimas); panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. P-223 „Dėl R. M. atleidimo iš einamų pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į Aplinkos apsaugos agentūros Administravimo departamento direktoriaus arba lygiavertes pareigas; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gegužės 30 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jam 2020 m. sausio 14 d. pranešė, jog priėmė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, skundą dėl žalos atlyginimo, kuriame reikalaujama iš jo priteisti materialinę žalą; atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas manė, kad jis su skundu dėl Susitarimo ir Įsakymo panaikinimo kreipėsi į teismą nepraleisdamas procesinio termino, kadangi jis apie Aplinkos apsaugos agentūros skundą teismui, taip pat ir šalių Susitarimo esminį pažeidimą sužinojo tik 2020 m. sausio 16 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. M. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2019 m. gegužės 28 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš einamų pareigų Aplinkos apsaugos agentūroje šalių susitarimu; tą pačią dieną Aplinkos apsaugos agentūros Personalo skyriaus vedėja jam pateikė skundžiamą Susitarimą pasirašyti, kurį jis pasirašė. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 28 d., buvo pasirašytas ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Įsakymas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamą Susitarimą ir Įsakymą sužinojo jų priėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 28 d. Tad būtent nuo tada ir skaičiuotina termino eigos pradžia kreiptis su skundu į teismą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo.

Teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjas apie tam tikras jo nurodomas faktines aplinkybes sužinojo vėliau, 2020 m. sausio 14 d., nėra pagrindo nuo tada skaičiuoti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Įstatymas labai aiškiai termino eigos pradžią sieja su skundžiamų aktų sužinojimo diena. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie skundžiamus Susitarimą ir Įsakymą sužinojo 2019 m. gegužės 28 d., tad jam paskutinė diena kreiptis į teismą dėl minėtų aktų panaikinimo buvo 2019 m. liepos 1 d. (ABTĮ 29 str. 1 d., 65 str. 4 d.). Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neprašė teismo praleisto termino atnaujinti. Taip pat pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių, termino praleidimo priežasčių. Teismas savo iniciatyva svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė. Pareiškėjo skunde nurodytos priežastys dėl Susitarimo pažeidimo priežasčių sužinojimą yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, tad negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Teismas nusprendė, kad praleistas terminas neatnaujintinas.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Susitarimą ir Įsakymą atsisakytinas priimti. Kiti pareiškėjo reikalavimai (t. y. dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką) buvo išvestiniai, tad juos irgi atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde jis teismo prašė panaikinti Susitarimą dėl to, kad viena iš Susitarimo šalių (Aplinkos apsaugos agentūra) jo iš esmės nesilaikė nuo 2020 m. sausio 14 d. Pažymi, kad tuo metu, kai ABTĮ nustatytas Susitarimo pagrindu patvirtinto Įsakymo apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs, nebuvo pagrindo jo skųsti.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis yra silpnesnė teisinio santykio – valstybės tarnybos nutraukimo šalių susitarimu – šalis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, atima iš pareiškėjo teisę į gynybą ir teisę būti išklausytam.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apskundimo termino pradžios skaičiavimo, turėjo nustatyti faktą, kada pareiškėjo teisė buvo pažeista, bei įvertinti tiek subjektyvaus kriterijaus – pareiškėjo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. M. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Susitarimas buvo sudarytas bei Įsakymas buvo priimtas 2019 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas neginčija, kad tiek apie Susitarimą, tiek apie Įsakymą jam buvo žinoma jau šių administracinių aktų priėmimo metu. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas tik vėliau sužinojo apie aplinkybes, dėl kurių atsirado priežastis skųsti Susitarimą ir Įsakymą, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti šių aktų apskundimo termino pradžią.

Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019).

Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nesuformulavo teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Aplinkybė, jog jis šiuos aktus apskundė jau praleidęs terminą skundui paduoti, savaime (be konkrečių papildomų prašymų, tokių prašymų forma nėra nustatyta) nereiškia, kad kartu jis prašo atnaujinti šį terminą, juolab kad pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas apie praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo teisės aktuose numatytą skundų padavimo terminų apskaičiavimo tvarką ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padavė skundą praleidęs terminus apskųsti Susitarimą ir Įsakymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Susitarimo ir Įsakymo bei neatsiejamai su šiais aktais susijusių reikalavimų (dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė