2025-03-26 Nr. AB-5460-3-61-3-06670-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-176-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06670-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greenvesta“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greenvesta“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Greenvesta“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2D-25646 (toliau – ir Sprendimas) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. PNSSA-100-241023-00201, Nr. PNSSA-100-241023-00202 ir Nr. PNSSA-100-241023-00203 (toliau kartu – ir Aktai).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Greenvesta“ skundą, konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pareiškėjas informuotas, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. Inspekcija atliko pareiškėjo atžvilgiu išduotų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą ir 2024 m. spalio 23 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo Aktus, kuriuose nurodė, jog minėti privalomieji nurodymai yra neįvykdyti.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjui nesuteikiamos teisės, jos nepanaikinamos, neapribojamos, taip pat juo pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos, privalomi vykdyti nurodymai, Inspekcijos Sprendimą panaikinus, pareiškėjo teisinis statusas nepasikeistų.

Teismas nurodė, kad ginčijamuose Aktuose konstatuota, kad privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdyti. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdytas, iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio faktinė aplinkybė, dėl kurios teisminė patikra pagal formuojamą jurisprudenciją neatliekama.

Teismas konstatavo, kad ginčijami Aktai yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Tokie administraciniai aktai patys savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

III. Pareiškėjas UAB „Greenvesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti UAB „Greenvesta“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas turėtų nagrinėti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1V-176 „Dėl Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 11 punkte numatytą informavimo apie planinius ir neplaninius patikrinimus tvarką. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija neatliko Įstatyme ir Apraše numatytos pareigos informuoti pareiškėją apie planuojamą patikrinimą, nesutinka su atsakovo Sprendime nurodytais teiginiais, kad apie patikrinimo datą pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 13 d. informuotas įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) registruotais laiškais. Kvietimai numatytam patikrinimui užregistruoti „DBSIS“ (Reg. Nr. 2D-20792, Nr. 2D-20802 ir Nr. 2D-20807). Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo informuotas apie planuojamą patikrinimą nei registruotais laiškais, nei kitomis informavimo priemonėmis. Faktą, jog galimai valstybės tarnautojas vaikšto po teritoriją, pareiškėjas gavo iš saugos darbuotojo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo teisė dalyvauti ir būti informuotam apie numatomą Inspekcijos patikrinimą buvo pažeista ir neįgyvendinta, todėl tiek Sprendimas, tiek Aktai yra naikintini.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovui be pareiškėjo sutikimo/žinios patekus į pareiškėjo teritoriją ir joje atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą, pažeidžiami objektyvumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo principai. Inspekcijos patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės yra ginčytinos, patikrinimo metu nebuvo užtikrintas objektyvumo principas, todėl darytina išvada, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo metu priimti Aktai negali būti laikomi objektyviais, teisėtais ir pagrįstais.

Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija patikrinimo metu neteisėtai pateko į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą teritoriją, taip pažeidė įstatymų viršenybės, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 2 dalies, ir 4.93 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apibendrindamas, pareiškėjas teigia, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui akivaizdu, jog Inspekcijos patikrinimas atliktas pažeidžiant patikrinimo procedūrinius reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, Sprendimas ir kartu priimti Aktai dėl procedūrinių pažeidimų turėtų būti pripažįstami neteisėtais ir panaikinami, kadangi Inspekcija pažeidė pagrindines procedūras, ypač patikrinimo tvarką reglamentuojančių Tvarkos aprašo nuostatas, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Greenvesta“ skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas ir Aktai yra informacinio / konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių ir nenustatantis pareigų.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimu ir Aktais jam yra sukeliamos teisinės pasekmės, todėl teismas privalo nagrinėti jų teisėtumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir skundžiamų dokumentų turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimas bei Aktai iš esmės yra informacinio ir konstatuojamojo, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentai, tiesiogiai nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Vertindama pareiškėjo skundžiamo Sprendimo turinį ir pobūdį bei spręsdama, ar jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, teisėjų kolegija nustatė, jog Sprendimu pareiškėjui nurodyta, kad Inspekcija patikrino 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui surašytų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00018, NR. PNSSP-100- 190226-00019 ir NR. PNSSP-100-190226-00020 įvykdymą ir 2024 m. spalio 23 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo Aktus, kuriuose nustatyta, kad minėti privalomieji nurodymai yra neįvykdyti. Sprendime taip pat nurodyta, kad patikrinus Lietuvos statybos leidimų ir statybos darbų valdymo informacinę sistemą Infostatyba, nustatyta, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) Nr. PNSSP-100-190416-00035 įvykdytas ir 2020 m. birželio 19 d. užregistruotas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-200619-00081. Apie patikrinimo datą (duomenys neskelbtini) adresu, statytojas 2024 m. rugsėjo 13 d. informuotas įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) registruotais laiškais. Kvietimai numatytam patikrinimui užregistruoti „DBSIS“ (Reg. Nr. 2D-20792, Nr. 2D-20802 ir Nr. 2D-20807). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir jame išdėstytą informaciją, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas. Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl skundžiamo Sprendimo nepasikeitė.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamų Aktų turinį bei pobūdį, nustatė, kad Aktuose konstatuota, kad privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdyti. Tai iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio faktinė aplinkybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-556/2023). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Aktai yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys, jie patys savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdytas, iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio faktinė aplinkybė, dėl kurios teisminė patikra pagal formuojamą jurisprudenciją neatliekama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-556/2023; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-597-662/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovas patikrinimo metu pažeidė objektyvumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir nuosavybės neliečiamumo principus bei Civilinio kodekso nuostatas, nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes asmens teisių ir pareigų apimtis net ir skundo tenkinimo atveju nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcijos Sprendimas bei Aktai yra atitinkamai informacinio ir konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie savo turiniu pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greenvesta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis