79ba9da2-0c4b-4e1b-82b7-9a535fee82ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. T-124-1017/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimÄ dėl nuteistojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, n u s t a t ė : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu R.

B. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 1 punktÄ bei pagal 105 straipsnio 1, 8 punktus, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jÄ atliekant kalėjime. Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistojo R. B. praÅ¡ymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės sutrumpinimo patenkintas iÅ¡ dalies: jo nusikalstama veika iÅ¡ 1961 m.

BK 146 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį; iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 1, 8 punktų – į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ; paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija teikimas, kuriame siÅ«loma nuteistÄ jį R. B. perkelti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra nepateikė atsiliepimo į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimÄ .

N. R. B. teismui pateikė du praÅ¡ymus neperkelti jo į pataisos namus. Nurodė, kad kalėjime jis turi darbÄ , vienuoliktus metus dirba staliumi, tai yra pagrindinė socialinės reabilitacijos priemonė, užtikrinanti jo užimtumÄ ir pragyvenimo Å¡altinį. Be to, jis kalėjime yra jau 28 metus, didesnę laiko dalį gyvena kameroje vienas. Taip pat, nuteistojo teigimu, jis nori sÄ Å¾iningai atlikti jam skirtÄ bausmę, nesiveliant į subkultÅ«ros santykius, kurie jam yra svetimi ir nepriimtini, o, perkėlus jį į pataisos namus, bus konfliktai su ten esančiais nuteistaisiais.

Prašė suteikti nuteistajam galimybę dalyvauti teisme, nagrinėjant šį teikimÄ . LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali bÅ«ti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimÄ dėl asmens perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sÄ lygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl asmens perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ , bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sÄ lygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas.

Prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sÄ lygoms, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimÄ dėl asmens perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ , o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad jo perkėlimas į pataisos namus jiems nekeltų grėsmės (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-394-574/2018, Nr. 1S-248-626/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigÄ pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistÄ jį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. B. jam paskirtÄ bausmę atlieka nuo 1991 m. sausio 7 d., kalėjime jis jau yra atlikęs beveik 28 metus bausmės. Taigi nuteistasis R. B. Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai sudaro pagrindÄ svarstyti jo perkėlimo į pataisos namus klausimÄ .

Toks klausimas svarstomas pirmÄ kartÄ . IÅ¡ nuteistojo R. B. asmens bylos duomenų matyti, kad jis dalyvauja kalėjimo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, į jas reaguoja teigiamai; nuo 2008 metų dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“ gamybos ceche; apibÅ«dinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo, su administracijos atstovais mandagus, taktiÅ¡kas, iÅ¡kilusias problemas stengiasi spręsti savarankiÅ¡kai, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 22 kartus paskatintas; kriminalinės subkultÅ«ros netoleruoja, įtampos ir konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuoja, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat į asmenų, kurių priežiÅ«ra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä .

Å ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį R. B. bei jo elgesį. Kita vertus, bylos duomenimis, nuteistajam R. B. bausmės atlikimo metu buvo Å¡eÅ¡is kartus skirtos nuobaudos, tarp jų nuobaudos už konfliktinės situacijos iÅ¡provokavimÄ , rastÄ mobilų internetÄ , draudžiamus daiktus, sukeltÄ gaisrÄ , t. y. Å¡iurkščius elgesio taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė pavojų ir aplinkiniams. Be to, Psichologinės tarnybos iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis klaidingai mato save ir turimus elgesio sunkumus, kas apsunkina galimÄ jo pataisÄ .

R. B. mano, jog jis nebeturi su nusikalstamu elgesiu susijusių sunkumų (pavyzdžiui, noro parodyti savo galiÄ ir grubų elgesį), o tai neatitinka tikrovės. Dėl to, kad nuteistasis nemano turintis elgesio trÅ«kumų, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, rekomenduojama didinti jo motyvacijÄ siekti kriminogeninių poreikių valdymo bei didinti jo sÄ moningumÄ . Svarstant dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, reikÅ¡minga yra tai, jog Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis R.

B. esant mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje dėl jo valdingumo bei egocentriÅ¡kumo galimi tarpasmeninių santykių sunkumai. Pats nuteistasis teismui praÅ¡ymuose nurodė, kad, perkėlus jį į pataisos namus, galimi konfliktai su kitais nuteistaisiais. Tai, teismo nuomone, susiję ir su tuo, kad R. B. jau ilgÄ laikÄ kameroje gyvena vienas, pagal bylos duomenis, jis mėgsta kameroje bÅ«ti vienas, yra tvarkingas, egocentriÅ¡kas, valdingas, todėl, kilus konfliktinei situacijai su kitais nuteistaisiais, jo elgesys gali bÅ«ti pavojingas.

Jo smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė. Be to, R. B. yra nuteistas, be kita ko, ir už labai sunkius nusikaltimus, t. y. už pasikėsinimÄ nužudyti kitÄ asmenį bei už kito asmens nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. už nusikaltimÄ , kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Iki Å¡io teistumo jis taip pat jau buvo teistas. Iki Å¡iol R. B. savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iÅ¡ dalies, mano, jog yra nubaustas per griežtai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. teismo praÅ¡o jo neperkelti į pataisos namus, nurodydamas ne tik argumentus dėl galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais, bet ir tai, jog jis jau 11 metų kalėjime dirba ir tai jam yra geriausia socialinės reabilitacijos priemonė, kÄ patvirtina ir Psichologinės tarnybos iÅ¡vada. Tuo tarpu duomenų, kad nuteistasis galės dirbti pataisos namuose, teismui nepateikta. Be to, nuteistojo perkėlimas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus vertintinas kaip nuteistojo padėtį ir bausmės atlikimÄ lengvinanti priemonė, nes pataisos namai yra Å¡velnesnio režimo laisvės atėmimo įstaiga nei kalėjimas.

Å iuo atveju nuteistasis nesutinka bÅ«ti perkeltas į pataisos namus. Nors nuteistojo pozicija nėra privaloma teismui sprendžiant dėl nagrinėjamo teikimo pagrįstumo, teismas įvertina ir Å¡iÄ aplinkybę. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo R. B. nuostatos bei jo galimas elgesys, esant kartu su kitais nuteistaisiais, sudaro pagrindÄ manyti, kad jis pataisos namuose gali kelti realiÄ grėsmę (pavojų) kitiems nuteistiesiems. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis R.

B. tolesnę bausmę gali atlikti Å¡velnesnio režimo sÄ lygomis. Dėl nurodytų priežasčių LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas netenkintinas. Nors nuteistasis prašė suteikti jam galimybę dalyvauti teisme, nagrinėjant šį teikimÄ , teismas nutarė teikimÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos teismo neįpareigoja tokiu atveju teikimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nuteistasis teismui pateikė du praÅ¡ymus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , taip pat byloje nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ Å¡Ä¯ teikimÄ nagrinėti dalyvaujant nuteistajam žodinio proceso tvarka (BPK 362 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimo dėl R. B. perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus. Nutartis per 7 dienas nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė