2016-07-27 Nr. AB-15072-3-61-3-02017-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-679-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02017-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. gegužės 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama: 1) atnaujinti terminą apskųsti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl vyr. ltn. I. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521; 3) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“; 4) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, atsakovas) tarnybinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką. Prašymą atnaujinti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 apskundimo terminą pareiškėja grindė tuo, jog Krašto apsaugos ministrui priėmus minėtą įsakymą, ji buvo motinystės atostogose, todėl tuo metu leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas jai buvo neaktualus ir ji manė, kad grįžusi iš motinystės atostogų į tarnybą vėl gaus tarnybai reikiamą leidimą bei galės dirbti toliau, o nurodytas Krašto apsaugos ministro įsakymas bus panaikintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 19–21) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl šio įsakymo panaikinimo, o pareiškėjos skundą dėl Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo priėmė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą apskųsti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521, kuriuo įsakyta nutraukti pareiškėjos, pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti su šia informacija, panaikintas Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. pareiškėjai išduotas leidimas Nr. SL-786. Minėtame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) pagrindu, tikrinimo metu nustačius aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte – nustatyti tiriamosios ryšiai (šeimos narių, giminaičių ir draugų socialinė priklausomybė nuo Baltarusijos ir Rusijos federacijos) ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, taip pat Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. IS-1171 išdėstytus faktus ir Krašto apsaugos ministerijos specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2015 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo Nr. SPEK-2 išvadą. Teismas akcentavo, kad VTPĮ 16 straipsnis, be kita ko numato, jog sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui.

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjos pateikto minėtame Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakyme esančio įrašo matyti, jog su šiuo įsakymu pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta 2015 m. gegužės 20 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2016 m. gegužės 13 d., t. y. beveik metais praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimui reikšti. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 34 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinis teismas pareiškėjo prašymu pripažinęs, kad terminas skundui (prašymui) paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, gali skundo (prašymo) padavimo terminus atnaujinti, jeigu nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Atitinkamai pareiškėja savo reikalavimą atnaujinti terminą skundui pateikti grindžia tuo, jog įsakymo priėmimo metu nedirbo (buvo motinystės atostogose), todėl leidimo panaikinimas jai nebuvo aktualus, be to, ji manė, jog grįžusi į tarnybą vėl gaus leidimą, o minėtas įsakymas bus panaikintas. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog įsakymas jai buvo neaktualus, taip pat manymas, jog grįžus į darbą įsakymas bus panaikintas, yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir yra išskirtinai subjektyvus pareiškėjos vertinimas. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad iš ginčijamo įsakymo matyti, jog jame aiškiai suformuluotos pareiškėjai kylančios pasekmės (tikrinimo procedūros nutraukimas, atsisakymas išduoti leidimą, galiojančio leidimo panaikinimas), nurodytas tiek teisinis (konkretūs VTPĮ straipsniai), tiek faktinis (įvardijamos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės) tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Taip pat aiškiai nurodytas įsakymo apskundimo terminas ir skundo pateikimo teismui tvarka. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog vėliau įsakymas gali būti panaikintas ar pakeistas. Priešingai, pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. pasirašytinai supažindinta su įsakymu, kuriame aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, būdama pakankamai rūpestinga bei atidi ir siekdama teisminės savo pažeistų teisių gynybos, galėjo skundą teismui pateikti įstatyme nustatytu terminu.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl minėto Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo apskundimo, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, o savo teisės kreiptis į teismą nerealizavo vien tik dėl nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių. Todėl teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo paduoti laikė nepagrįstu ir jo netenkintino bei pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas kartu nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl 2015 m. kovo 30 d. pažymos ir 2015 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo išreikalavimo sietinas su minėto 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo priėmimu, todėl atsisakius priimti šią skundo dalį, prašymas dėl minėtų dokumentų išreikalavimo netenkinamas, nes prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su byla. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą teismas priėmė nagrinėti, kadangi nustatė, kad jis atitinka ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėja I. J., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 57–58), prašydama panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo panaikinimo, atnaujinti terminą apskųsti šį įsakymą ir perduoti pareiškėjos skundo dalies dėl minėto įsakymo panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja nurodo tas pačias skundo praleidimo priežastis ir pažymi, kad Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymas yra tiesiogiai susijęs su 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P-481, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Taigi, pripažinus neteisėtu ir panaikinus minėtą Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą, neteisėtu ir nepagrįstu būtų pripažintas ir 2016 m. balandžio 8 d. įsakymas, nes nebeliktų pagrindo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Todėl, pareiškėjos teigimu, šiuo atveju yra būtina atnaujinti terminą apskųsti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog terminą kreiptis į teismą praleido dėl išskirtinių, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 paduoti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti teismui Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521, kuriuo įsakyta nutraukti pareiškėjos, pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti su šia informacija, panaikintas Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. pareiškėjai išduotas leidimas Nr. SL-786. Tuo tarpu VTPĮ 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, asmens patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės saugumo departamento motyvuotą prieštaravimą, kad asmeniui būtų išduotas toks leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, paslapčių subjekto vadovo sprendimą uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui. Atitinkamai byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja su Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-521 asmeniškai ir pasirašytinai buvo supažindinta 2015 m. gegužės 20 d. (b. l. 14), taigi skundą teismui galėjo paduoti iki 2015 m. birželio 19 d. įskaitytinai. Tačiau pareiškėja skundą teismui dėl minėto įsakymo išsiuntė tik 2016 m. gegužės 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 18), t. y. praėjus beveik 1 metams nuo supažindinimo su minėtu įsakymu dienos. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi teisės aktų nustatytą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, jog šių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija ir ginčo byloje dėl to nėra.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 paduoti, argumentuodama tuo, jog šio įsakymo priėmimo metu ji buvo motinystės atostogose, todėl tuo metu leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas jai buvo neaktualus ir ji manė, kad grįžusi iš motinystės atostogų į tarnybą vėl gaus tarnybai reikiamą leidimą bei galės dirbti toliau, o nurodytas Krašto apsaugos ministro įsakymas bus panaikintas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pačiame minėtame įsakyme, su kuriuo ji, kaip minėta, buvo supažindinta asmeniškai ir pasirašytinai, be kita ko, buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Be to, minėtame įsakyme, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, aiškiai suformuluotos pareiškėjai dėl šio įsakymo priėmimo kylančios pasekmės, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, o pareiškėja iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji turėjo pagrindą manyti, jog vėliau šis įsakymas gali būti panaikintas ar pakeistas. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad ji manė, jog grįžusi iš motinystės atostogų į tarnybą vėl gaus tarnybai reikiamą leidimą bei galės dirbti toliau, o nurodytas Krašto apsaugos ministro įsakymas bus panaikintas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjos praleisto termino kreiptis į teismą dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 „Dėl vyr. ltn. I. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė