2022-02-17 Nr. AB-3681-3-61-3-04798-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-132-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04798-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ Nr. A51- -/21(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti Administracijos direktorių atlikti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 1061 punktu paskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusių savininkų F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, t. y. teisės normų nustatytais terminais suformuoti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti Administracijos direktorių atlikti jam Nutarimo 1061 punktu paskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusių savininkų F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, t. y. teisės normų nustatytais terminais suformuoti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčijama nutartimi teismas nusprendė priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ Nr. A51- -/21(2.14.2.12E-ŽEM). Nelaikyti atsakovu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 4 d. skundo trūkumams pašalinti: pasiūlyta nereikšti antrojo reikalavimo dėl Administracijos neveikimo ir pasiūlyta formuluoti reikalavimą, susijusį su įpareigojimu Administracijai pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, pasiūlyta atsakovu nurodyti ne Administracijos direktorių, bet Administraciją. Taip pat pareiškėja įpareigota pateikti skundžiamą sprendimą, kuriame būtų matyti jo priėmimo data ir numeris.

Tikslindama skundą, pareiškėja nurodė mananti, kad abu reikalavimai suformuluoti tinkamai ir atsisakė juos keisti. Taip pat atsisakė pakeisti atsakovą Administracijos direktorių.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. spalio 5 d. Administracijai pateiktame prašyme prašė suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti į iki nacionalizacijos F. R. ir V. R. valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), numatant privažiavimus prie žemės sklypų per pareiškėjos turimą namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1459-2097, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Skundžiamu Sprendimu Administracija pareiškėjos prašymo netenkino.

Teismas sprendė, kad tarp pareiškėjos ir Administracijos šiuo atveju nėra ginčo dėl atsakovo neveikimo, nes pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir gavo atsakymą į jos prašymą, kurį ir skundžia šioje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos antrąjį reikalavimą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir grąžinti spręsti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad teismo išvada, jog tarp pareiškėjos ir Administracijos šiuo atveju nėra ginčo dėl atsakovo neveikimo, nes pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir gavo atsakymą į jos prašymą, kurį ir skundžia šioje byloje, yra nepagrįsta.

Atsakovas atsisako atlikti jam įstatymu priskirtus veiksmus t. y. suformuoti žemės sklypus pagal Nutarimo 106¹ punktą. Toks atsisakymas yra prilyginamas neveikimui, nes neatliekami veiksmai, kuriuos pagal įstatymą institucija turėtų atlikti, taigi ginčas dėl neveikimo yra kilęs. Vien ta aplinkybė, kad institucija yra motyvavusi savo neveikimą Sprendime, nedaro jos atsisakymo atlikti veiksmus teisėtais.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą siekia, kad jos teisės bus apgintos visiškai bei jai nereikės pakartotinai kreiptis į teismą dėl toks pačios problemos sprendimo. Teismui tik panaikinus atsakovo Sprendimą, tačiau jo neįpareigojus atlikti įstatyme jam priskirtų veiksmų, atsakovas gali priimti vėl nepalankų sprendimą pareiškėjai ir tas procesas gali užsitęsti iki begalybės. Pagal ABTĮ 88 straipsnį teismui suteikta prerogatyva ne tik naikinti viešojo administracinio subjekto priimtus sprendimus, tačiau ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Taip pat nurodo, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410- 438/2016; kt.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra susidariusi situacija, kad pareiškėjai išvis nebūtų buvęs pateiktas joks, net ir tarpinis, atsakymas; atsakymas pateiktas. Taigi, logiška daryti išvadą, kad veiksmai buvo atlikti, kadangi atsakymas buvo pateiktas, todėl nebuvo jokio Administracijos neveikimo.

Pabrėžia, kad turėtų būti kritiškai vertinamas pareiškėjos atskirajame skunde pateiktas argumentas, kad Administracijos atsisakymas yra prilyginamas neveikimui, nes neatliekami veiksmai, kuriuos pagal įstatymą institucija turėtų atlikti, taigi ginčas dėl neveikimo yra kilęs. Sprendime buvo itin aiškiai išdėstytos priežastys, kad esant nurodytam teisiniam reguliavimui Administracija negali imtis veiksmų, nes situacija neatitiko Nutarimo 1061 nustatytų reikalavimų, kurie, be kita ko, yra imperatyvūs ir jų įvykdymas nepriklauso išimtinai Administracijai. Vis dėlto, tai nereiškia, kad Administracija priėmė neigiamą sprendimą dėl grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbų. Pažymi, kad galutinis sprendimas dėl žemės grąžinimo natūra nėra priimtas, kol nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo(-ų) prie žemės sklypų. Būtent Sprendimu pareiškėja ir buvo paraginta šį klausimą išspręsti. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje nėra Administracijos neveikimo.

Nurodo, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta nereikšti antrojo reikalavimo dėl Administracijos neveikimo bei pasiūlyta formuluoti reikalavimą, susijusį su įpareigojimu Administracijai pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi, pareiškėjai buvo suteiktas ir laikas, ir galimybė priimti sprendimą, ar ji pakeis vieną reikalavimą kitu, ar visgi palaikys savo pirminį antrojo reikalavimo variantą. Pareiškėja priėmė sprendimą palaikyti savo pirminį reikalavimą ir turi priimti savo sprendimo teisines pasekmes.

Atsakovas sutinka su teismo pozicija, jog teismas neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Nurodo, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. šis Nutarime nurodytas reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio. Paaiškina, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2076-811/2022 pagal pareiškėjos priimtą skundo dalį, yra iškilęs ginčas dėl to, kuris subjektas yra atsakingas už servituto nustatymo klausimo išsprendimą.

Taigi, jeigu teismas būtų priėmęs nagrinėti pareiškėjos skundą visa apimtimi su jame išdėstytais reikalavimais, skundo tenkinimo atveju būtų sukurta itin ydinga situacija, kadangi teismas įpareigotų Administraciją suformuoti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nors esama situacija ir nurodyti žemės sklypai neatitinka Nutarimo 1061 punkto reikalavimų. Taigi, teismas įpareigotų Administraciją priimti iš esmės neteisėtą, neatitinkantį teisės aktų, konkrečiai Nutarimo, nustatytų reikalavimų, sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. spalio 5 d. Administracijai pateiktame prašyme prašė suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti į iki nacionalizacijos F. R. ir V. R. valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), numatant privažiavimus prie žemės sklypų per pareiškėjos turimą namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1459-2097, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Skundžiamu Sprendimu Administracija pareiškėjos prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp pareiškėjos ir Administracijos šiuo atveju nėra ginčo dėl atsakovo neveikimo, nes pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir gavo atsakymą į jos prašymą, kurį ir skundžia šioje byloje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.).

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovo veiksmuose nėra neveikimo, nes pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir gavo atsakymą (Sprendimą) į jos prašymą, kurį ir skundžia šioje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos savarankiškas reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių Nutarimo 1061 punkte paskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusių savininkų F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, t. y. teisės normų nustatytais terminais suformuoti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes atsakovo veiksmuose nėra neveikimo požymių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius