2016-09-15 Nr. AB-17569-3-61-3-00855-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. eA-3940-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00855-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“; 2) grąžinti kpt. I. S. į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) už priverstinę pravaikštą tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką; 4) priteisti iš Ministerijos neturtinę žalą, kurią sudaro 20 000 Eur suma.

Paaiškino, kad visos krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ nurodytos aplinkybės buvo žinomos nuo 2014 metų ir jos netrukdė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) leisti pareiškėjui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad teisė išduoti asmeniui leidimą dirbti ir susipažinti su informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, yra valstybės teisė, o ne pareiga. Sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą lėmė tai, kad tikrinimo metu buvo nustatytos tokios pareiškėjo asmeninės savybės: kaip neatsakingumas, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos informacijos saugumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad, Departamentui atlikus pareiškėjo kandidatūros tikrinimą siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo nustatyta, kad asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos (tikrinimo metu surinkti faktai turi nekelti abejonių dėl asmens patikimumo), nes pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, t. y. nustatytos asmens savybės: neatsakingumas, pasireiškęs tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, pasireiškęs polinkiu lošti azartinius žaidimus, aplaidus požiūris į kario statusą ir kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasireiškęs nelegaliu darbu siekiant gauti papildomų pajamų, asmens ryšiai ir tyrimo poligrafu neigiama išvada, sudaro pakankamą pagrindą laikyti tikrinamąjį nepatikimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Krašto apsaugos ministras 2016 m. sausio 28 įsakymu d. Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“, be kita ko, atleido 2016 m. vasario 15 d. pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Oro operacijų paramos eskadrilės Operacijų valdymo grandies Operacijų valdymo skyriaus oro operacijų karininko pareigų; nuo 2016 m. vasario 17 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį į atsargą; skyrė pareiškėją po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose daliniuose. Krašto apsaugos ministras, priimdamas ginčijamą įsakymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (Departamentas motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų į kurias galima perkelti) ir Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“.

Išnagrinėjęs aktualias VTPĮ, KASOKTĮ ir krašto apsaugos ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-549 patvirtinto Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje aprašo nuostatas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kandidatūrą turėjo patikrinti Departamentas, kuris turėjo teisę gauti informaciją apie pareiškėją iš kitų valstybės institucijų, o, pareiškėjui sutikus, galėjo jį patikrinti poligrafu. Taip pat teismas konstatavo, kad tikrinimo metu nustačius, jog surinkti faktai kelia abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas), pareiškėjas negalėjo būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o krašto apsaugos ministras privalėjo priimti sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Departamento ir Ekspertų komisijos argumentus, kuriais vadovaujantis buvo pasiūlyta krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo, konstatavo, kad tiek Departamentas, tiek Ekspertų komisija, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog tikrinimo metu surinkti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad pareiškėjas pasižymi tokiomis savybėmis kaip: neatsakingumas ir lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, o dėl šių savybių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. paaiškinimuose Departamento pareigūnui pats nurodė, kad dirbo antrą darbą, pareiškėjo ryšiai, tyrimas poligrafu ir azartiniai lošimai nebuvo vieninteliai kriterijai, sukėlę abejones pareiškėjo patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei. Teismas vertino, kad Departamentas surinko pakankamai patikimų įrodymų bei paties pareiškėjo paaiškinimų, leidžiančių daryti išvadas apie pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ neskundė.

Iš byloje pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad Ministerijos Personalo departamentas 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 6IS-125 informavo Ministerijos Teisės departamentą, kad krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“ išleidimo dieną krašto apsaugos sistemoje nebuvo laivų profesinės karo tarnybos karininko laipsnį atitinkančių pareigybių, kurias užimantiems (pretenduojantiems užimti) karininkams nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, įpareigojantį nustatyti profesinės karo tarnybos karininkams reikalavimą turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, bei tai, kad krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-109 priėmimo metu nebuvo laivų profesinės karo tarnybos karininko laipsnį atitinkančių pareigybių, kurias užimantiems (pretenduojantiems užimti) karininkams nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, akivaizdu, jog krašto apsaugos ministras neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui pareigų, kurioms nereikėtų leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjui, paskirtam atlikti tarnybą rezerve, netaikomas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl krašto apsaugos ministras 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-109 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėją atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

Pareiškėjo teigimu, kol neįsiteisėjo Ministerijos 2016 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. P-29, krašto apsaugos ministras neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų ir išleisti jį į atsargą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, VTPĮ, KASOKTĮ nenustato individualaus administracinio akto įsiteisėjimo terminų. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju VTPĮ 16 straipsnio 9 dalis nenustato sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, asmens patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės saugumo departamento motyvuoto prieštaravimo, kad asmeniui būtų išduotas toks leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimo nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, paslapčių subjekto vadovo sprendimo uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija apskundimo termino, todėl šį pareiškėjo teiginį teismas atmetė.

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. P-109. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-109, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų.

Atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-109 atleido pareiškėją iš pareigų, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir skyrė jį atlikti tarnybą rezerve, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Ministerijos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas taip pat atmetė.

III. Pareiškėjas I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko 2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ bei 2016 m. sausio 12 d. Krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, grąžinti kpt. I. S. į profesinę karo tarnybą, priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos už priverstinę pravaikštą tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos neturtinę žalą, kurią sudaro 20 000 Eur suma.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl poligrafo naudojimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti poligrafo tikrinimo vaizdo ir garso medžiagos, metodikos, todėl pats teismas trukdė rinkti įrodymus ir užkirto kelią teisingam ir visapusiškam bylos esmės atskleidimui ir išnagrinėjimui.

2. Faktiškai pareiškėjas intensyviai lošė azartinius lošimus prieš keturis, penkis metus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti šių aplinkybių, kaip įrodančių pareiškėjo neatsakingumą, net ne tik dėl to, kad toks veiksmas iš esmės buvo teisėtas, bet ir dėl to, kad jie buvo atlikti daugiau nei prieš tris metus.

3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisa 2013 m. lapkritį Seimas buvo papildęs Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnį ir suteikęs teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu. Mano, kad draudimas dirbti antrą darbą yra diskriminuojantis.

4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurie kriterijai, be poligrafo, azartinių lošimų ir ryšių, sukėlė abejonių pareiškėjo patikimumu.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad nebuvo ginčijamas 2016 m. sausio 12 d. Ministerijos įsakymas Nr. P-29, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, kadangi tiek skundo turinio pradžioje, tiek turinyje motyvacinėje dalyje net atskirai buvo išskirti argumentai, kuriais ginčijamas būtent šis įsakymas, o pabaigoje nurodyta, kad su įsakymais nesutinkama.

6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad buvo pažeistas 2013 m. birželio 21 d. Ministerijos įsakymu Nr. V-549 patvirtintas tvarkos aprašas.

7. Byloje nenustatyta, kokie konkretūs asmeniniai ryšiai lėmė tikrinimo nutraukimą.

8. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ar 2016 m. sausio 28 d. dieną buvusiose visose vyresniojo leitenanto, kapitono ir majoro laipsnį atitinkančiose pareigybėse užimantys karininkai turi galiojančius leidimus dirbti ar susipažinti su slapta informacija, iškviesti liudytojus KOP karininkus kpt. V. B., kpt. D. P., vyr. ltn. M. D., AOTD Šiaulių padalinio AOTD pareigūnus V., R. B., išreikalauti patikrinimo poligrafu metodiką, vaizdo ir garso įrašą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepatikimu laikytas dėl visumos nustatytų aplinkybių,

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Departamentas nurodo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį su juo pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti.

Iš KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto dispozicijos matyti, kad kario atleidimas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, šiuo pagrindu yra galimas: 1. kai tam įgaliotos institucijos ar pareigūnai reikalauja arba rekomenduoja kariui neišduoti naujo arba panaikinti turimą leidimą naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, dėl to, kad jis neteko pasitikėjimo; 2. tokio leidimo turėjimas turi būti reikalingas vykdyti pareigas, kurias eina karys; 3. turi nebūti kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį būtų galima perkelti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo eitoms pareigoms užimti buvo reikalingas leidimo, naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, turėjimas.

Ginčijamame įsakyme, tenkinant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto dispozicijos pirmosios sąlygos reikalavimus, nurodytas Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“.

Šiuo Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymu buvo nuspręsta nutraukti pareiškėjo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, kandidatūros tikrinimą, bei neišduoti šio leidimo. Sprendimas nutraukti tikrinimą ir neišduoti leidimo buvo grindžiamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto; 2 dalies 20 punkto ir 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymas, pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto dispozicijoje nurodytos „pirmosios“ sąlygos reikalavimus, yra sudėtinė ginčijamo Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo dalis, be kurios yra negalimas paties Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo priėmimas, o tuo pačiu sudaranti Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo faktinį ir teisinį, kiek tai susiję su atsisakymu išduoti aptariamą leidimą, pagrindus.

Toks Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo pobūdis reiškia, kad jame nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat yra sudėtinė bylos nagrinėjimo dalis, revizuojant ginčijamo Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau VTPĮ)16 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad „Asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu <...> tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei“, to paties straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei <...> tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal tam tikras savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015 ir kt.).

Analogiški aiškinimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-591/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3546-662/2015 ir kt.).

Iš Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo matyti, kad jis yra grindžiamas tuo, jog pareiškėjo asmens savybės: neatsakingumas, pasireiškęs tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, pasireiškęs polinkiu lošti azartinius žaidimus, aplaidus požiūris į kario statusą ir kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasireiškęs nelegaliu darbu siekiant gauti papildomų pajamų; asmens ryšiai ir tyrimo poligrafu gautas rezultatas sudarė pagrindą atsakovui pareiškėją laikyti nepatikimu VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo aspektu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi polinkį lošti azartinius žaidimus, kuriuos žaidžia ilgą laiką – nuo 2009 m., jų rezultate prisidaro finansinių įsiskolinimų. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas praeityje yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, susijusį su alkoholinių gėrimų vartojimu. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas pažeidinėja darbo su įslaptinta informacija saugumo reikalavimus, nes į darbo vietą, I klasės saugumo zoną, nuolat nešdavosi asmeninį mobilųjį telefoną.

Pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės ir neginčija, tik suteikia joms kitokią, jo nuomone teigiamą, interpretaciją.

Pagal VPTĮ 17 straipsnio 2 dalį „Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka patikrinti poligrafu.“

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas buvo patikrintas poligrafu, kurio duomenys pareiškėjo patikimumo aspektu buvo neigiami.

Administracinių teismų praktikoje dėl poligrafo duomenų įrodomosios reikšmės yra konstatuota, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-855/2013).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas poligrafu buvo tikrinamas tuo aspektu, kuris atitiko prieš tai aptartas aplinkybes apie pareiškėjo, kaip asmens, neigiamas patikimumo prasme savybes ir jas, šie poligrafo duomenys, atitinkamai patvirtino.

Byloje kitų duomenų, kurie paneigtų aptartus įrodymus nėra surinkta. Apibendrinant aptartus įrodymus darytina išvada, kad jie tarpusavyje sutampa, prieštaravimų tarp jų nėra. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjas yra pagrįstai pripažintas netekusiu pasitikėjimo dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptis sudarančia informacija.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog pareiškėjo, pagal jo turimą specialybę, karinį laipsnį ir kt., nebuvo galimybės perkelti į kitas pareigas, kurios būtų nesusijusios su informacija sudarančia valstybės ir tarnybos paslaptis. Įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, atitiko KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų sąlygų reikalavimus. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

Nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismas netyrė Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. P-29 teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo sprendime yra pasisakyta apie šio įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą, nurodant ištirtas bei atitinkamai įvertintas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis įsakymas. Nepagrįsti ir tie argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovas negalėjo atleisti pareiškėjo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kol jo atžvilgiu neįsiteisėjo Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. P-29, nes kaip minėta, šis įsakymas yra sudėtinė ginčijamo Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-109 dalis ir byloje buvo tiriamas abiejų šių įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, Krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. P-29 yra individualus teisės aktas ir jis, jei nustatyta tvarka yra neskundžiamas teismui, įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.

Netenkintinas apeliacinio skundo prašymas išreikalauti į bylą naujus įrodymus, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) nuostatas, apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai renkami ir tiriami tik išimtinais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių, patvirtinančių, kad to nebuvo galima padaryti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde tokių aplinkybių iš esmės nėra nurodyta. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymus iškviesti liudytojus, išreikalauti duomenis iš atsakovo apie laisvas pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje, duomenis apie tyrimo poligrafo eigą ir pan.. Nes pareiškėjas siekia tirti aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, pavyzdžiui, liudytojus siekiama apklausti, kad jie patvirtintų, jog jie taip pat kaip ir pareiškėjas lankėsi lošimų namuose, įsinešdavo mobiliuosius telefonus į darbo vietą ir pan.. Tas pats pasakytina ir dėl poligrafo duomenų ir sąrašo apie laisvas pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje, nes, kaip minėta poligrafo duomenys yra tik kaip papildoma informacija, o lemiamą įrodomąją reikšmę turi kiti objektyvūs duomenys, kurie apibūdina pareiškėjo asmenybę. Byloje taip pat aktualios tik tos laisvos pareigybės, kurias pareiškėjas galėtų užimti pagal savo specialybę, karinį laipsnį ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė