79b5da60-ef09-442a-8c00-bae784db3e8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-467/2014       Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00302-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.2. (S)       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                          NUOSPRENDIS      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                      2014 m. liepos 18 d.            Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Kęstučio Jucio ir Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Tomui VildžiÅ«nui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Tomo VildžiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:-             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;-             pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams įpareigojant dirbti arba mokytis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - vieneri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ E. B.

UAB (duomenys neskelbtini) priteista 74 968,06 Lt turtinei žalai atlyginti.Å iuo nuosprendžiu G. R. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: E. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008 m. balandžio 9 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos jam buvo iÅ¡mokėta 213 588,43 Lt atsiskaitymui ir iÅ¡ sÄ skaitos banke AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota atsiskaitymui 9 911,00 Lt, viso jis gavo 223 499,43 Lt, tačiau tik 148 531,37 Lt sumai pateikė pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, o likusios pinigų sumos - 74 982,22 Lt, 2011 m. rugpjūčio 16 d.

UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , paskirtam bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) negrÄ Å¾ino ir jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. Tokiu bÅ«du E. B. pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 74 982,22 Lt vertės turtÄ .E. B. taip pat nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008 m. balandžio 9 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABÄ®) Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už bendrovės veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingu už apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita bÅ«tų tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostata, kuri numato, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, netinkamai organizavo įmonės apskaitos organizavimÄ , nes nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos, neiÅ¡saugojo dokumentų bei neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. R. (G. K.) įtrauktų į apskaitÄ visas Å«kines operacijas, t. y.:1.             Pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“:-             neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) kasos iÅ¡laidas ir į kasos apyvartos žiniaraÅ¡tį 2008 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įformino, jog 2008 m. lapkričio 30 d. iÅ¡mokėjo M.

L. 640,31 Lt darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio mėnesį;-             neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (atidarytos AB (duomenys neskelbtini)) apyvartos žiniaraÅ¡tį 3 794,28 Lt įplaukų, gautų į sÄ skaitÄ nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. spalio 30 d. ir iÅ¡ sÄ skaitos pervestų 33,80 Lt, bei Å¡ių lėšų neįtraukė ir į įmonės 2009 metų DidžiÄ jÄ knygÄ ir BalansÄ ;-             nepateikė 2010 metų sÄ skaitos apyvartos žiniaraščio dėl UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (atidarytos AB (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. gegužės 8 d. iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo pervesta 29 Lt mokesčių, bei minėto piniginių lėšų judėjimo neparodė įmonės 2010 m.

Didžiojoje knygoje (parengtoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.);-             be apmokėjimÄ pagrindžiančio dokumento įrašė į 2008 m. lapkričio mėnesio Atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščio iÅ¡laidinę dalį 14,16 Lt (pagal BÄ® UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 28 d. dokumentÄ TEB (duomenys neskelbtini));-             nurašė nuo kasos pajamų 3 298 Lt sumÄ kaip darbo užmokestį, iÅ¡mokėtÄ G.

M., nors jam atlyginimas neiÅ¡mokėtas ir parašų, kad jis Å¡iÄ sumÄ gavo atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose nėra;2.             Pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija) 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nes neiÅ¡saugojo Å¡ių dokumentų:             - 2009 m. birželio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų nurašė 603,79 Lt kaip M. L. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2009 m. birželio mėnesį;-             dokumento, pagrindžiančio UAB (duomenys neskelbtini) 14,16 Lt apmokėjimÄ BÄ® UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. lapkričio 28 d. dokumentÄ TEB (duomenys neskelbtini);-             keturių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių (2009 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio, vasario mėnesių), kurių pagrindu 2009 ir 2010 metais nurašė iÅ¡ kasos 4 754 Lt sumÄ ;-             pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija AIS Nr. (duomenys neskelbtini);-             kasos pajamų orderių: serija AIS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kasos iÅ¡laidų orderių:

Nr. (duomenys neskelbtini).Dėl minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Tomas VildžiÅ«nas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.Apeliantas pažymi, kad nuteistasis E. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigų nepasisavino, juos panaudojo bendrovės veikloje, dalis bendrovės dokumentų neiÅ¡saugota, tarp Å¡ių neiÅ¡saugotų dokumentų galimai yra ir dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimÄ .

Apygardos teismo nuosprendyje Å¡ie nuteistojo parodymai, apelianto įsitikinimu, nepagrįstai paneigti remiantis specialisto iÅ¡vadomis Nr. 5-2/12 ir Nr. 5-2/109. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje minimos 2008-2010 m. avansinės apyskaitos nėra pasiraÅ¡ytos E. B.. Apeliantas nurodo ir tai, kad 2009 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai (t. 4, b. 1. 47-61) pagrindžia tai, kad E. B. yra sumokėjęs UAB (duomenys neskelbtini) beveik tokiÄ pačiÄ sumÄ (neatitikimas yra 16 Lt), kurios pasisavinimu yra kaltinamas.

Å ių dokumentų baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo, todėl specialistės D. M. teiginiai, kad ji, teikdama iÅ¡vadÄ , jais vadovavosi, yra nepagrįsti. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu specialistė D. M. nurodė, kad minėti dokumentai yra įtraukti į avansinę apyskaitÄ , tačiau pačioje avansinėje apyskaitoje sumos, nurodytos E. B. pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir pinigų priėmimo kvituose, neatsispindi.Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo iÅ¡vada, kad E. B. patikėto turto pasisavinimÄ akivaizdžiai įrodo dokumentų, patvirtinančių, jog jis grÄ Å¾ino UAB (duomenys neskelbtini) nepanaudotÄ avansÄ , nebuvimas.

Tokia apygardos teismo iÅ¡vada, pasak apelianto, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinės bylos Nr. 2K-831/2006, Nr. 2K-122/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2014 konstatavo, kad „negalima daryti iÅ¡vados apie turto pasisavinimÄ vadovaujantis vien tik tuo, kad nėra iÅ¡laidavimÄ pateisinančių dokumentų“. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-831/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog esminis BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatyta, kad gauti pinigai nebuvo grÄ Å¾inti ir įmonės nepasiekė jokie pinigų panaudojimÄ pateisinantys dokumentai, tačiau asmens nuteisimui pagal BK 183 straipsnį to nepakanka, svarbu nustatyti ne pinigų negrÄ Å¾inimÄ , o jų pasisavinimÄ . Å i aplinkybė, pasak apelianto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad E. B. bÅ«tų pasisavinęs įmonės pinigines lėšas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Anot apelianto, nei vienas baudžiamojoje byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina, kad E. B. bÅ«tų elgęsis tyčia. Apelianto įsitikinimu, vien tai, kad bendrovei trÅ«ksta pinigų dar negali reikÅ¡ti, jog jie yra pasisavinti. Tai galėjo atsitikti ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo: dingę dokumentai, neiÅ¡raÅ¡ytos tam tikros sÄ skaitos, pamestos sÄ skaitos ir t. t. Pasisavinimu gali bÅ«ti laikomas tik toks turto trÅ«kumas, kuris atsiranda dėl to, kad kaltininkas jį tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponavo arba sÄ moningai jį perdavė tretiesiems asmenims, tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra nustatyta.

Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatinėjamas nusikaltimo tikslas, t. y., ar E. B. turėjo tikslÄ pasisavinti pinigus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesant tikslo pasisavinti turtÄ asmens veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip kitų teisės Å¡akų (civilinės, darbo teisės) normų pažeidimas.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas tuos pačius E. B. veiksmus (padarytus pažeidimus, dėl kurių laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros) įvertino ir kaip tyčinius, ir kaip neatsargius atitinkamai kvalifikuodamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Toks aplinkybių vertinimas, apelianto teigimu, prieÅ¡tarauja logikos dėsniams ir duoda pagrindÄ manyti, kad tariama veika buvo kvalifikuota netinkamai.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į baudžiamosios teisės principÄ in dubio pro reo, reiÅ¡kiantį, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai yra aiÅ¡kinami kaltininko naudai. Nesant įrodymų, patvirtinančių E. B. kaltę dėl turto pasisavinimo, apelianto įsitikinimu, galima konstatuoti, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Nesutikdamas su nuteistajam E. B. paskirta bausme, apeliantas nurodo, jog už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nors BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir už tokio nusikaltimo padarymÄ numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies laisvės atėmimo bausmė, apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas remtis teismų praktika taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pasak apelianto, Å¡ios kategorijos bylose daugumoje atvejų asmenims, nuteistiems pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, yra skiriama bauda. Apeliantas nurodo, jog E. B. anksčiau teistas nebuvo, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pragyvenimo Å¡altinį (dirba), serga nepagydoma liga - hematogeniniu osteomielitu.

Anot apelianto, patį faktÄ ir kilusias neigiamas pasekmes nuteistasis vertina itin neigiamai. Sulaikymas ir teisminis procesas jį paveikė psichologiÅ¡kai, todėl galima konstatuoti, kad baudžiamuoju persekiojimu iÅ¡ dalies buvo pasiekti bausmės tikslai.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti Å¡ioje dalyje E. B. atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, taip pat nurodė alternatyvų praÅ¡ymÄ - E. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl E. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalįIÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria E. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tačiau neginčija nei kaltės, nei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį E. B. atžvilgiu pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam E. B. Å¡ios inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį įvykio, sudėties bei nuteistojo kaltės pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad objektyviais bylos duomenimis nustatyta, jog E. B. pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ , t.y. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės turtÄ - 74 982,22 Lt.BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimÄ . Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigÄ sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si.

Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K- 47/2007, Nr. 2K-108/2008).

Darant iÅ¡vadÄ dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012).

Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais (iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, iÅ¡teisintosios G. R., liudytojos S. O., specialistės D. M. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga) nustatyta, kad E. B. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 74 982,22 Lt vertės turtÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. sausio 21 d. Nr. 5-2/12 ir 2013 m. birželio 18 d. Nr. 5-2/109 specialisto iÅ¡vadų (t. 2, b. l. 76-88, 147-162), atlikus UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , t.y. susipažinus su pateiktais nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir banko dokumentais, nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovės direktoriui E. B. grynaisiais pinigais buvo iÅ¡mokėta 223 499,43 Lt, t. y. 213 588,43 Lt iÅ¡mokėta iÅ¡ bendrovės kasos ir 9911,00 Lt iÅ¡mokėta iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos banke AB (duomenys neskelbtini).

Pagal E. B. 2008 – 2010 m. avansines apyskaitas ir prie jų pridėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus nustatyta, kad minėtu laikotarpiu E. B. išleido 148 517,21 Lt ir tikrinamojo laikotarpio pabaigoje jis buvo neatsiskaitęs, t. y. skolingas bendrovei 74 982,22 Lt (223499,43 Lt – 148517,21 Lt). Šias specialisto išvadas patvirtino jas surašiusi bei teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė D. M., kuri taipogi parodė, kad E. B. galutinė skola bendrovei (duomenys neskelbtini) yra 74 982,22 litų (t. 4, b. l. 105-106).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pats E. B. neginčija kaltinime nurodytos sumos (74 982,22 Lt) gavimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) fakto, tačiau, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, tvirtina, kad Å¡iuos pinigus iÅ¡leido bendrovės reikmėms. Bylos medžiaga rodo, kad toks nuteistojo teiginys yra deklaratyvus, nes nėra patvirtintas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. E. B. paimtų pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų nepateikė nei buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai G.

R., nei UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tokie dokumentai į bendrovės iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti nebuvo. Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo E. B. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad pinigus panaudojo bendrovės veiklai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojo, nes kraustėsi iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi G.

R. buvo informavusi E. B. apie susidariusiÄ skolÄ bendrovei, minėtÄ nuteistojo versijÄ Ä¯vertino kaip neįtikinamÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo pozicija, kad neįtikinama, jog E. B., žinodamas apie savo skolÄ Ä¯monei, privalėdamas atsiskaityti ir turėdamas reikalingus dokumentus, jų buhalterei nepateikė, o laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol galiausiai pametė. Be to, laikotarpis, kai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo E. B. ir per kurį buvo nustatyta nuteistojo skola bendrovei, apima daugiau nei trejus metus (nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d.), taigi Å¡ie dokumentai nebuvo pamesti staiga.

IÅ¡ G. R. parodymų matyti, kad E. B. tam tikrÄ laiko tarpÄ nepateikdavo visų reikiamų dokumentų, sakydavo, kad pateiks naujų dokumentų (t. 4, b. l. 106-107). Tai patvirtino ir apklausta liudytoja S. O., kuri dirbo finansininke toje pačioje, kaip ir G. R., buhalterinėje įmonėje (duomenys neskelbtini). S. O. parodė, kad su E. B. bÅ«davo problemų, nes jis nesilaikydavo buhalterinės sutarties įsipareigojimų, laiku nepristatydavo dokumentų, bÅ«davo labai sunku susisiekti su juo, ypač paskutiniu metu, nei telefonu, nei elektroniniu paÅ¡tu jo negalėjo rasti, jis buvo dingęs, todėl su E. B. sudarytÄ buhalterinę sutartį nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai (t. 4, b. l. 103).

Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis ne tik nepateikė pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, bet ir nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų kokiais įmonei naudingais tikslais ar interesais jis tuos pinigus panaudojo. Vien nepagrįstas byloje nustatytomis ir iÅ¡tirtomis aplinkybėmis teiginys, kad pinigai buvo iÅ¡leisti bendrovės reikmėms, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Taigi konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistojo E. B. gautų lėšų panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ â€“ 74 982,22 litų.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Tai, kad nuteistasis, teigdamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus panaudojo bendrovės interesams, turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, savaime nereiškia ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens nuteisimui pagal BK 183 straipsnį svarbu nustatyti ne pinigų negrÄ Å¾inimÄ , o jų pasisavinimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal pateiktÄ apeliacinį skundÄ , susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino bylos įrodymus, pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, kuriais įrodymais tiki, pripažįsta tinkamais, pakankamais ir remiasi nustatydamas bylos aplinkybes ir kuriuos, kaip nepatikimus, atmeta. Bylos medžiaga įrodo, kad bÅ«tent E. B. pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Pažymėtina, kad gynėjo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nustatytos aplinkybės nėra identiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2014, kurioje asmuo buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo), teismas nustatė, kad buvo nemotyvuojamas turto iÅ¡Å¡vaistymo nusikaltimo sudėties buvimas, o iÅ¡vada apie turto iÅ¡Å¡vaistymÄ daroma vadovaujantis vien tik tuo, kad nėra iÅ¡laidavimÄ pateisinančių dokumentų, tačiau turto iÅ¡Å¡vaistymas yra visai kitas nusikaltimas negu turto pasisavinimas, turi skirtingus objektyviuosius požymius, kuriuos teismas turi įrodyti ir apraÅ¡yti nuosprendyje.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-831/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad nors teismai nustatė nuteistojo pinigų gavimo faktÄ , tačiau visiÅ¡kai nemotyvavo Å¡ios pinigų sumos pasisavinimo, liko nepaneigta nuteistojo versija, kad pinigai galėjo bÅ«ti pervesti kaip avansas sudarytai sutarčiai vykdyti, juolab, kad byloje yra tai patvirtinantys dokumentai, šį faktÄ patvirtina ir liudytojo parodymai. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip jau minėta, nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad E. B. perduoti pinigai (74 982,22 litų) bÅ«tų panaudoti bendrovės reikmėms, prieÅ¡ingai, nuteistasis ne tik nepateikė pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, bet ir nepaaiÅ¡kino, kam konkrečiai jis galėjo Å¡iÄ sumÄ iÅ¡leisti.

Å ių pinigų panaudojimas neužfiksuotas ir buhalterinėje apskaitoje. Å ie bei kiti byloje surinkti duomenys apygardos teismui pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu E. B. iÅ¡kelta versija dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms ir tai patvirtinančių dokumentų praradimo vertinama kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Skunde apeliantas dėsto savo nuomonę dėl bylos duomenų vertinimo, akcentuodamas vienų įrodymų patikimumÄ (nuteistojo E. B. pateiktų paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms teisingumÄ ) ir kitų – bÅ«tent specialistės parodymų bei jos pateiktų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimus, neatitikimus bylos medžiagai. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai (t. 4, b. 1. 47-61) pagrindžia, jog E. B. yra sumokėjęs UAB (duomenys neskelbtini) beveik tokiÄ pačiÄ sumÄ (neatitikimas yra 16 Lt), kurios pasisavinimu yra kaltinamas.

Apelianto teigimu, Å¡ių dokumentų baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo, todėl specialistės D. M. teiginiai, kad ji, teikdama iÅ¡vadÄ , jais vadovavosi, yra nepagrįsti. Visgi, 2014 m. vasario 5 d. teisiamojo posėdžio metu pateikus Å¡iuos dokumentus specialistei D. M., ji, apžiÅ«rėjusi dokumentus, patvirtino, kad Å¡iuose dokumentuose užfiksuotos finansinės operacijos buvo įtrauktos į apskaitÄ , jie nepateisina kaltinamojo negrÄ Å¾intų bendrovei pinigų panaudojimo (t. 4, b. l. 105-106).

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti specialistės parodymais, kadangi juos pagrindžia UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščio avansinės apyskaitos kopijos (4 t. b. l. 97-104), iÅ¡ kurių matyti, kad minėti dokumentai buvo įtraukti į apskaitÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, avansinėje apyskaitoje, kuri apima laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atsispindi sumos, nurodytos E. B. pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir pinigų priėmimo kvituose (35 500 litų, 9837 litų, 2728 litų, 8000 litų, 5000 litų, 821 litų).

Å ioje avansinėje apyskaitoje neįraÅ¡yta vienintelė 12 000 litų suma, kuri pagal pinigų priėmimo kvitÄ buvo sumokėta dar 2009 m. balandžio 22 d., tačiau Å¡i suma nurodyta apyvartos žiniaraÅ¡tyje (t. 4, b. l. 98). Nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus bei apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad E. B. buvo sumokėjęs UAB (duomenys neskelbtini) pinigų sumÄ , kurios pasisavinimu yra kaltinamas. Nuteistojo kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepaÅ¡alina ir vien ta aplinkybė, kad minėtos 2008 – 2010 m. avansinės apyskaitos nėra pasiraÅ¡ytos E. B..

Taigi, apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. jo žinioje buvusias UAB (duomenys neskelbtini) pinigus paėmė ir panaudojo Å¡ios bendrovės reikmėms, ir todėl pagrįstai pripažino, kad tokiais E. B. veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB (duomenys neskelbtini) poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos Å¡ios bendrovės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio E. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį.

Pagal teismų praktikÄ , nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar E. B. veiksmai su UAB (duomenys neskelbtini) pinigais laikytini turto pasisavinimu, nustatė, kad bendrovės pinigai buvo panaudoti ne įmonės reikmėms, todėl pagrįstai konstatavo, jog E. B. Å¡iuos pinigus pasisavino. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis E. B. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos bei iÅ¡ sÄ skaitos gavęs pinigų (Å¡io fakto neneigia ir pats nuteistasis), įgijo realiÄ galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiÅ«ra.

BÅ«tent nuo Å¡io momento UAB (duomenys neskelbtini) neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o E. B. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė taip padarydamas bendrovei turtinės žalos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas buvo baigtas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. B. pasisavino 74 982,22 litų, o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, laikytina didelės vertės turto pasisavinimu. Apygardos teismas, spręsdamas dėl E. B. pasisavintos pinigų sumos dydžio, vertino specialisto iÅ¡vadÄ , kitus bylos dokumentus, specialistės parodymus, kurie patvirtino, kad buvo pasisavinta 74 982,22 litų.Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismo iÅ¡vadomis, kad E. B., darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia.

BÅ«tent byloje surinkti ir apygardos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad E. B. neteisėtai disponuodamas UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynintomis lėšomis norėjo paversti jas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) sÄ skaita. Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatinėjamas nusikaltimo tikslas, t. y., ar E. B. turėjo tikslÄ pasisavinti pinigus. Tačiau BK 183 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato reikalavimo, vertinant kaltininko veiksmus Å¡io straipsnio prasme, nustatyti ir tikslÄ pasisavinti pinigus.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ pavertė savo turtu, pažeidžiant turto savininko teises. Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, bylos medžiaga yra nustatytos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tuos pačius E. B. veiksmus (padarytus pažeidimus, dėl kurių laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros) teismas įvertino ir kaip tyčinius, ir kaip neatsargius atitinkamai kvalifikuodamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. B. buvo nuteistas už dviejų skirtingų nusikaltimų padarymÄ â€“ kvalifikuotÄ turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir aplaidų apskaitos tvarkymÄ (BK 223 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį E. B. buvo nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ (UAB (duomenys neskelbtini)) turtÄ . Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį E. B. buvo nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , padarė teisės aktų pažeidimus, dėl kurių laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Be to, E. B. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis žala padaroma skirtingiems objektams: pasisavinus turtÄ , žala padaroma UAB (duomenys neskelbtini), kėsinamasi į kito asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o aplaidžiai tvarkant apskaitÄ , kėsinamasi į finansų sistemÄ . Taigi, E. B. buvo nuteistas už dviejų skirtingų veikų padarymÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl E. B. kaltumo padarius kvalifikuotÄ turto pasisavinimÄ , laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismas pagal byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes teisingai konstatavo, kad E. B. padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius.

Taigi Å¡iuo pagrindu keisti ar naikinti teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo. Dėl paskirtos bausmėsApeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju, vadovaujantis teismų praktika, E. B. turėtų bÅ«ti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nes už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais skundo argumentais, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius iÅ¡imtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę, be kita ko, nustatė, kad nuteistasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena ir dirba Vokietijoje, prisipažino padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors padaryta žala neatlyginta, bet civilinis ieÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas tik teisme. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, kaip bÅ«tina sÄ lyga, nėra numatyta.

Apygardos teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo krizės metu, atsiradus nemokių skolininkų. Ä®vertinęs Å¡ias bei visas kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės E. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į minėtas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vardytas aplinkybes, taip pat įvertinęs pasisavinto turto kiekį (74 982,22 litų), nuteistojo sveikatos bÅ«klę (E. B. serga nepagydoma liga - hematogeniniu osteomielitu), bei tai, kad praėjus nemažai laiko nuo nusikaltimų padarymo (pagal byloje esančius duomenis) E. B. daugiau nebenusikalto, taip pat vadovaudamasis teismų praktika (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-26/2013, 2K-36/2014), daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju paskyrus E. B.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytÄ net ir Å¡velniausiÄ laisvės atėmimo bausmę, tai neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant ir į nusikaltimo padarymo, ir į E. B. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog E. B. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad bÅ«tų bÅ«tina skirti jam laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jo atžvilgiu, nustatant Å¡velnesnę skirtinos bausmės rūšį.

Bausmės tikslai, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jam Å¡velnesnę bausmės rūšį (laisvės apribojimÄ ) ir tai neprieÅ¡tarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Remiantis Å¡iais argumentais, apelianto praÅ¡ymas dėl bausmės Å¡velninimo E. B. tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant kitÄ , Å¡velnesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:E. B., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti arba mokytis.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei BK 223 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. B. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti arba mokytis.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. B. sulaikymo laikÄ nuo 2013 m. kovo 25 d. (9.30 val.) iki 2013 m. kovo 26 d. (11.40 val.), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                           Albinas Bielskis Teisėjai                                                                 Audronė Kartanienė                                                                                        Kęstutis Jucys