79b2575b-472e-484a-b1b8-438cd88f4fc8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

               Civilinė byla Nr. e2-7413-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01575-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius               Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieÅ¡kovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui V. P., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei B. P., nedalyvaujant trečiojo asmens ADB (duomenys neskelbtini) atstovui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal AB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo ADB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo,           n u s t a t ė :

                          ieÅ¡kovas AB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB (duomenys neskelbtini): 1) 197,23 EUR žalos atlyginimo 2) 6 proc. dydžio palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2013-01-17 (duomenys neskelbtini), dėl bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje prakiurusio nuotekų stovo, buvo užlietas bÅ«sto draudimu pas ieÅ¡kovÄ apdraustas draudėjos G.

G. turtas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas draudiku, atliko žalos administravimÄ , iÅ¡mokėjo draudėjai įvykiu padarytus nuostolius - sumokėjo jai 197,23 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Žalos administravimo metu nustatė, kad pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), kuris tinkamai savo pareigų nevykdė, nepateikė ieÅ¡kovui įrodymų, jog pastato savininkai buvo įspėti apie name esančių vamzdynų netinkamÄ bÅ«klę, apie nusidėvėjusį nuotekų stovÄ ir tai, kad buvo imtasi maksimalių priemonių visiems gedimams ar pastato trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atsakovo aplaidumas, nepakankamas rÅ«pestingumas vykdant administratoriaus pareigas salygojo atsitikusiÄ avarijÄ , vandens užpylimÄ ir tuo padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.              Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovas byloje neįrodė, jog dėl atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamų veiksmų ar neveikimo atsirado ieÅ¡kovo draudėjai žala.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, reikalaudamas žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas remiasi vieninteliu faktu atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti, t.y. kad atsakovas yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, įvertinęs namo inžinierinių sistemų bÅ«klę, dar 2011 m. kovo 16 d. vykusiame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pateikė namo inžinierinių sistemų situacijÄ su remonto darbų sÄ mata.

Susirinkime sprendimo dėl darbų atlikimo gyventojai nepriėmė. Atsakovas nuolat kartu su mokestiniais pranešimais teikdavo namo savininkams skrajutes kuriose buvo informacija dėl būtinybę keisti nusidėvėjusias inžinierines sistemas – vamzdynus. Tačiau gyventojai iki šiol nepriima sprendimo dėl remonto, todėl yra nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio-avarijos kyla absoliuti UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybė. Pažymėjo, jog ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio, neparėmė jokiais įrodymais kokia apimtimi buvo padaryta žala draudėjai, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus.

IeÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pridėtas ieÅ¡kovo atliktas apžiÅ«ros aktas, bei jo priedai yra neiÅ¡samÅ«s, keliantys pagrįstų abejonių, suraÅ¡yti formaliai, neaiÅ¡kiai užfiksuojant įvykį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.        Tretysis asmuo ADB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį-raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, palaikė atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsiliepime-raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad neįrodytos civilinės atsakomybė sÄ lygos, konkrečiai neįrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, neįrodyta jog dėl atsakovo atitinkamų įsipareigojimų/pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo atsirado žala.

Del vandentiekio vamzdžių keitimo atsakovas 2011-03-16 organizavo namo bendraturčių susirinkimÄ , jame paaiÅ¡kino, jog vandentiekio vamzdžiai yra seni, neatitinka STR reikalavimų, kad yra bÅ«tinas jų keitimas, tačiau gyventojai buvo pasyvÅ«s, nebuvo susirinkimo dalyvių kvorumo, sprendimas dėl vamzdžių keitimo nebuvo priimtas dėl gyventojų kaltės. Teigia, kad namo bendraturčiai nevykdė pareigos rÅ«pintis savo turtu ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys kaip nepagrįstas turi bÅ«ti atmestas.

Be to, tretysis asmuo pažymėjo, jog atsakovas apie įvykį draudiko neinformavo, kad draudimo sutartyje numatyta 870 EUR besÄ lyginė iÅ¡skaita (franÅ¡izė), virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .          Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teismui nurodė, kad Vilniaus miesto Savivaldybė paskyrė atsakovÄ UAB (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi.

Atsakovas numatytas funkcijas turėjo atlikti tinkamai pagal Statybos techninį reglamentÄ bei Savivaldybės patvirtintus nuostatus dėl daugiabučių namų administravimo. Å iuo atveju atsakovas tinkamai neprižiÅ«rėjo ginčo pastato vamzdyno stovo, nepateikė teismui įrodymų kaip buvo organizuojami ginčo namo įrangos remonto darbai, kaip konkrečiai namo gyventojams buvo atskleista vamzdynų problema, kaip buvo atskleistos grėsmės ir galimos pasekmės, neatsižvelgė į tai, kad ginčo namo vamzdyno stovo trÅ«kumai buvo nustatyti 2005 metais.

Avarija atsitiko dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo, kai dėl nesandarumo, dėl nusidėvėjusio vamzdžio pratekėjo vanduo į draudėjos patalpas. IeÅ¡kovo įsitikinimu už kilusiÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovas, o ne namo gyventojai. Å iuo atveju atsakovui esant pakankamai rÅ«pestingam administratoriui, galima buvo iÅ¡vengti žalos. Kadangi ginčo pastato vamzdžiais nebuvo pasirÅ«pinta, dėl to ir atsitiko ginčo įvykis. Teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo rÅ«pestingai prižiÅ«rimi ginčo vamzdžiai, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų, jų bÅ«klei gerinti, kad atsižvelgė į faktÄ , žinomÄ nuo 2005 metų apie blogÄ pastato vamzdynų bÅ«klę.

Mano, kad gyventojai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad jie 2011 metais nepriėmė sprendimo, už tai, kad po 2011 metų administratorius neatliko jokių veiksmų užtikrinančių saugų vamzdžių ekspluatavimÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies sutikdamas su atsakovo argumentais dėl žalos dydžio, teismo posėdžio metu patikslino jį, sumažino 15,89 EUR reikalaujamÄ Å¾alos dydį galutinai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 181,34 EUR žalos atlyginimo sumÄ , taip pritaikė anksčiau netaikytÄ nusidėvėjimÄ .

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, praÅ¡o ieÅ¡kinį patikslintai sumai tenkinti.         Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė, kokių funkcijų atsakovas kaip namo administratorius neatliko. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neįrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, neįrodytas žalos dydis. Atsakovas įsitikinęs, kad Å¡iuo atveju jis buvo pakankamai rÅ«pestingas kiek Å¡ioje situacijoje buvo bÅ«tina, 2011 metais buvo rengtas gyventojų susirinkimas, jis suÅ¡auktas informavus apie susirinkimÄ gyventojus, buvo praneÅ¡ta apie prastos bÅ«klės vamzdžius, apie reikalingumÄ keisti juos, po neįvykusio susirinkimo buvo dalijamos skrajutės, informacija apie bÅ«tinybę keisti vamzdžius buvo talpinama atsakovo internetiniame puslapyje.

Vamzdžių keitimas yra kapitalinis namo remontas, jam yra bÅ«tinas namo gyventojų sutikimas, Å¡iuo atveju kapitaliniam vamzdžių remontui buvo reikalingas gyventojų sutikimas. Ä®vykis atsitiko dėl vamzdžio nusidėvėjimo. Po įvykusios avarijos administratorius sutvarkė vamzdžio stovÄ â€“ jį pakeitė. Teismui nurodė, kad vamzdžiai buvo nematomoje vietoje, jų apžiÅ«rėti be buto savininko sutikimo nebuvo galima. Atsakovas negalėjo pateikti įrodymus liudijančius kad buvo imtasi galimybių apžiÅ«rėti patalpas kuriose nematomoje vietoje  buvo vamzdis, ir kad iki įvykio buvo imtasi priemonių šį vamzdį remontuoti.

       Trečiojo asmens atstovas į paskirtÄ teismo posėdį neatvyko, savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose tretysis asmuo buvo nurodęs, jog praÅ¡o teismo bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.       IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.        IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieÅ¡kovas) ir draudėja G. G. (toliau – draudėja) 2007-01-19 sudarė bÅ«sto draudimo sutartį, pagal draudimo liudijimÄ Nr. 1452329 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2007-01-19 00.00 val. iki 2027-01-18 24.00 val.

Pagal draudimo sutartį buvo susitarta dėl draudžiamųjų rizikų, prie kurių buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. IeÅ¡kovas AB (duomenys neskelbtini) gavo praneÅ¡imÄ apie 2013-01-17 apdraustose patalpose įvykusį draudiminį įvykį, t.y. kad apdraustos patalpos yra aplietos vandeniu dėl trÅ«kusio bendro vandens stovo 4 aukÅ¡te. IeÅ¡kovas atliko Å¡io įvykio administravimÄ , surašė 2013-01-25 turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , nustatė, kad įvykis yra draudiminis, draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 681 Lt (197,23 EUR) dydžio nuostolius.

Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), kuris 2013-03-14 pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo užklausÄ Nr. ŽB-RG-13-0138, nurodęs joje, jog apliejimas įvyko dėl natÅ«ralaus bendro naudojimo nuotekų stovo nusidėvėjimo. 2013-09-27 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl atsiradusios žalos atlyginimo Nr. R0001396708, kurioje prašė atlyginti žalÄ arba nurodyti kitas Å¡io įvykio aplinkybes bei kaltininkus. Atsakovas atsisakė žalÄ atlyginti, nurodydamas, jog namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už visas administruojamame daugiabučiame name įvykusias avarijas, kad Å¡iuo atveju atsakovas ginčo pastate tinkamai vykdė visas administratoriaus pareigas.

TrÅ«kęs vamzdis buvo nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje, tokio vamzdžio priežiÅ«rai, remontui, reikėjo namo savininkų valios.           IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ LR CK 6.1015 str. pagrindu, t.y. subrogacijos tvarka. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja subrogacijos teisinį santykį - draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui. Todėl byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ už sunaikintÄ turtÄ , subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ jo manymo atsakingo už žalÄ asmens – pastato administratoriaus.

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kindamas CK 6.1015 str. nustatė, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios keturios sÄ lygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.). (LAT 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

          Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ir yra atsakingas už jų priežiÅ«rÄ , įskaitant inžinerinę įrangÄ . Tai patvirtina Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymas Nr. 30-2551, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas ginčo pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuriame yra nurodyta, jog administratorius įpareigojamas administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus vadovaudamasis LR civiliniu kodeksu, LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „D.

B. ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklÄ . 2005-12-19 Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), 4 p. įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiÅ«ra.

Administratorius privalo organizuoti namo priežiÅ«rÄ â€“ namo bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ ir vertinimÄ , pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkių defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , jų profilaktikÄ , derinimÄ , paruoÅ¡imÄ Å¡ildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymÄ , bendrojo naudojimo patalpų valymÄ , namui priskirtos teritorijos tvarkymÄ (Nuostatų 7.2 p.).

Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau Reglamentas) 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis).

Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ ( toliau- SÄ raÅ¡as), patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, 1 punktÄ , administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį), kasmetines apžiÅ«ras; pagal 3 punktÄ privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams ir kt.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiÅ«rėtojo prievolė iÅ¡laikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiÅ«ros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimÄ ; 5.6. punkte numatytas Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutarties vykdymas ir kontrolė.

Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiÅ«rėti pastato bendro naudojimo objektus. Dėl to ne kartÄ yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-02 nutartis Nr. 2A-1920-590/2014 ar Kauno apygardos teismo 2014-09-08 nutartis Nr. 2A-1655-657/2014).          Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). UAB (duomenys neskelbtini) yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamÄ pastatÄ prižiÅ«rėti dedant maksimalias pastangas. Tai atsakovÄ Ä¯pareigojo buvusios aplinkybės. Inžinerinė įranga- vamzdynai (jo stovai) ginčo daugiabutyje yra seni. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovo atstovė, vamzdžiams ir jų stovams yra daugiau nei keturiasdeÅ¡imt metų, jų bÅ«klė prasta, neatitinkanti STR reikalavimų, 2010-2011 metais nustatyta, kad yra reikalingas vamzdžių, jų stovų keitimas, jų remonto darbai. 2011 m. kovo 16 d. buvo rengtas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo 12 iÅ¡ 100 bendrasavininkių.

Susirinkime gyventojams pasiÅ«lyta, kad surinkus daugumos butų savininkų paraÅ¡us, bÅ«tų galima pradėti kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti. Byloje nėra įrodymų, rodančių kad atsakovas, kaip namo administratorius atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant vamzdžių atnaujinimÄ , galimų vandentiekio avarijų prevencijÄ , kad bendraturčiai buvo informuoti apie bÅ«tinumÄ atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėję namo vamzdžiai, kad bendraturčiai buvo įspėti apie vamzdžių keitimo reikalingumÄ . Byloje nėra duomenų, jog atsakovas informavo gyventojus apie konkrečias sumas, kurios reikalingos kaupiant lėšas reikalingas vamzdžių remontui, jų keitimui, kad atsakovas siÅ«lė bendraturčiams mokėti konkretaus dydžio kaupiamuosius mokėjimus tokiam remontui atlikti.

Pagal bylos įrodymus galima konstatuoti, kad apie butinybę atlikti vamzdynų remonto darbus žinojo 12 ginčo pastato bendrasavininkų, dalyvavusiu susirinkime, kad kiti gyventojai patikimai apie vamzdžių remonto reikalingumÄ nežinojo. Byloje nėra duomenų, kad po Å¡io 2011-03-16 gyventojų susirinkimo, atsakovas ėmėsi kokių nors kitų aktyvių veiksmų vamzdyno, vamzdžių, jų stovų remonto klausimui iÅ¡spręsti. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas realiai prižiÅ«rėjo gyventojų patalpose esančius ir atitinkamai paslėptus (užmÅ«rytus), prastos bÅ«klės ginčo pastato bendro naudojimo vamzdžius-stovus, kad prašė pastato gyventojų sutikimo sudaryti galimybę prižiÅ«rėti, patekti, atlaisvinti bendro naudojimo vamzdynus esančius gyventojų patalpose.

Nesant tokių duomenų apie vykdytÄ priežiÅ«rÄ iki atsitikusio ginčo įvykio, laikoma, kad atsakovas kaip verslininkas-pastato administratorius nagrinėjamu atveju nedėjo maksimalių pastangų atsiradusiems defektams, trÅ«kumams, vamzdžių neatitikimo STR reikalavimams paÅ¡alinti, kad bendro naudojimo vamzdžių tinkamai, maksimaliai dėdamas pastangas neprižiÅ«rėjo, jų bÅ«klės netikrino. Atsakovas nepateikė konkrečių duomenų-įrodymų, kad tinkamai laikėsi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų punktų, susijusių su nuolatine gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais, jog vykdė trÅ«kusių vamzdžių nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), rengė pasiÅ«lymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, tinkamai, vadovaudamasis LR CK 4.85 str., Å¡aukė patalpų savininkų susirinkimus arba organizavo patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu, įgyvendino patalpų savininkų priimtus sprendimus.

Å iuo atveju pateiktas 2011 m. kovo 16 d. protokolas Nr. ŠŪ-PR-2, kuriame nėra duomenų, nei kaip buvo rengtas Å¡is susirinkimas, nei kaip vėliau buvo balsuota už lėšų kaupimÄ namo atnaujinimo darbams, nei pateikta duomenų, kad po Å¡io susirinkimo atsakovas kaip pastato administratorius bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvesnius veiksmus dėl vamzdžių problemos sprendimo, nėra įrodymas, patvirtinantis atsakovo pastangas tinkamai prižiÅ«rėti bendro naudojimo inžinierinę įrangÄ â€“ Å¡iuo atveju vamzdžių stovÄ .

Atsakovo platinamos skrajutės, informacija atsakovo internetiniame portale yra formalaus pobÅ«džio. Jų turinys nenukreiptas į konkretaus administruojamo namo priežiÅ«ros metu nustatytus ir reikalingus konkrečiai atlikti darbus. Å i formali informacija nesuteikia paslaugos gavėjui – ginčo namo bendrasavininkiui konkrečios informacijos nei apie remonto reikalingumÄ , nei apie galimas remonto atsisakymo pasekmes, nei apie priemones galinčias sudaryti sÄ lygas iÅ¡vengti galimų kilti neigiamų pasekmių, nei apie kaupiamųjų įmokų apytikslį dydį reikalingÄ remontui atlikti, nei apie galimÄ tokių įmokų paskirstymÄ .

Pažymėtina, kad atsakovas administruodamas daugiau kaip 40 metų senumo ginčo namÄ , žinodamas namo bendrasavininkių amžių, pagal tai orientuodamasis į gyventojų pajamas, materialinį pajėgumÄ , gebėjimÄ naudotis Å¡iuolaikinėmis technologijomis, tame tarpe ir internetu, turėjo dėti ženkliai daugiau pastangų, turėjo teikti gyventojams ne vien formaliÄ , bet realiÄ informacijÄ , teikti realų administravimÄ . Dėl to, kad atsakovas realiai neprižiÅ«rėjo bendro naudojimo inžinierinio įrenginio vamzdžio stovo, esančio gyventojo bute, nesiėmė priemonių leidžiančių patekti į gyventojo patalpas, paÅ¡alinančių kliuvinius prieiti prie bendro naudojimo vamzdyno, priežiÅ«rai atlikti, kilo sÄ lygos nepastebėti ir nenumatyti galimo bendro naudojimo vamzdžio trÅ«kio, galimos avarijos įvykio. 2013-01-17 dėl bendro naudojimo inžinierinėje sistemoje prakiurusio vamzdyno (konkrečiai nuotekų) stovo, buvo užlietas draudėjai priklausęs turtas, kuris buvo apdraustas pas ieÅ¡kovÄ .

Teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog žala buvo padaryta bÅ«tent dėl pastato bendrojo naudojimo objektų – inžinerinės įrangos netinkamos priežiÅ«ros, o ne dėl kitų priežasčių, dėl ko ir atsirado žala. Å iÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimas, jog per visÄ namo administravimo laikotarpį, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga-bÅ«tent trÅ«kęs nuotekų stovas, niekada faktiÅ¡kai nebuvo apžiÅ«rėtas ir patikrintas.

Vien tai, kad Å¡is nuotekų stovas buvo nematomoje vietoje (reikėjo pastangų ir namo savininkų sutikimo atidengiant pastato sienas, kad jį pasiekti), neatleidžia atsakovo nuo pareigos Å¡iuos stovus prižiÅ«rėti, Å¡iÄ pareigÄ vykdyti atsakovas prisiėmė, kai tapo pastato administratoriumi, todėl jis turėjo dėti maksimalias pastangas jo priežiÅ«rai, žinodamas, jog vamzdžiai ginčo pastate yra labai prastos bÅ«klės ir juos bÅ«tina keisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau minėtose teisės aktuose nustatytos gyvenamojo namo administratoriaus funkcijos yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos atžvilgiu.

Kaip jau minėtoje nutartyje (2014-12-02 Nr. 2A-1920-590/2014) yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, jog argumentai, kad atsakovas negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta ir užmuryta, nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos. Teismas pagal pateiktus šalių įrodymus nenustatė trečiųjų asmenų kaltės dėl užlieto draudėjos buto.

          Dėl padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas žalos dydį buvo nurodęs 197,23 EUR sumÄ , tačiau vėliau atsižvelgė į atsakovo atstovės argumentus, Å¡iÄ Å¾alÄ patikslino, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ ir galutiniu reikalavimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 181,34 EUR sumÄ .          CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Atsakovas nagrinėjamu atveju ginčija ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti žalos atlyginimo dydį, motyvuodamos tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tokie atsakovo argumentai atmestini, kadangi ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ patvirtina turto sugadinimo aktas, priedas prie sugadinimo akto bei ieÅ¡kovo drausto buto nuotraukos, iÅ¡ kurio matyti, jog faktiÅ¡kai buvo aplietos vandeniu buto lubos, sienos ir t.t. IeÅ¡kovo žalų ekspertai nurodė apskaičiavimus Å¡iuose žalos administravimo dokumentuose, teismui pateikta lokalinė sÄ mata, todėl teismas abejoti žalos tinkamu dydžio paskaičiavimu neturi pagrindo, iÅ¡skyrus tai, jog ieÅ¡kovas nebuvo pritaikęs nusidėvėjimo, kurį vėliau bylos nagrinėjimo metu pritaikė.

Pažymėtina, kad atsakovas kitokio paskaičiuoto žalos dydžio (paremto ekspertų, specialistų vertinimais) ir tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Kaip minėta ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė atsisakantis reikalavimo dalyje dėl 15,89 EUR kurį sudaro nusidėvėjimas. Teismas konstatuoja, jog ieškovo atstovas pasinaudojo procesine teise sumažinti ieškinio reikalavimus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė taikyti kito nusidėvėjimo koeficiento.

Atsakovas nei atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei vėliau teismo posėdžiuose nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¾alos dydį ar patvirtinančių mažesnę žalos-iÅ¡laidų kainÄ ar, kad buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki įvykio atkurti. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – turto sugadinimo, sunaikinimo aktÄ , jo priedÄ , taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas neįrodė padarytos žalos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistina praÅ¡oma suma, pritaikius nusidėvėjimo koeficientÄ (15,89 EUR sumai) (Komisijos, privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 1.1 punktas), iÅ¡ viso 181,34 EUR.         Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog dėl įvykusios vandentiekio avarijos, buvo padaryta 181,34 Eur dydžio žala, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).

      IeÅ¡kovui AB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) taip pat priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas Å¡iuo nagrinėjamu atveju sumokėjo už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (197,23 EUR ieÅ¡kinio sumai) – 15 EUR žyminį mokestį. Teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ dalies (t.y. patenkino 91,94 proc. reikalavimų), todėl atitinkamai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 13,79 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.           Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra mažos, o jų iÅ¡ieÅ¡kojimas neproporcingai didelis.

                     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,          n u s p r e n d ž i a :                      ieškinį patenkinti iš dalies.         Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), naudai – 181,34 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,79 EUR bylinėjimosi išlaidų.         Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

         Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Rima KruÅ¡nienė