79b4f761-c34a-4253-8a4c-2f01fef6bbe3 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-167-459/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00966-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 2.3.1.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«muose buvo gautas ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinys atsakovei A. S., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo dydžio vaikams nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovas nurodė, jog bÅ«tina skubiai skirti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (ieÅ¡kovu), kad vaikams bÅ«tų užtikrinamos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, užtikrinamas įprastas materialinis aprÅ«pinimas, saugi aplinka ir ugdymas vaikams žinomoje ugdymo įstaigoje – Karalienės Mortos mokykloje. IeÅ¡kovo įsitikinimu, tik pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, vaikai galės nedelsiant grįžti į savo namus Vilniuje, kur jie turi savo kambarius, grįžti į lankytÄ mokyklÄ , bus atkurtas vaikų buvęs socialinis gyvenimas – bendravimas su seneliais, mokyklos ir kiemo draugais, tęsiamas bÅ«relių lankymas.

IeÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų N. Z. ir B. Z. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu A. Z. (ieÅ¡kovu); nustatyti laikinÄ atsakovės A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Z. ir B. Z. tvarkÄ : motina kiekvienos dienos vakarÄ nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokios yra) pasiimdama vaikus iÅ¡ tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iÅ¡ vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos Å¡ioms veikloms pasibaigus.

Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grÄ Å¾ina į tėvo ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai bÅ«tų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi bÅ«ti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.) 2. 2022 m. gruodžio 1 d. gautas ieÅ¡kovo A. Z. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieÅ¡kovas prašė papildyti laikinÄ sias apsaugos priemones – suteikti A.

Z. (tėvui) teisę be motinos A. S. pritarimo užraÅ¡yti vaikus į A. Z. nuožiÅ«ra pasirinktÄ mokyklÄ ; pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nurodant, kad: - motina kiekvienos dienos vakarÄ tik nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; - iki 2022 m. vasario 2 d. atidėti (stabdyti) Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrÄ savaitgalį vykdymÄ ; - nuo 2022 m. vasario 3 d. (penktadienio) po vaikų ugdymo ir kitos užklasinės veiklos kas antros savaitės savaitgalį motina bendrauja su vaikais susitikimų metu, kurie vyksta Vilniaus miesto paslaugų Å¡eimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams iÅ¡ anksto motinos su tėvu raÅ¡tu suderintu laiku ir vietoje, Å¡iÄ tvarkÄ taikant iki 2022 m. kovo 6 d.; - nuo 2022 m. kovo 7 d. motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokių yra) pasiimdama vaikus iÅ¡ tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iÅ¡ vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos Å¡ioms veikloms pasibaigus.

Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grÄ Å¾ina į tėvo ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai bÅ«tų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi bÅ«ti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.); ieÅ¡kovo A. Z. praÅ¡ymo 1 ir 2 punktus nagrinėti neinformavus atsakovės A. S., o nutarties vykdymÄ palikti skubų.

3. IeÅ¡kovas praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja nei su ieÅ¡kovu, nei su specialistais, prieÅ¡inasi 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nutarties vykdymui ir, žaisdama vaikų emocijomis, siekia juos fiziÅ¡kai susigrÄ Å¾inti, nepaisydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, perdavus atsakovės žiniai vaikus savaitgaliui, atsakovė vaikų ieÅ¡kovui geranoriÅ¡kai negrÄ Å¾ins.

O tokia situacija neabejotinai pakenks vaikams bei jų psichinei ir emocinei bÅ«klei. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti pakeistos, dviem mėnesiams atidedant atsakovės teisę pasiimti savaitgaliais vaikus, vėliau bent keletÄ atsakovės susitikimų su vaikais stebint vaikų psichologams neutralioje aplinkoje, pvz., Vilniaus miesto paslaugų Å¡eimai centro patalpose „Viena stotelė“. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias atsakovei emociÅ¡kai žaloti vaikus – klausinėti apie tai, su kuriuo iÅ¡ tėvų jie nori gyventi, bauginti vaikus apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, įtikinėti, kad vaikų lankyta Karalienės Mortos mokykla yra bloga.

4. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. jis kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklÄ , kad vaikai galėtų grįžti į mokyklÄ , tam reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas (atsakovė ugdymo sutartį yra nutraukusi). 2022 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovė Å¡ios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklÄ , ir kol tėvai nesutaria, mokykla nesutinka sudaryti vaikų ugdymo sutarties.

IeÅ¡kovas informavo, kad jo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai nutartį ir paaiÅ¡kinus situacijÄ , mokykla sutiko priimti vaikus, todėl jis tikisi jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitÄ savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus. IeÅ¡kovas taip pat mano, kad, siekiant paspartinti vaikų užraÅ¡ymo į mokyklÄ procesÄ , jam yra bÅ«tina turėti teisę vienam nuspręsti dėl mokyklos vaikams parinkimo ir užraÅ¡ymo, nes akivaizdu, kad atsakovė mokyklai komunikuoja savo nepritarimÄ , o tai ieÅ¡kovui apsunkina vaikų iÅ¡leidimo į mokyklÄ procesÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mai 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti – pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nurodant, kad: - motina kiekvienos dienos vakarÄ nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; - iki 2023 m. vasario 2 d. atidėti (stabdyti) Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrÄ savaitgalį vykdymÄ ; - nuo 2023 m. vasario 2 d. (penktadienio) po vaikų ugdymo ir kitos užklasinės veiklos kas antros savaitės savaitgalį motina bendrauja su vaikais susitikimų metu, kurie vyksta Vilniaus miesto paslaugų Å¡eimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams iÅ¡ anksto motinos su tėvu raÅ¡tu suderintu laiku ir vietoje, Å¡iÄ tvarkÄ taikant iki 2022 m. kovo 6 d.; - nuo 2023 m. kovo 7 d. motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokių yra) pasiimdama vaikus iÅ¡ tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iÅ¡ vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos Å¡ioms veikloms pasibaigus.

Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grÄ Å¾ina į tėvo ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai bÅ«tų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi bÅ«ti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.). Papildyti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – suteikti A. Z. (tėvui) teisę be motinos A.

S. pritarimo užraÅ¡yti vaikus į A. Z. nuožiÅ«ra pasirinktÄ mokyklÄ . Teismo motyvai: 5.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir tuo užtikrinti jo privalomumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas civilinėse bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus.

Pagrindas taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių gali bÅ«ti pažeistos vaiko teisės ir interesai. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

CPK 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. 5.2. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė nebendradarbiauja nei su ieÅ¡kovu, nei su specialistais, prieÅ¡inasi 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nutarties vykdymui, siekia, kad vaikai gyventų pas jÄ , skatina vaikus bėgti iÅ¡ namų, kurie yra Vilniuje, ir atvykti pas jÄ Ä¯ Å ventÄ jÄ , taip sukeldama nepilnamečiams vaikams grėsmę ir pavojų jų sveikatai.

Visų ieÅ¡kovo nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių visuma leido daryti iÅ¡vadÄ , kad, perdavus atsakovei vaikus pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ savaitgaliui, atsakovė gali vaikų ieÅ¡kovui geranoriÅ¡kai negrÄ Å¾inti, o tokia situacija neabejotinai pakenks vaikams bei jų psichinei ir emocinei bÅ«klei. Siekdamas užtikrinti 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. 5.3.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo suteikti teisę be atsakovės pritarimo užraÅ¡yti vaikus į mokymosi įstaigÄ teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. 5.4.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2022 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklÄ . Kad vaikai galėtų grįžti į mokyklÄ , reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas (atsakovė ugdymo sutartį yra nutraukusi). 2022 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovė Å¡ios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklÄ , ir kol tėvai nesutaria, mokykla nesutinka sudaryti vaikų ugdymo sutarties. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai teismo nutartį ir paaiÅ¡kinus situacijÄ , mokykla sutiko priimti vaikus, todėl ieÅ¡kovas tikisi jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitÄ savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus. 5.5.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kyla nesutarimas dėl vaikų ugdymo ir mokyklos lankymo, taip pat į tai, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ , atsižvelgiant į fizinę ir protinę vaikų bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir darniai jų raidai, nutarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ papildyti laikinÄ sias apsaugos priemones – suteikti A. Z. (tėvui) teisę be motinos A. S. pritarimo užraÅ¡yti vaikus į A. Z. nuožiÅ«ra pasirinktÄ mokyklÄ â€“ tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė A. S. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria buvo pakeista Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad neva ji kaip vaikų mama „žaisdama vaikų emocijomis, siekia juos fiziÅ¡kai susigrÄ Å¾inti, nepaisydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių“.

Apeliantė atskiruoju skundu neginčija fakto, kad vaikai du kartus bandė atvykti į PalangÄ , kur pastaruoju metu kartu su ja gyveno. Nurodo, kad pabėgimo faktas neginčijamai įrodo, kad vaikai nesijaučia saugÅ«s su tėvu ir nori bÅ«ti su apeliante, nes nuo balandžio mėnesio gyveno iÅ¡imtinai tik su ja. Mano, kad jei vaikai jaustųsi jaukiai ir saugiai, jie tikrai nebandytų palikti tėvo nuomojamo bÅ«sto. Apeliantė nesutinka su tuo, kad tokiam poelgiui juos sukurstė ji. Apeliantė teigia, kad buvo prieÅ¡ingai, tai buvo pačių vaikų sprendimas, kuriam įtakos ji nedarė. 11.2.

Apeliantė nurodo, kad nuvykusi į Å iaulių traukinių stotį buvo susijaudinusi, todėl galbÅ«t ne viskÄ nurodė ar nesugebėjo paaiÅ¡kinti institucijos atstovams, nes vaikai pirmÄ kartÄ vyko taip toli ir jie pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡laipinti policijos pareigÅ«nų, todėl buvo nesavi ir emociÅ¡kai pažeidžiami (pvz., dukra visÄ laikÄ Å¾aidė telefonu, o tai bÅ«na tada, kai ji bÅ«na stresinės bÅ«senos), o tai taip pat turėjo įtakos ir jos elgesiui. Teiginiai, kad apeliantė skatina vaikus nesilaikyti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. priimtos nutarties dėl vaikų gyvenamosios vietos, yra neteisingi.

Su minėta nutartimi apeliantė nesutinka ir dėl to yra pateikusi atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismui. 11.3. Apeliantė teigia, kad jos ryÅ¡ys su vaikais yra labai stiprus, todėl ji dažnai su jais bendrauja telefonu siekdama juos nuraminti, o ne nuteikti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Teigia, kad niekada neketino nevykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties ir nutartyje nustatytu laiku jų negrÄ Å¾inti tėvui. Todėl apeliantė mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria jai bus leidžiama telefonu bendrauti su vaikais tik vakarais nuo 19.00 val. iki 21.00 val., sustabdžius iki 2023 m. vasario 2 d.

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrÄ savaitgalį vykdymÄ , o nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 6 d. bus leista bendrauti su vaikais Vilniaus miesto paslaugų Å¡eimai centro patalpose, stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vaikų interesams. 11.4. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartyje taip pat buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl mokymosi mokymo įstaigoje.

Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklÄ , kad vaikai galėtų grįžti į mokyklÄ , kuriÄ lankė anksčiau, tam reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas. Taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad apeliantė Å¡ios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklÄ , o ieÅ¡kovo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai teismo nutartį ir paaiÅ¡kinus situacijÄ , mokykla sutiko priimti vaikus, todėl ieÅ¡kovas „tikisi“ jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitÄ savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus minėtoje mokykloje. 11.5.

Atsikirsdama į šį argumentÄ apeliantė nurodo, kad nesutinka dėl vaikų tolesnio mokymosi Karalienės Mortos mokykloje dėl to, kad vaikai ten jautė psichologinį smurtÄ ir paÅ¡aipas (tyčiojimÄ si) iÅ¡ kitų mokinių. Dėl tos priežasties apeliantė ieÅ¡kojo kitos mokyklos, apie tai ji minėjo ir teismo posėdyje, kai buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias pirmosios instancijos teismas taikė 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

Aplinkybė, kad vaikai nori pakeisti mokyklÄ , buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) ir ieÅ¡kovui, kuris bendraudavo su vaikais, be kita ko, ir savaitgaliais iki 2022 m. balandžio. Kad vaikai nenori eiti į Karalienės Mortos mokyklÄ , įrodo ir ta aplinkybė, kad nors ieÅ¡kovas ir kaltino apeliantę, neva ,,atsakovė ir toliau nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ėjimÄ Ä¯ mokyklÄ â€œ, tačiau su jo žinia vaikai ėmė lankyti ne Karalienės Mortos mokyklÄ , o Vilniaus humanistinę mokyklÄ . Å i aplinkybė apeliantei žinoma, nes ji yra prisijungusi prie elektroninio dienyno TAMO kaip vaikų mama.

IeÅ¡kovo argumentai, neva tik dėl apeliantės (jos nesutikimo) vaikai nenori lankyti Karalienės Mortos mokyklos, pasirodė besantys tik deklaratyvÅ«s – ieÅ¡kovas pats įsitikino, kad vaikams saugiau bus lankyti kitÄ mokyklÄ , todėl nebeverčia vaikų lankyti tos, kurioje jie jaučiasi nesaugiai, tai yra Karalienės Mortos mokyklos.

2. IeÅ¡kovas A. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. priimtos nutarties rezoliucinę dalį, kuria: iki 2023 m. vasario 2 d. atidėtos (sustabdytos) atsakovės, kaip motinos, teisės praleisti kas antrÄ savaitgalį su vaikais; nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 6 d. atsakovei leista bendrauti su vaikais stebint vaiko teisių specialistams; atsakovei leista tik nuo 2023 m. kovo 7 d. praleisti su vaikais kas antrÄ savaitgalį.

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl motinos bendravimo kiekvienos dienos vakarÄ tik nuo 19 val. iki 21 val. telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis ir dėl ieÅ¡kovo (tėvo) teisės be motinos A. S. pritarimo užraÅ¡yti vaikus į A. Z. nuožiÅ«ra pasirinktÄ mokyklÄ palikti galioti iki galutinio sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje, o dėl Å¡ios dalies atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 12.1.

Ieškovas pažymi, kad su atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka, nes jie neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis dėl bendravimo ribojimo buvo priimta pagrįstai ir turėjo akivaizdžiai prevencinį poveikį prieš atsakovės ketinimus veikti išimtinai remiantis savo įsitikinimais, t. y. kad ieškovas „pagrobė“ vaikus ir vaikai turi būti tik su atsakove.

Minėta pirmosios instancijos nutartis sustabdė atsakovę nuo pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies nevykdymo (po savaitgalio vaikų negrÄ Å¾inimo). Tačiau Å¡iuo metu nors ir sunkiai, bet ieÅ¡kovui kol kas pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kovas mano, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės riboti atsakovės fizinio bendravimo su vaikais, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl bendravimo susitikimų metu ribojimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas formaliai sutinka su pirmosios instancijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies dėl bendravimo ribojimo panaikinimu, todėl atsikirtimų dėl atsakovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių Å¡iame procesiniame dokumente neteikia, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės klausimas. 12.2. IeÅ¡kovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės yra nesutarimas dėl vaikų ėjimo į mokyklÄ ir pačios mokyklos parinkimo. Atsakovė laikosi nuomonės, kad vaikams mokyklÄ lankyti nėra bÅ«tina, nes, 2022 m. pavasarį iÅ¡vykusi iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniuje į pajÅ«rį ir vaikus atsiėmusi iÅ¡ jų lankytos Karalienės Mortos mokyklos, vaikų į jokiÄ kitÄ mokyklÄ neužrašė.

IeÅ¡kovui inicijavus bylos nagrinėjimÄ teisme atsakovė, kuri gyvena Palangoje, siekė užraÅ¡yti vaikus mokytis nuotoliniu bÅ«du į Vilniaus Ozo mokyklÄ . Pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustačius laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, jis siekė užraÅ¡yti vaikus į jų lankytÄ Karalienės Mortos mokyklÄ . Tačiau atsakovė trukdė ieÅ¡kovui sudaryti ugdymo sutartis dėl vaikų mokymosi Vilniaus mieste, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl leidimo be atsakovės pritarimo spręsti dėl vaikų ugdymo mokyklos parinkimo.

Todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d nutarties dalis dėl mokyklos yra priimta pagrįstai, tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atitinka geriausius vaikų interesus. 12.3. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė į bylÄ pateikė naujus įrodymus apie aplinkybes, kurios atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, tai neatitinka bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka esmės, juolab kad atsakovė, kuriai atstovauja advokatas, net nepraÅ¡o Å¡ių dokumentų pridėti prie bylos.

Tuo atveju, jeigu teismas svarstytų atsakovės atskirajame skunde nurodomas naujas aplinkybes, kurios atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad po atsakovės skambučių Karalienės Mortos mokyklai Å¡i mokykla atsisakė sudaryti ugdymo sutartis dėl vaikų mokymosi. Todėl ieÅ¡kovas, pasitaręs su vaikais, kreipėsi į kitÄ mokyklÄ â€“ Vilniaus humanistinę mokyklÄ dėl ugdymo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovo žiniomis, vaikams pasisakius mamai (atsakovei) dėl naujos mokyklos, atsakovė susisiekė ir su Å¡ios mokyklos atstovais ir iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ , kad vaikai joje bÅ«tų ugdomi.

Tik tuomet, kai ieÅ¡kovas minėtai mokyklai pateikė pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria leidžiama ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti dėl vaikų mokyklos parinkimo, jis su Vilniaus humanistine mokykla sudarė ugdymo sutartis ir vaikai nuo 2022 m. gruodžio 7 d. lanko Å¡iÄ mokyklÄ . 12.4. IeÅ¡kovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iÅ¡ atsakovės atskirojo skundo argumentų dalies dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl mokyklos ieÅ¡kovui nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasi atsakovė mano, kad aptariama nutarties dalis nepagrįsta.

IeÅ¡kovas tik spėja, kad atsakovė atskirajame skunde bando sudaryti įspÅ«dį, kad prieÅ¡taravo tik dėl Karalienės Mortos mokyklos ir neva mato, kad vaikai visgi nuėjo į kitÄ mokyklÄ , kas turėtų lemti nutarties negaliojimÄ . Tačiau, ieÅ¡kovo vertinimu, tai nepaneigia bÅ«tinybės ir toliau tik ieÅ¡kovui vienam spręsti dėl vaikų mokyklos tuo laikotarpiu, kadangi vaikai gyvena su ieÅ¡kovu Vilniuje, o su atsakove bendros kalbos vaikų mokymosi klausimais ieÅ¡kovas neranda. IeÅ¡kovas vertina, kad bÅ«tinybė iÅ¡laikyti jo teisę be atsakovės sutikimo spręsti dėl vaikų mokyklos iÅ¡lieka iki Å¡iol todėl, kad atsakovė po pirmosios instancijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo deklaravo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdos mieste, o tokiu elgesiu yra akivaizdžiai veikiama neigiant teismo sprendimÄ laikinai nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu Vilniuje.

Atsakovė savo 2022 m. gruodžio 22 d. telefoninėje žinutėje nurodė ieÅ¡kovui, kad ji vaikų mokyklÄ planuoja Klaipėdos mieste, nors byloje nėra priimtas galutinis sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos, o vaikai Å¡iuo metu gyvena ir jų pagrindinė interesų vieta yra Vilniuje. Toks elgesys tik demonstruoja, kad atsakovė turi savų planų dėl vaikų mokslų, kurių su ieÅ¡kovu nederina ir neketina derinti, nepriklausomai nuo teismų sprendimų. 12.5. IeÅ¡kovo nuomone, motina neužtikrino bÅ«tiniausių vaikų poreikių dėl mokymosi, o esant jo ir atsakovės nesutarimui dėl vaikų mokyklos, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu jis turi turėti teisę be atsakovės sutikimo parinkti vaikams mokyklÄ , todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dėl mokyklos panaikinti.

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 6. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

7. Apeliantė pateikė 2022 m. gruodžio 4 d. susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu kopijÄ ir 2022 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus humanistinės mokyklos ir 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Kadangi dalis apeliantės pateiktų dokumentų sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai: 2022 m. gruodžio 4 d. susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu kopija ir 2022 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imas iÅ¡ Vilniaus humanistinės mokyklos bei 2023 m. sausio 23 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo išvada, pridėtini prie bylos. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) teisėtumo 8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iÅ¡ jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Å i laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotÄ sprendimÄ , ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas.

Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ . O Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

10. Tiek apeliantė, tiek ir pats ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeista mamos (apeliantės) ir vaikų bendravimo tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. abu vaikai, nepranešę tėvui (ieÅ¡kovui), nuvyko į Vilniaus autobusų stotį ir norėjo iÅ¡važiuoti autobusu į PalangÄ , kur juos turėjo pasitikti atsakovė, tačiau ieÅ¡kovo pastangomis jie saugiai buvo sugrÄ Å¾inti į namus ir į PalangÄ pas atsakovę neiÅ¡vyko. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. vaikai neinformavę tėvo traukiniu iÅ¡vyko namo į Å ventÄ jÄ , t. y. antrÄ kartÄ be tėvo žinios, tačiau motinai apie tai žinant, be suaugusiojo asmens palydos vyko į kitÄ Lietuvos miestÄ , tačiau Å iaulių traukinių stotyje buvo iÅ¡laipinti policijos pareigÅ«nų.

Dalyvaujant vaikų teisių apsaugos specialistams, jų mamai, vaikai buvo saugiai perduoti tėčiui ir grÄ Å¾inti namo į Vilnių, kur 2022 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi Å¡iuo metu ir yra nustatyta jų laikina gyvenamoji vieta. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad, ieÅ¡kovui praÅ¡ant atsakovės grÄ Å¾inti vaikus pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu, atsakovė į tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus nereaguoja, t. y. su ieÅ¡kovu nesikalba, nesitaria, kaip po pasimatymo su ja vaikai bus grÄ Å¾inti į namus ar kur atvykti jų pasiimti, kur ji pati juos atveÅ¡ ir perduos tėčiui (ieÅ¡kovui).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovas 2022 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jį teismas tenkino. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas teigia, kad Å¡iuo metu nors ir sunkiai, bet jam kol kas pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kovas mano, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės riboti atsakovės fizinio bendravimo su vaikais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytais argumentais nesutinka.

13. Visų pirma, Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinÄ sias apsaugos priemones. Ä®vertinus pačios apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 4 d. susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu kopijÄ , akivaizdžiai matyti, kad apeliantė ir toliau nesitaria su ieÅ¡kovu dėl vaikų perdavimo jam nustatytu laiku.

IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad apeliantė perkelia savo pačios pareigÄ susitarti su ieÅ¡kovu dėl vaikų perdavimo savo sÅ«nui, kuris bÅ«damas vaikas turi spręsti tokio pobÅ«džio klausimus, t. y. kada ir kaip jis ir sesuo bus grÄ Å¾inti tėvui. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė ateityje užtikrins tinkamÄ ir sklandų vaikų perdavimÄ tėvui, netraumuodama vaikų, t. y. neįtraukdama į vaikų perdavimÄ kitų asmenų, pvz., policijos pareigÅ«nų ar valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, be to, kaip minėta anksčiau, ir pats ieÅ¡kovas nurodo, jog jam sunkai pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grÄ Å¾inimo.

14. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikÅ¡mė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis paÅ¡alinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimÄ , ir į tai, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės elgesys gali sukelti Å¡alių nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampÄ , pakenkti psichologinei bÅ«senai, socialinei raidai, kuriai Å¡alių ginčas neturėtų daryti įtakos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

15. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo apeliantės teisių suvaržymo kontekste pažymi, kad apeliantė iÅ¡ esmės atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kad pakeistos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jos teises taip, kas sudarytų pagrindÄ jas panaikinti, t. y. kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė neturi galimybės bendrauti su vaikais, atvirkščiai, pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nustatyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka bendraujant su jais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, be to, nuo 2023 m. vasario 2 d. mama ir vaikai gali bendrauti susitikimų metu, kurie vyks Vilniaus miesto paslaugų Å¡eimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams, o nuo 2023 m. kovo 7 d. mama (apeliantė) kas antros savaitės savaitgalį praleis kartu su vaikais be kitų asmenų pagalbos, todėl atskirojo skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta vadovaujantis iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais vienaÅ¡aliÅ¡kais argumentais, kurie neatitinka faktinės situacijos ir kenkia vaikų interesams – bendravimui su apeliante, kas tokio amžiaus vaikams yra bÅ«tina, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.

16. Apibendrinant darytina išvada, kad nei apeliantė, nei ieškovas iš esmės neįtikino apeliacinės instancijos teismo dėl to, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria pakeista motinos ir vaikų bendravimo tvarka, kadangi tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį šalys nepagrindė, kodėl ši nutarties dalis tūrėtų būti pakeista, atvirkščiai, ieškovas nurodė, kad sunkai pavyksta su atsakove susitarti dėl vaikų bendravimo tvarkos, o atsakovė deklaratyviai teigė, kad ginčijama nutartis prieštarauja vaikų interesams, tačiau kokiems vaikų interesams prieštarauja pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina, atsakovė neįvardijo.

17. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad po pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties įsiteisėjimo ieÅ¡kovas ir toliau jai leidžia matytis su vaikais, esÄ tai liudija 2022 m. gruodžio 4 d. telefoninis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieÅ¡kovo dėmesį į tai, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas ne tik atsakovei, bet ir pačiam ieÅ¡kovui, kadangi teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovas) realiai patiria teisinius ir materialiuosius teismo sprendimo padarinius, todėl net tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovas privalo užtikrinti tinkamÄ teismo sprendimo vykdymÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl apeliantės pateiktos 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo iÅ¡vados atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o pateikti į bylÄ minėti duomenys bus vertinami pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-5038-995/2022 iÅ¡ esmės (CKPK 249 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju pateikta 2023 m. sausio 23 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo iÅ¡vada esminės reikÅ¡mės neturi, todėl nevertintina. Dėl vaikų ugdymo įstaigos parinkimo 19. Vertinant atskirojo skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės teiginys, neva vaikai Karalienės Mortos mokykloje jautė psichologinį smurtÄ ir paÅ¡aipas (tyčiojimÄ si) iÅ¡ kitų mokinių, yra iÅ¡ esmės deklaratyvus, kadangi atsakovė tik teigia, tačiau konkrečių įrodymų, kad vaikai minėtoje mokykloje bÅ«tų patyrę psichologinį smurtÄ ir tyčiojimÄ si, į bylÄ nėra pateikusi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp Å¡alių susiklosčius įtemptiems santykiams, t. y. negebėjimui taikiai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jų auklėjimo ir pan., tikėtina, kad atsakovei netiks nė viena mokykla, kuriÄ pasiÅ«lys ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ taip pat nurodo, kad, vaikams pasisakius mamai (atsakovei) dėl naujos mokyklos, atsakovė susisiekė ir su Å¡ios mokyklos atstovais ir iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ , kad vaikai joje bÅ«tų ugdomi.

Ir tik pateikus mokyklai pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria leidžiama ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti dėl vaikų mokyklos parinkimo, ieÅ¡kovas su Vilniaus humanistine mokykla sudarė ugdymo sutartis ir vaikai nuo 2022 m. gruodžio 7 d. lanko Å¡iÄ mokyklÄ . Teismo nuomone, Å¡alių vaikai yra pakankamo amžiaus suvokti tėvų skyrybų situacijÄ bei pasekmes, akivaizdu, kad vaikai taip pat iÅ¡gyvena dėl tėvų skyrybų, taigi Å¡iuo metu Å¡alių vaikams yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, suteikiant jiems nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir galimybę lankyti mokyklÄ kontaktiniu bÅ«du, todėl pritartina ieÅ¡kovui, kad ieÅ¡kovo teisė spręsti be atsakovės sutikimo vaikų ugdymo klausimus iÅ¡ esmės pagrįsta.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesams patenkinti, o vaikų interesams užtikrinti.

Be to, Å¡alys gali taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Ginčijama nutartimi nėra paneigiama ar ribojama atsakovės teisė ir galimybė matytis ir bendrauti su vaikais, prieÅ¡ingai, nustatyta laikina bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

21. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl procesinės bylos baigties 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Raimonda Andrulienė