79b05d11-fe9c-4cf8-9ff2-edc179cd37d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1445-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01407-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.3.1; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių perėmėjo) skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, veikianti įstatų pagrindu kaip akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių ir pareigų perėmėja po akcinės bendrovės banko „Finasta“ reorganizavimo prijungiant prie akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Bendrovė, Bankas), kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar atsakovas) 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau –ginčijamas sprendimas) ir jį patvirtinusį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2016 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. S-37 (7-295/2015).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su ginčijamu atsakovo sprendimu dėl nurodymo sumokėti papildomai apskaičiuotas 56 427 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas, 28 214 Eur VSD įmokų baudÄ , 9 964 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, 4 982 Eur PSD įmokų baudÄ , 166 Eur įmokas į Garantinį fondÄ , 80,43 Eur įmokų į Garantinį fondÄ delspinigius ir 17 Eur įmokų į Garantinį fondÄ baudÄ , nurodo, kad įmokų į papildomus savanoriÅ¡kus pensijų kaupimo fondus (toliau – ir SPKF) mokėjimas darbuotojų naudai negali bÅ«ti laikomas darbo užmokesčio dalimi, kaip teigia atsakovas (1 ginčo objektas).

Taip pat Bankas nesutinka su mokesčių administratoriaus ir MGK pozicija leidžiamais atskaitymais nepripažinti Banko valdybos suformuotų 733 922,90 Eur (2 534 089 Lt) specialiųjų atidėjinių BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių su sukauptomis palūkanomis, ir teigia, kad specialieji atidėjiniai BAB bankas ,,Snoras“ obligacijoms su sukauptomis palūkanomis gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais (2 ginčo objektas). Dėl 1 ginčo objekto Bankas paaiškina, jog jis, norėdamas motyvuoti ir išlaikyti kritinės svarbos darbuotojus, naudodamasis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo numatyta teise, nuo 2010 m. balandžio mėn. pradėjo mokėti įmokas darbuotojų naudai į III pakopos SPKF, t. y. pasinaudojo Lietuvos teisės aktuose įteisinta galimybe skatinti savo darbuotojus, mokant įmokas darbuotojų naudai į SPKF.

Tuo metu VMI, kurios pozicijai pritarė ir MGK, teigė, kad faktiÅ¡kai pensijų kaupimas daugeliu įmokų į SPKF mokėjimo atvejų nebuvo vykdomas ir nebuvo siekiama ilgalaikiai kaupti lėšas iki tam tikro draudiminio įvykio, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad įmokos į SPKF pagal savo turinį yra susitarimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo, o visa gyventojo gauta nauda turi bÅ«ti apmokestinama pagal darbo užmokesčio apmokestinimui taikomas taisykles, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 10 straipsnyje numatytÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formos principÄ ir 69 straipsnio nuostatas.

Nurodo, jog MAÄ® 69 straipsnio taikymui nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos:

1) Å«kinės operacijos atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, nustatytas atitinkamÄ mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranaÅ¡umas, kuris prieÅ¡tarauja įstatymo tikslams;

2) pagrindinis Å«kinių operacijų tikslas yra mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Banko nuomone, SPKF įmokų mokėjimo sandoriai atitiko formaliÄ sias sÄ lygas, tačiau atsakovas ir MGK nepateikė konkretaus patvirtinimo ir įrodymų, kad vienintelis Banko tikslas vykdant SPKF įmokų mokėjimo sandorius darbuotojų naudai buvo siekti mokestinės naudos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad MGK skundžiamame sprendime pritarė VMI tvirtinimui, jog buvo pažeisti esminiai pensijų kaupimo sutarčių principai, nes Bankas žinojo apie SPKF taisyklėse numatytÄ galimybę bet kuriuo metu SPKF dalyviams atgauti dalį SPKF sukauptų lėšų, nenutraukiant pensijų kaupimo sutarties.

MGK taip pat konstatavo, jog, siekdamas užtikrinti darbuotojų skatinimo programos tikslÄ â€“ skatinti lojalumÄ , prisidedant prie ilgalaikio pensijų kaupimo, Bankas bÅ«tų radęs bÅ«dų sužinoti, ar Banko darbuotojams pervedamos SPKF lėšos naudojamos pagal paskirtį. Bankas nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių interpretavimu ir pabrėžia, kad Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo fondų taisyklės yra vieÅ¡ai prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims, norintiems pradėti kaupti senatvės pensijai, ir taikomos visiems to paties fondo dalyviams vienodai.

PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad, pradėdamas mokėti SPKF įmokas darbuotojų naudai, Bankas negalėjo diskriminuoti darbuotojų, apribodamas jų galimybę naudotis kitiems fondo dalyviams suteikiamomis teisėmis (atsiimti įmokėtas SPKF įmokas bet kuriuo metu nenutraukiant sutarties). Be to, nurodo, kad 38 proc. Banko darbuotojų (25 iÅ¡ 65 darbuotojų, kurių naudai Bankas mokėjo SPKF įmokas) priklausė kritinės svarbos darbuotojų kategorijai, todėl jų naudai buvo nuspręsta mokėti SPKF įmokas.

Å ie darbuotojai jau buvo sudarę sutartis su pensijų kaupimo fondais, t. y. buvo suinteresuoti kaupti senatvei dar prieÅ¡ Bankui pateikiant pasiÅ«lymÄ mokėti SPKF įmokas darbuotojų naudai kaip skatinamÄ jÄ priemonę. Pažymėjo, jog galimybė fondo dalyviams „be atskiro mokesčio laisvai disponuoti į jų sÄ skaitas pervestomis pensijų įmokomis“ pensijų fondų taisyklėse buvo nustatyta anksčiau (ne vėliau kaip 2009 m. liepos 22 d.), nei Banko pradėta vykdyti lojalumo skatinimo programa 2010 m. balandžio 1 d.

Nurodo, kad informacija apie pensijų fondų finansinius rodiklius, įmokėtas ir iÅ¡mokėtas sumas ir kita informacija yra konfidenciali ir Bankas neturi teisės žinoti apie fondo dalyvio iÅ¡mokas, juo labiau, neturi teisinio pagrindo kontroliuoti darbuotojų veiksmų po SPKF įmokų sumokėjimo, nes tokios įmokos tampa darbuotojų nuosavybe. Taip pat teigia, jog nei VMI, nei MGK sprendimuose neatsižvelgė į faktinę kiekvieno darbuotojo situacijÄ ir dėl to neteisingai priskyrė visas Banko sumokėtas SPKF įmokas su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Nurodo, jog 27,8 proc. Banko darbuotojų (18 iÅ¡ 65 darbuotojų, kurių naudai Bankas mokėjo SPKF įmokas) niekada nepasinaudojo galimybe iÅ¡siimti dalį SPKF įmokų. Kadangi nebuvo SPKF įmokų iÅ¡mokėjimo momento, pagal 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 8 straipsnio 1 dalį Å¡ios įmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Tačiau atsakovas nuo Å¡ių sumų taip pat apskaičiavo VSD įmokas, PSD įmokas ir įmokas į Garantinį fondÄ .

Taip pat teigia, kad 44,6 proc. Banko darbuotojų (29 iÅ¡ 65) SPKF įmokas iÅ¡siėmė ne periodiÅ¡kai, o tik vienÄ ar du kartus per SPKF įmokų mokėjimo laikotarpį, todėl tokie vienkartiniai įmokų išėmimo atvejai neturėtų bÅ«ti laikomi su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Bankas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teigia, jog MGK neįvertino aplinkybių visumos ir neatsižvelgė į Banko teikiamus paaiÅ¡kinimus, objektyviais įrodymais nepagrindė, kad vienintelis SPKF įmokų mokėjimo tikslas buvo siekti mokestinės naudos, todėl nepagrįstai patvirtino VMI sprendimÄ , kuriuo Banko darbuotojų naudai iÅ¡mokėtos SPKF įmokų sumos priskirtos „premijoms / priedams“ bei apmokestintos pagal darbo užmokesčio apmokestinimo taisykles.

Dėl 2 ginčo objekto pareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčas kilo dėl 2011 m. Banko sudarytų 733 922,90 Eur specialiųjų atidėjinių BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybiniams popieriams (obligacijoms) priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais. Pažymi, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių įsigijimo bei jų vertės sumažėjimo įrašų, padarytų 2011 m. Banko finansinės apskaitos tikslais Didžiosios knygos sÄ skaitose, t. y.

Bankas, įsigijęs BAB bankas ,,Snoras“ iÅ¡leistas obligacijas, finansinės apskaitos tikslais jas apskaitė prekybinio portfelio sÄ skaitoje „Balanso 12 balansinė sÄ skaita – Prekybinis finansinis turtas“, buhalterinė sÄ skaita Nr. 12020 „Kiti skolos VP – įsigijimo vertė“. Å ie buhalteriniai įraÅ¡ai finansinės apskaitos terminais reiÅ¡kia „priskirtos finansinio turto vertinamo tikrÄ ja verte per pelnÄ (nuostolį) kategorijai“. Todėl 2011 m. Banko finansinėse ataskaitose Å¡ių obligacijų vertės sumažėjimas dėl BAB banko ,,Snoras“ pripažinimo nemokiu ir veiklos sustabdymo buvo apskaitytas kaip nerealizuotas rezultatas iÅ¡ prekybinio finansinio turto (nes Å¡iai kategorijai priskirtas finansinis turtas pagal Tarptautinius apskaitos standartus (toliau – ir TAS) yra vertinamas tikrÄ ja verte kiekvienÄ balanso dienÄ , vertės pasikeitimo rezultatÄ apskaitant per pelnÄ (nuostolį).

Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo ir dėl faktinės aplinkybės, jog Bankas 2012 m. sausio 13 d. yra pateikęs BAB bankui ,,Snoras“ savo kreditorinį reikalavimÄ , jame detalizuodamas penkių rÅ«Å¡ių reikalaujamas gautinas sumas, tarp kurių „dėl BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių – obligacijų su sukauptomis palÅ«kanomis“. Be to, tarp Å¡alių nėra ginčo ir dėl tos faktinės aplinkybės, jog 2012 m. sausio 10 d. vykusiame Banko valdybos posėdyje buvo svarstytas specialiųjų atidėjinių poreikis 2011 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai buvo suformuoti atidėjiniai tiek BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybiniams popieriams, tiek BAB banke ,,Snoras“ buvusiems indėliams, tiek ir kitiems BAB banke ,,Snoras“ esantiems likučiams, iÅ¡ viso 7 309 000 Lt atidėjinių dėl BAB bankas ,,Snoras“.

Bankas, vadovaudamasis 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir PMÄ®) 27 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog jis atitinka minėtoje normoje įtvirtintas sÄ lygas: Bankas yra pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymÄ veikiantis bankas; jis sudaro specialiuosius atidėjinius kredito abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles; Bankas su valdybos pritarimu sudarė konkretaus abejotino aktyvo – BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių – specialiuosius atidėjinius nuostoliams padengti dėl Å¡io kreditoriaus bankroto procedÅ«ros paskelbimo (kas yra objektyvus nuostolio įvykis pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles), todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Bankui iÅ¡ 2011 m. pajamų turi bÅ«ti leidžiama atskaityti Å¡io specialiojo atidėjinio sumÄ .

Nurodo, kad VMI ir MGK ignoravo / neatsižvelgė nei į Banko pateiktÄ kreditorinio reikalavimo BAB bankui ,,Snoras“ faktÄ , nei į specialiųjų atidėjinių BAB banko ,,Snoras“ obligacijoms suformavimo Banko valdybos posėdyje faktÄ . Pabrėžia, kad PMÄ® 31 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatos, kuriomis vadovavosi atsakovas, nereguliuoja Banko specialiųjų atidėjinių mokestinio traktavimo, nes Banko specialiuosius atidėjinius reglamentuoja specialioji nuostata – PMÄ® 27 straipsnis. Nurodo, jog BAB banko ,,Snoras“ obligacijos jų įsigijimo datai buvo teisingai ir tinkamai apskaitytos kaip prekybinis finansinis turtas pagal tuometinį vadovybės vertinimÄ , tačiau faktai, aplinkybės bei atliktos procedÅ«ros rodo, jog obligacijų vertės sumažėjimÄ vertinimo datai vadovybė BAB banko ,,Snoras“ obligacijas vertina bÅ«tent kaip paskolas ir kitÄ gautinÄ turtÄ , t. y. teikia BAB bankui ,,Snoras“ kreditorinį reikalavimÄ ir suformuoja specialiuosius Banko atidėjinius Å¡iai kategorijai kartu su kitais aktyvais dėl BAB bankas ,,Snoras“.

Taip pat pažymi, kad bÅ«tent BAB banko ,,Snoras“ bankroto paskelbimas ir yra tas nuostolio įvykis, kuris pagal Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Minimalių paskolų vertinimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 25.4 papunktį yra vienas iÅ¡ objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo, t. y. bÅ«tent toks nuostolio įvykis lemia Banko kaip kredito įstaigos prievolę nedelsiant įvertinti vertės sumažėjimÄ , o vertės sumažėjimas įvertinamas atitinkamai sudarant specialiuosius atidėjinius.

BÅ«tent taip ir elgėsi Bankas – įvykus objektyviam Reikalavimuose konkrečiai įvardintam nuostolio įvykiui (BAB banko ,,Snoras“ bankroto paskelbimas) – Bankas operatyviai ėmėsi pareigos įvertinti savo piniginių reikalavimų Å¡iam skolininkui (BAB bankui ,,Snoras“) vertės sumažėjimÄ ir atitinkamai valdybos sprendimu suformavo specialiuosius atidėjinius aktyvams, įskaitant ir BAB banko ,,Snoras“ obligacijoms. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nei MGK, nei VMI savo sprendimuose atskirai nenagrinėjo ir niekaip nepaneigė Banko pastabose atsakovui ir Banko skunde MGK pateiktų argumentų, jog obligacijos savo esme atitiko tiek 39 TAS nurodomÄ â€žpaskolų ir gautinų sumų“ apibrėžimÄ , tiek Reikalavimuose pateiktÄ â€žpaskolų“ apibrėžimÄ .

Banko įsitikinimu, savo esme obligacijų vertės sumažėjimas buvo teisingai apskaičiuotas ir buvo suformuotas Banko specialusis atidėjinys abejotiniems aktyvams, todėl pagrįstai buvo priskirtas leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Banko vertinimu, vien faktas, jog įsigijimo metu finansinis turtas buvo priskirtas prekybinio finansinio turto kategorijai, nėra pakankamas teigti, jog šis finansinis turtas neatitiko paskolų kategorijos pagal TAS bei Reikalavimų nuostatas vertinimo datai, t. y. specialiųjų atidėjinių suformavimo datai (2011 m. gruodžio 31 d.).

Pažymi, jog netgi pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar vadovybės ketinimams ir finansiniam turtui pradėjus tenkinti kitos kategorijos (bÅ«tent paskolų ir gautinų sumų apibrėžimÄ ), TAS nereikalauja pakeisti Å¡io klasifikavimo finansinėse ataskaitose. Nepriklausomai nuo BAB banko ,,Snoras“ obligacijų klasifikavimo finansinėse ataskaitose jų įsigijimo datai, jau specialiųjų atidėjinių suformavimo / vertinimo datai (2011 m. gruodžio 31 d.) Å¡ios obligacijos po BAB banko ,,Snoras“ pripažinimo nemokiu tiek savo esme, tiek ir vadovybės vertinimu tenkino paskolų ir gautinų sumų finansinio turto kategorijÄ , t. y.

Banko vadovybės buvo vertinamos kaip paskolos ir gautinos sumos. Tai, kad Banko vadovybė obligacijas metų pabaigoje jau vertino kaip paskolas ir gautinas sumas, akivaizdu iÅ¡ Banko valdybos sprendimų – 2012 m. sausio 10 d. valdyba svarstė klausimÄ dėl specialiųjų atidėjinių poreikio ir priėmė sprendimÄ pripažinti specialiuosius atidėjinius BAB banko „Snoras“ obligacijoms dėl nuostolio įvykio kartu su kitu finansiniu turtu, susijusiu su Å¡iuo banku. Daro iÅ¡vadÄ , jog Banko vadovybė 2012 m. sausio 10 d. valdybos posėdyje vertino Å¡ias obligacijas ne kaip prekybinio finansinio turto perkainojimÄ , o kaip gautinų sumų vertės sumažėjimÄ dėl įvykusio nuostolio įvykio.

Pabrėžia, jog minėtame Banko valdybos nutarime yra aiÅ¡kiai įvardijama, kad Bankas suformavo specialųjį atidėjinį kreditoriniam reikalavimui iÅ¡ obligacijų, t. y. pripažino joms vertės sumažėjimÄ , o ne atliko pakartotinį vertinimÄ . Apibendrindamas, daro iÅ¡vadÄ , jog Banko įsigytos BAB banko ,,Snoras“ obligacijos savo esme ir Banko vadovybės vertinimu atitiko paskolų ir gautinų sumų finansinio turto kategorijÄ specialiųjų atidėjinių poreikio vertinimo datai. Tai, kad 2011 m. finansinėse ataskaitose Å¡ios obligacijos buvo paliktos finansinio turto vertinamo tikrÄ ja verte per pelnÄ /nuostolį kategorijoje visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja anksčiau pateiktam teiginiui, nes TAS nereikalauja, o tiktai suteikia galimybę perkelti finansinį turtÄ iÅ¡ finansinio turto vertinamo tikrÄ ja verte per pelnÄ /nuostolį kategorijos į paskolų ir gautinų sumų kategorijÄ nuo to momento, kai finansinis turtas pradeda tenkinti visas paskolų ir gautinų sumų kategorijos sÄ lygas.

Pabrėžia, jog jeigu Bankui būtų neleidžiama priskirti kreditorinio reikalavimo sumos dėl BAB banko ,,Snoras“ obligacijų su priskaičiuotomis palūkanomis (kuriai buvo sudarytas specialusis atidėjinys pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles) leidžiamiems atskaitymams, būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės ir proporcingumo principas. Bankas atsidurtų neproporcingai nepalankesnėje situacijoje nei kiti mokesčių mokėtojai ir komerciniai bankai, kurie dėl BAB banko ,,Snoras“ bankroto patiria finansinius nuostolius ir pripažįsta leidžiamus atskaitymus (I tomas, b. l. 1-13).

Atsakovas VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Bankas pažeidė GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ , nes nepagrįstai Banko darbuotojų naudai į SPKF sumokėtas pensijų įmokas priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms, dėl ko nebuvo apskaičiuotos PSD įmokos, VSD įmokos, įmokos į Garantinį fondÄ , neteisingai deklaruotas pelno mokesčio nuostolis. VMI nustatė, kad Banko darbuotojai jų naudai sumokėtas pensijų įmokas iÅ¡ SPKF sÄ skaitų sistemingai iÅ¡siimdavo kas mėnesį, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog realiai nebuvo vykdomas pensijų kaupimas, o tokiu bÅ«du buvo iÅ¡mokamos su darbo santykiais susijusios pajamos.

VMI nurodo, kad tarp Banko ir pensijų kaupimo įmonės sudaryta bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutartis ir tarp Banko darbuotojų ir pensijų kaupimo įmonės sudarytos sutartys, numatant jose galimybę neatlygintinai ir bet kuriuo metu iÅ¡siimti SPKF sukauptas lėšas, SPKF sÄ skaitoje paliekant ne mažiau kaip vienÄ vienetÄ (litÄ ), buvo sudarytos formaliai, turint tikslÄ Bankui gauti mokestinės naudos. Taip pat pastebėjo, jog nors, Banko teigimu, įmokos į darbuotojų SPKF buvo mokamos, norint motyvuoti ir iÅ¡laikyti kritinės svarbos Banko darbuotojus, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bankas SPKF įmokas mokėjo ir darbuotojams, kuriuos Bankas pasiÅ«lė savo iniciatyva atleisti ateityje, t. y.

SPKF įmokos buvo mokėtos ir po Banko pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartis su Å¡iais darbuotojais. VMI, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi MAÄ® 69 straipsnio nuostatomis, atstatė tikrÄ sias sandorių aplinkybes ir konstatavo, jog Banko sumokėtos pensijų kaupimo įmokos darbuotojų naudai savo esme yra vienu iÅ¡ darbo užmokesčio mokėjimo bÅ«dų, bei 2010–2012 metais Banko darbuotojų naudai sumokėtÄ 575 218 Lt SPKF įmokų sumÄ priskyrė su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Atsakovas, vadovaudamasis 39 TAS nuostatomis, atsižvelgdamas į Banko 2011 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ bei Balanso ataskaitas, Banko 2011 m. apskaitytas įsigytų BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo sÄ naudas laikė Å¡ių skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultatu, priskirtinu neleidžiamiems atskaitymams, kurių 2 534 089 Lt suma sumažino Banko deklaruotÄ 2011 m. veiklos nuostolį. VMI pagal Banko buhalterinės apskaitos duomenis ir Banko apskaitos politikÄ nustatė, kad BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybiniai popieriai įsigijimo metu yra apskaityti tikrÄ ja verte prekybos portfelyje.

Tokiu bÅ«du daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie skolos vertybiniai popieriai nepriskirtini finansiniam turtui, kuriam taikomi Reikalavimai, t. y. Å¡is finansinis turtas pagal Reikalavimų 4 punkto nuostatas nepriskirtinas paskoloms. Nurodo, jog nors Bankas teigė, kad nėra atlikęs įsigytų BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių perkainojimo, tačiau pažymi, jog finansinio turto apskaitÄ reglamentuoja 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, kuris nustato finansinio turto pripažinimo, vertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarkÄ .

PMÄ® naudojama sÄ voka „perkainojimas“ savo esme atitinka 39 TAS naudojamÄ sÄ vokÄ â€žpakartotinas finansinio turto vertinimas“. Daro iÅ¡vadÄ , jog Bankas 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo bei TAS nuostatas atliko prekybiniais tikslais įsigyto finansinio turto (skolos vertybinių popierių) perkainavimÄ (pervertinimÄ ). Nurodo, jog kadangi BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybinius popierius įsigijimo metu apskaitė tikrÄ ja verte prekybos portfelyje ir Å¡is finansinis turtas pagal Reikalavimų nuostatas nepriskirtinas paskoloms, todėl specialieji atidėjiniai BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybiniams popieriams neformuotini.

VMI Banko 2011 m. apskaitytÄ BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių nerealizuotÄ nuostolį – 2 534 089 Lt – Å¡ių skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultatÄ , vadovaudamasi PMÄ® 31 straipsnio 15 dalimi, priskyrė 2011 m. neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai Å¡ia suma koregavo 2011 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatÄ â€“ sumažino veiklos nuostolius (I tomas, b. l. 144-149). Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti 56 427 Eur VSD įmokos, 28 214 Eur VSD įmokų bauda, 9 964 Eur PSD įmokos, 4 982 Eur PSD įmokų bauda, 166 Eur įmokos į Garantinį fondÄ , 80,43 Eur įmokų į Garantinį fondÄ delspinigiai ir 17 Eur įmokų į Garantinį fondÄ bauda, taip pat koreguotas Banko deklaruotas veiklos rezultatas už 2010–2012 m.

– sumažinti veiklos nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad VMI atliko akcinės bendrovės (toliau – AB) bankas „Finasta“ 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio juridinio asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondÄ , valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ bei 2015 m. rugsėjo 4 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.31-28)-FR0680-618 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad AB bankas ,,Finasta“ pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, nes nepagrįstai AB bankas ,,Finasta“ darbuotojų naudai pensijų kaupimo fondui sumokėtas pensijų įmokas priskyrė neapmokestinamoms pajamoms.

Be to, mokesčių administratorius Patikrinimo akte konstatavo, kad AB bankas „Finasta“, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nuo darbuotojų naudai 2010-2012 m. sumokėtų 575 218 Lt SPKF įmokų, priskirtų šių darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis A klasės pajamoms, neapskaičiavo ir nesumokėjo 195 459 Lt VSD įmokų. Patikrinimo akte mokesčių administratorius taip pat nurodė, kad AB bankas „Finasta“ pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nuo darbuotojų naudai 2010-2012 m. sumokėtų 575 218 Lt SPKF įmokų, priskirtų šių darbuotojų su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, neapskaičiavo 34 513 Lt PSD įmokų.

Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, kad AB bankas „Finasta“ pažeidė Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes nuo darbuotojų naudai 2010-2012 m. sumokėtų 575 218 Lt SPKF įmokų, priskirtų Å¡ių darbuotojų su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondÄ bei neteisingai deklaravo pelno mokesčio nuostolį. Mokesčių administratorius Patikrinimo aktu nustatė, kad AB bankas „Finasta“ pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17, 22, 31 straipsnių nuostatas, nes banko kalėdinio renginio dalyvių maitinimo ir aptarnavimo paslaugų sÄ naudos nėra susijusios su reprezentacinėmis iÅ¡laidomis bei laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir nėra įprastinės banko vykdomai veiklai, t. y. priskirtinos neleidžiamiems apskaitymams, todėl Å¡ios sÄ naudos (5 579 + 1 171,49) priskirtinos 2010 m. neleidžiamiems atskaitymams.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad AB bankas „Finasta“ 2011 m. apskaitytos įsigytų bankrutuojančios AB bankas „Snoras“ skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo sÄ naudos yra Å¡ių skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultatas, priskirtinas neleidžiamiems atskaitymams, kurių 2 534 089 Lt suma mažintinas AB bankas „Finasta“ deklaruotas 2011 m. veiklos nuostolis. Mokesčių administratorius Patikrinimo aktu AB bankas „Finasta“ deklaruotÄ veiklos rezultatÄ už 2010–2012 metus koregavo ir nustatė, kad AB bankas „Finasta“ 2010 m. veiklos nuostoliai didintini 46 123 Lt ir neatskaitytų mokestinių nuostolių likutis 2010 m. gruodžio 1 d. sudaro 7 138 655 Lt, AB bankas „Finasta“ 2011 m. veiklos nuostoliai didintini 5 024 142 Lt ir neatskaitytų mokestinių nuostolių likutis 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro 13 954 532 Lt, AB bankas „Finasta“ 2012 m. veiklos nuostoliai didintini 884 645 Lt ir neatskaitytų mokestinių nuostolių likutis 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 7 928 629 Lt.

IÅ¡ viso patikrinimo metu apskaičiuota 66 556 Eur įmokų, gyventojų pajamų mokestis sumažintas 81 Eur. VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2015 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-618 papildomai apskaičiuotas 56 427 Eur VSD įmokas, 9 964 Eur PSD įmokas, 166 Eur įmokas į Garantinį fondÄ , apskaičiavo 80,43 Eur įmokų į Garantinį fondÄ delspinigius, skyrė bankui 17 Eur įmokų į Garantinį fondÄ baudÄ , 28 214 Eur VSD įmokų baudÄ , 4 982 Eur PSD įmokų baudÄ .

MGK 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. S-37 (7-295/2015) patvirtino VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Byloje nustatyta, kad AB bankas „Finasta“ su UAB „Finasta Asset Management“ 2010 m. balandžio 1 d. sudarė Bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, I tomas, b. l. 135–136), kuria AB bankas „Finasta“, siekdamas papildomai motyvuoti savo darbuotojus, įsipareigojo jiems suteikti informacijÄ apie galimybę dalyvauti III pakopos pensijų kaupime ir darbuotojų naudai mokėti pensijų įmokÄ ar jos dalį, kuri bus ne mažesnė nei 50 Lt, o maksimali suma nebus ribojama.

AB bankas „Finasta“, prieÅ¡ pervesdamas pinigines lėšas darbuotojų naudai į atitinkamo pensijų fondo sÄ skaitÄ , įsipareigojo užpildyti piniginių lėšų paskirstymo darbuotojams sÄ raÅ¡Ä ir jį pateikti UAB „Finasta Asset Management“ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki piniginių lėšų pervedimo. AB banko „Finasta“ aiÅ¡kinimu (MGK byla, I tomas, b. l. 139) iki 2011 m. rugsėjo 30 d. AB bankas „Finasta“ darbuotojų naudai mokamų įmokų į SPKF dydžiai kas mėnesį buvo nustatomi AB bankas „Finasta“ generalinio direktoriaus įsakymais.

Nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojo AB bankas „Finasta“ valdybos 2011m. rugsėjo 23d. posėdžio protokolu Nr.150 patvirtinta Darbdavio įmokų į savanoriÅ¡kus pensijų fondus tvarka (MGK byla, I tomas, b. l. 137–138), kurioje nurodyta, jog SPKF įmokų taikymas nėra sietinas su AB banko „Finasta“ darbuotojų atlygiu už darbÄ ir/arba veiklos rezultatais, o apibrėžiamas kaip papildoma lojalumo skatinimo priemonė, siekiant iÅ¡laikyti kritinės svarbos AB bankas „Finasta“ darbuotojus, (2 punktas), kurių sÄ raÅ¡Ä svarsto ir tvirtina AB bankas „Finasta“ valdyba (4 punktas).

AB bankas „Finasta“ valdybos protokolų, kuriuose bÅ«tų svarstomi sÄ raÅ¡ai „kritinių darbuotojų, kurių veikla ir iÅ¡skirtinė kompetencija yra kritiÅ¡kai svarbi AB banko „Finasta“ veiklos rezultatams ir kurių praradimas bei ribotas pakeičiamumas turėtų neigiamos įtakos AB banko „Finasta“ veiklos tęstinumui, ir kuriems nuspręsta mokėti įmokas į SPKF, nei mokestinio tyrimo, nei mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui, o taip pat ir teismui nepateikė.

AB bankas „Finasta“ 2010–2012 m. laikotarpiu į UAB „Finasta Asset Management“ sÄ skaitÄ darbuotojų naudai pervedė 575 218 Lt SPKF įmokų, iÅ¡ jų: 2010 m. – 240 515 Lt, 2011 m. – 208 203 Lt, 2012 m. – 126 500 Lt (mokesčių administratoriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.31-28) FR0680-618 4 priedas, MGK byla, I tomas, b. l. 140). Per minėtÄ laikotarpį buvo skatinti 65 banko „Finasta“ darbuotojai, iÅ¡ jų: 2010 m. – 45 darbuotojai (34,88 proc. visų darbuotojų), 2011 m.

– 50 darbuotojų (34,48 proc. visų darbuotojų), 2012 m. – 16 darbuotojų (11,11 proc. visų darbuotojų). Taip pat nustatyta, jog AB bankas „Finasta“ darbuotojų naudai mokėjo vienkartines ir periodines SPKF įmokas, kurių didesnę dalį (80,63 proc. visų įmokų) sudarė periodinės (mokamos kas mėnesį) SPKF įmokos (Patikrinimo akto 10 priedas, MGK byla, II tomas, b. l. 90–92). AB bankas „Finasta“ 2010 m. periodines SPKF įmokas mokėjo ir tų darbuotojų naudai, kurie AB bankas „Finasta“ iniciatyva buvo atleidžiami iš darbo, t. y.:

Kauno regiono skyriaus vadovės E. J. (MGK byla, II tomas b. l. 50–52, 91; I tomas, b. l. 149), Privačios bankininkystės departamento direktorės V. J. (MGK byla II tomas, b. l. 54–58, 92; I tomas, b. l. 145), AB bankas „Finasta“ finansų valdytojo A. V. (MGK byla II tomas, b. l. 63–64, 90), naudai. AB bankas „Finasta“ pervedė vienkartines SPKF įmokas atleidžiamų iš darbo darbuotojų I. L. (MGK byla II tomas, b. l. 59–62, 91; I tomas, b. l. 150) ir I. V. (MGK byla II tomas, b. l. 65–66, 91;

I tomas, b. l. 146–147) naudai po to, kai su jomis buvo sudaryti susitarimai nutraukti darbo santykius. Byloje ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra. Bendradarbiavimo pensijų kaupimo srityje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta vadovaujantis Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. Pagal Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktÄ pensijų įmokų mokėtoju gali bÅ«ti pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.

Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys gali mokėti visÄ Ä¯mokÄ ar jos dalį darbuotojo naudai. Bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 4 punktu UAB „Finasta Asset Management“ įsipareigojo užtikrinti papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo sutarčių su AB bankas „Finasta“ darbuotojais sudarymÄ bei jų pasiraÅ¡ymÄ per tarpininkÄ AB bankas „Finasta“. Sutarties 13 punktas nustatė, kad AB bankas „Finasta“ darbuotojo ar buvusio darbuotojo naudai pervedus pinigines lėšas į atitinkamo Pensijų fondo sÄ skaitÄ bei UAB „Finasta Asset Management“ jas konvertavus į apskaitos vienetus ir padarius įraÅ¡us pensijų sÄ skaitoje, piniginės lėšos tampa darbuotojo nuosavybe ir AB bankas „Finasta“ neturi teisės jų susigrÄ Å¾inti.

Kai AB bankas „Finasta“ įmokas moka darbuotojų naudai, įmokos tampa darbuotojo nuosavybe nuo to momento, kai į apskaitos vienetus konvertuotos įmokos įraÅ¡omos į pensijų sÄ skaitÄ (Sutarties 19 punktas). Kaip jau buvo nurodyta, byloje ginčo, kad AB bankas „Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutarties 2 ir 4 punktus darbo santykių galiojimo laikotarpiu mokėjo pensijų įmokas už Patikrinimo akte nurodytus darbuotojus ir jų naudai, nėra. PareiÅ¡kėjas pripažįsta ir mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytus pensijų įmokų dydžius.

Byloje Å¡alys taip pat pripažįsta, jog mokesčių administratoriaus Patikrinime akte nurodyti AB bankas „Finasta“ darbuotojai buvo pensijų fondo dalyviai. Pagal Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Ä®statymas) teisė į pensijų iÅ¡mokas įgyjama pensijų fondo dalyviui sulaukus pensijų fondo taisyklėse nurodyto pensinio amžiaus. Jis negali bÅ«ti daugiau kaip 5 metais mažesnis už pensinį amžių, nustatytÄ valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

To paties įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų fondo dalyvis, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos pripažintas I arba II grupės invalidu, įgyja teisę į pensijų iÅ¡mokas nuo invalidumo pripažinimo dienos. Taip pat, pensijų fondo dalyvis turi teisę nukelti pensijų iÅ¡mokų mokėjimÄ . Kad Å¡is mokėjimas bÅ«tų nukeltas, pensijų fondo dalyvis ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 mėnesius iki sukaks pensijų fondo taisyklėse numatytas pensinis amžius turi pateikti valdymo įmonei raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ .

Pensijų fondo dalyvis turi teisę kada panorėjęs raÅ¡tiÅ¡kai atÅ¡aukti pensijų iÅ¡mokų mokėjimo atidėjimÄ . Å iuo atveju pensijų iÅ¡mokos turi bÅ«ti pradėtos mokėti ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo atÅ¡aukti iÅ¡mokų atidėjimÄ dienos (Ä®statymo 36 straipsnio 3 dalis). Pensijų iÅ¡mokos turi bÅ«ti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių pensijų fondo dalyvio teisę į pensijų iÅ¡mokas, pateikimo valdymo įmonei (Ä®statymo 36 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ pensijų sÄ skaitos negali bÅ«ti daromos jokios Å¡iame Ä®statyme nenumatytos iÅ¡mokos (Ä®statymo 36 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog iÅ¡ 65 AB bankas „Finasta“ darbuotojų 47 asmenims UAB „Finasta Asset Management“ iÅ¡mokėjo SPKF įmokų sumas. Byloje duomenų, jog Patikrinimo akte nurodyti banko „Finasta“ darbuotojai mokestinio ginčo laikotarpiu buvo nutraukę pensijų kaupimo sutartis, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog nurodyti AB bankas „Finasta“ darbuotojai – pensijų fondo dalyviai mokestinio ginčo laikotarpiu buvo įgiję teisę į pensijų iÅ¡mokas Ä®statymo 36 straipsnyje nustatytais pagrindais.

AB banko „Finasta“ darbuotojai per 2010–2012 metus iÅ¡ pensijų fondo iÅ¡siėmė 460 749 Lt. Didžioji dalis darbuotojų į jų sÄ skaitas sumokėtas SPKF įmokas atsiimdavo kas mėnesį (Patikrinimo akto 9 priedas, MGK byla, II tomas, b. l. 87–89). IÅ¡mokos iÅ¡ pensijų fondo AB bankas „Finasta“ darbuotojams iÅ¡mokėtos Ä®statymo 36 straipsnyje nenustatytais pagrindais, o Å¡ių iÅ¡mokų mokėjimo bÅ«dai ir mokėjimo tvarka neatitiko Ä®statymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tarp AB bankas „Finasta“ ir darbuotojų buvo susiklostę santykiai, kurie pagal savo turinį atitiko susitarimÄ dėl darbo užmokesčio mokėjimo bÅ«do, o Bendradarbiavimo sutartis sudaryta 2010 m. balandžio 1 d. su UAB „Finasta Asset Management“ ne papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo tikslu, o siekiant mokestinės naudos. MAÄ® 69 straipsnio, nustatančio mokesčio apskaičiavimo taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Taigi, kai nustatomos dvi bÅ«tinos sÄ lygos:

1) Å«kinės operacijos atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, nustatytas atitinkamÄ mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranaÅ¡umas, kuris prieÅ¡tarauja įstatymo tikslams;

2) pagrindinis Å«kinių operacijų tikslas yra mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo, taikomas MAÄ® 69 straipsnis. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktÄ , taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , bÅ«tent atkuria tikrÄ sias sandorių aplinkybes ir priima sprendimÄ , paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1718/2013, 2015 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. A-26-602/2015).

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, vadovaujantis MAÄ® 10 straipsniu, reikalauja, jog mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė bÅ«tų teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Taigi aiÅ¡kiai pastebima įstatymų leidėjo pozicija tikrajam Å«kinės operacijos turiniui teikti pirmenybę Å¡io turinio įforminimo atžvilgiu (2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004, p. 128–143).

MAÄ® 69 straipsnio kartu su MAÄ® 10 straipsniu taikymo praktika patvirtina, kad mokestis apskaičiuojamas taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ tuomet, kai mokesčių administratorius, nustato piktnaudžiavimo teise faktÄ , bÅ«tent mokesčių administratorius nustato, kokia mokesčių įstatymuose nustatyta teise piktnaudžiavo mokesčių mokėtojas. Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkÄ nustato Pelno mokesčio įstatymas. Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį taikomos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias leidžiamais atskaitymais pripažįstamos visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita.

Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos iÅ¡laidos darbuotojų naudai, jeigu Å¡i darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. GPMÄ® 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 straipsnio redakcija) 1 dalies 14 punkte (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-541 punkto redakcija) nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra <...> darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, ir draudimo įmokų už papildomÄ (savanoriÅ¡kÄ ) sveikatos draudimÄ , kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sÄ skaitÄ pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį nevirÅ¡ijanti 25 procentų darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2010-2012 m. 61 darbuotojo naudai AB bankas „Finasta“ mokėtos SPKF įmokos nevirÅ¡ijo 25 proc. per atitinkamÄ mokestinį laikotarpį Å¡iems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl AB bankas „Finasta“ Å¡ių SPKF įmokų neapmokestino GPM (Patikrinimo akto 11 priedas). Neapmokestinęs darbuotojų gautų iÅ¡ darbdavio pajamų natÅ«ra GPM, AB bankas „Finasta“ neskaičiavo ir VSD įmokų, numatytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 22 punkte, bei PSD įmokų, numatytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.

AB bankas „Finasta“, 2010-2012 m. skatindamas darbuotojus jiems mokėtais darbo užmokesčio priedais, ketvirtinėmis, pusmetinėmis bei metinėmis premijomis ir jų naudai mokėtinomis SPKF įmokomis, 2010-2012 metais deklaravo nuostolius: 2010 m.- 227 000 Lt, 2011 m. – 24 027 000 Lt, 2012 m. – 1 455 000 Lt. Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad AB bankas „Finasta“, mokėdamas SPKF įmokas darbuotojų naudai, siekė nuslėpti tikrÄ jį operacijų turinį, t. y. realiai darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį, nuo kurio neskaičiavo VSD įmokų, PSD įmokų bei nemokėjo įmokų į Garantinį fondÄ .

AB bankas „Finasta“, pasirinkęs darbuotojų skatinimo priemonę – įmokų į Pensijų fondus mokėjimÄ darbuotojų naudai, siekė mokestinės naudos – sumažinti į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtinas įmokas, t. y. sumažinti mokėtinas VSD, PSD įmokas bei įmokas į Garantinį fondÄ . Draudžiamosioms pajamoms priskiriamos visos asmens pajamos, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo bÅ«ti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo paÅ¡alpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis mokama iÅ¡ jų pačių pajamų, kita dalis – iÅ¡ įmonių, įstaigų arba organizacijų, kuriose dirba, lėšų. Ä®mokos skaičiuojamos nuo uždarbio ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų pagal Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 redakcija) 19 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo tos dienos, kuriÄ Å¡ie asmenys pradeda dirbti, neatsižvelgiant į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti ir mokėti už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, privalėjo AB bankas „Finasta“. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis minėtomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius pagrįstai AB bankas „Finasta“ paskaičiavo 195 459 Lt papildomai mokėtinų VSD įmokų, iÅ¡ jų 17 256 Lt papildomai mokėtinų VSD įmokų iÅ¡ darbuotojų pajamų, apmokestinamų 3 proc. tarifu ( 2010- 7215 Lt, 2011 m. – 6 246 Lt, 2012 m. -3 795 Lt) , ir 178 203 Lt papildomai mokėtinų VSD įmokų iÅ¡ darbdavio – AB bankas „Finasta“ pajamų apmokestinamų 30,98 proc. tarifu (2010 m.

– 74 512 Lt, 2011 m. -64 501 Lt, 2012 m. – 39 190 Lt). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. AB bankas „Finasta“ nuo darbuotojų naudai 2010-2012 m. sumokėtų 575 218 Lt SPKF įmokų, priskirtų šių darbuotojų su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, neapskaičiavo ir nesumokėjo PSD įmokų, apmokestinamų 6 proc. tarifu, todėl, mokesčių administratorius pagrįstai AB bankas „Finasta“ apskaičiavo 34 513 Lt papildomai mokėtinų PSD įmokų, iš jų: 2010 m.

– 14 431 Lt, 2011 m. – 12 492 Lt, 2012 m. – 7 590 Lt. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nei MAÄ® 10 straipsnis, nei Å¡io įstatymo 69 straipsnio 1 dalis savaime nesuteikia teisės atitinkamas mokestines prievoles paskirstyti kitiems asmenims, nei tiems, kurie eksplicitiÅ¡kai nurodyti atitinkamo mokesčio įstatyme (2013 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-153-438/2016; 2017 m. liepos 4 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jog papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo sutartyse numatyta galimybė neatlygintinai ir bet kuriuo metu iÅ¡siimti SPKF sukauptas lėšas, nenutraukiant sutarties, paneigianti esminius pensijų kaupimo sutarčių principus, vienkartinių bei periodinių (kiekvienÄ mėnesį) SPKF įmokų mokėjimas (be kita ko ir darbuotojams, su kuriais Bankas buvo nutaręs nutraukti ir jau nutraukęs darbo sutartis), vienkartinių bei periodinių SPKF iÅ¡mokų ginčo laikotarpiu iÅ¡mokėjimas, sudaręs 80,10 proc. visos AB bankas „Finasta“ sumokėtos darbuotojų naudai SPKF įmokų sumos, yra tos esminės aplinkybės, paneigiančios pareiÅ¡kėjo deklaruoto įmokų darbuotojų naudai į SPKF mokėjimo tikslÄ â€“ skatinti AB bankas „Finasta“ darbuotojus, priklausančius kritinės svarbos darbuotojų kategorijai, suinteresuojant juos papildomai kaupti senatvės pensijai III pakopos pensijų fonduose, ir sudarančios pagrįstÄ pagrindÄ teigti, jog AB bankas „Finasta“, 2010 –2012 m. laikotarpiu mokėdamas įmokas darbuotojų naudai į SPKF, siekė mokestinės naudos, kuri pasireiÅ¡kė VSD įmokų, PSD įmokų ir įmokų į Garantinį fondÄ nesumokėjimu.

Pažymėtina, jog Bankas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad AB bankas „Finasta“ darbuotojai, kurių naudai AB bankas „Finasta“ mokėjo įmokas į SPKF, pateko į organizacijos kritinių darbuotojų kategorijÄ , kurių veikla ir iÅ¡skirtinė kompetencija yra kritiÅ¡kai svarbi AB bankas „Finasta“ verslui ir kurių praradimas bei ribotas pakeičiamumas turėtų neigiamos įtakos banko veiklos tęstinumui. Banko teiginį, kad įmokos darbuotojų naudai į SPKF pradėtos mokėti siekiant motyvuoti ir iÅ¡laikyti kritinės svarbos darbuotojus, paneigia tai, kad Bankas 2010 m. spalio 8 d. pervedė I.

L. vienkartinę 6 000 Lt SPKF įmokÄ po to, kai su ja buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas nutraukti darbo santykius. Pabrėžtina, jog iki Å¡io pervedimo įmokos į SPKF I. L. naudai nebuvo mokamos. Bylos duomenys taip pat rodo, jog gavus darbuotojų praÅ¡ymus nutraukti darbo santykius, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Privačios bankininkystės departamento direktorės V. J. naudai į SPKF pervesta 300 Lt įmokÄ , Klaipėdos regiono skyriaus vadovo M. K. naudai – 500 Lt, Investicijų specialistės J. K. naudai – 300 Lt (MGK byla, 1 t., b. l. 145), o atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 17 d.

Å¡alių susitarimÄ nutraukti darbo santykius, Kauno regiono skyriaus vadovės E. J. naudai į SPKF 2010 m. spalio 5 d. nuspręsta pervesti 286 Lt įmokÄ (MGK byla, 1 t., b. l. 149); atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 20 d. Å¡alių susitarimÄ nutraukti darbo santykius, Vidaus audito departamento direktorės I. V. naudai 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuspręsta pervesti 500 Lt įmokÄ Ä¯ SPKF (MGK byla, 1 t., b. l. 146), o 2010 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu – 6 000 Lt įmokÄ (MGK byla, 1 t., b. l. 147).

Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog AB bankas „Finasta“ atsižvelgdamas į sėkmingai vyresniojo analitiko-programuotojo A. P. paruoÅ¡tÄ pradelstų dienų skaičiavimo modulį, 2012 m. birželio 7 d. įsakymu (MGK byla, 1 t., b. l. 171) nusprendė pervesti A. P. vienkartinę 3 400 Lt įmokÄ Ä¯ SPKF, pervesdamas jÄ 2012 m. birželio 8 d., didžiÄ jÄ dalį kurios (2 710,78 Lt) A. P. atsiėmė 2012 m. birželio 12 d. (MGK byla, 2 t., b. l. 90). Daugiau SPKF įmokų A. P. naudai AB bankas „Finasta“ nėra mokėjęs. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina iÅ¡vadÄ , jog AB bankas „Finasta“, mokėdamas darbuotojų naudai SPKF įmokas, siekė ne didinti „kritinių“ darbuotojų lojalumÄ Bankui, bet pervesti į jų sÄ skaitas su darbo santykiais susijusias pajamas.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad 2010-2012 m. banko „Finasta“ darbuotojų naudai sumokėtÄ SPKF įmokų sumÄ â€“ 575 218 Lt (2010 m. – 240 515 Lt, 2011 m. – 208 203 Lt, 2012 m. – 126 500 Lt) mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, nes AB bankas „Finasta“ darbuotojai Å¡ių įmokų pensijų fonde nekaupė, o per trumpÄ laikÄ AB bankas „Finasta“ į jų asmenines pensijų kaupimo sÄ skaitas pervestas sumas atsiimdavo.

Mokesčių administratorius pagrįstai Å¡ias pajamas priskyrė apmokestinamoms pajamoms (A klasės pajamoms), pagrįstai nuo jų apskaičiavo PSD įmokas (6 proc.) ir VSD įmokas (3 proc.) iÅ¡ darbuotojo pajamų, VSD įmokas (30,98 proc.) iÅ¡ darbdavio pajamų bei įmokas į Garantinį fondÄ (0,1 proc.). Dėl Å¡ių priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 dalies, kuria Bankui nurodyta sumokėti VSD įmokas, PSD įmokas, įmokas į GF ir su Å¡iomis įmokomis susijusias sumas, ir jÄ patvirtinusio MGK 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. S-37 (7-295/2015) dalies.

Dėl Banko 2011 m. apskaitytų 2 534 089 Lt (733 922,90 Eur) specialiųjų atidėjinių BAB bankas „Snoras“ skolos vertybiniams popieriams (su sukauptomis palÅ«kanomis) Nustatyta, kad AB bankas „Finasta“ 2011 m. įsigijo AB banko „Snoras“ skolos vertybinius popierius (obligacijas) už 2 517 210,15 Lt, kurių įsigijimo sandoriuose numatytas įsipareigojimų įvykdymas (iÅ¡pirkimas) 2012–2013 metais. AB bankas „Finasta“ 2011 m. minėtų vertybinių popierių įsigijimo vertę ir už juos sukauptų palÅ«kanų sumÄ (2 534 089 Lt) apskaitė buhalterinėje sÄ skaitoje 12020 „Kiti skolos VP – įsigijimo vertė“, kuri pagal balanso ataskaitas priskiriama 12 balansinei sÄ skaitai „Prekybinis finansinis turtas“.

AB bankas „Finasta“ 2012 m. sausio 10 d. vykusiame valdybos posėdyje svarstė specialiųjų atidėjinių poreikį 2011 m. gruodžio 31 d. ir suformavo atidėjinius BAB bankas „Snoras“ skolos vertybiniams popieriams, BAB bankas „Snoras“ buvusiems indėliams ir kitiems BAB bankas „Snoras“ esantiems likučiams, iÅ¡ viso 7 309 000 Lt. Mokesčių administratorius Patikrinimo akte konstatavo, kad AB bankas „Finasta“ 2011 m. apskaitytos įsigytų BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo sÄ naudos yra Å¡ių skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultatas, priskirtinas neleidžiamiems atskaitymams, kurių 2 534 089 Lt suma mažintinas banko deklaruotas 2011 m. veiklos nuostolis.

MinėtÄ iÅ¡vadÄ mokesčių administratorius grindžia 39 TAS nuostatomis, atsižvelgdamas į Banko 2011 metų finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ bei Balanso ataskaitas. VMI pagal Banko buhalterinės apskaitos duomenis ir Banko apskaitos politikÄ nustatė, kad BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybiniai popieriai įsigijimo metu yra apskaityti tikrÄ ja verte prekybos portfelyje. Nurodė, jog, kadangi BAB bankas ,,Snoras“ skolos vertybinius popierius įsigijimo metu apskaitė tikrÄ ja verte prekybos portfelyje ir Å¡is finansinis turtas pagal Reikalavimų nuostatas nepriskirtinas paskoloms, specialieji atidėjiniai BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybiniams popieriams neformuotini.

PMÄ® 27 straipsnio (Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai) 1 dalyje (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659, 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1698 straipsnio redakcija) nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymÄ veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymÄ veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymÄ veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iÅ¡ pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų grupės) nuostoliams padengti.

Reikalavimų 1 punkte buvo nustatyta, kad Å¡is dokumentas nustato, kokius minimalius reikalavimus turi taikyti Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai, Centrinė kredito unija ir užsienio bankų filialai (toliau – ir bankai) vertindami paskolas. Reikalavimų 4 punkte buvo nustatyta, kad paskolos – banko suteiktos paskolos ir gautinos sumos – investicijos, laikomos iki termino pabaigos, ir kitas finansinis turtas, kuris vertinamas amortizuota savikaina ir yra susijęs su kredito rizika (taip pat ir kreditai, sÄ skaitos kreditai, diskontuotieji vekseliai, skolos vertybiniai popieriai, gautinos iÅ¡perkamosios nuomos sumos, indėliai, lėšos kitų bankų sÄ skaitose, atvirkÅ¡tiniai atpirkimo sandoriai, faktoringas, iÅ¡simokėtinai (skolon) parduotas turtas, iÅ¡ankstiniai mokėjimai).

VMI 2014 m. gruodžio 19 d. rašte (MGK b. l. 12-13, t.

6) yra pažymėta, kad pagal Lietuvos banko atstovo paaiÅ¡kinimÄ telefonu, tikrÄ jÄ verte apskaitomiems skolos vertybiniams popieriams prekybos portfelyje Reikalavimai netaikomi. Be to, Å¡iame raÅ¡te yra pažymėta, kad Bankas atliko parduoti skirto finansinio turto (skolos vertybinių popierių) perkainavimÄ (pervertinimÄ ) ir, pažeisdamas PMÄ® 31 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, gauto skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultato – 2 534 089 Lt nuostolių – nepriskyrė neleidžiamiems atskaitymams.

Papildomai argumentuojant minėtÄ pozicijÄ nurodytas MGK 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. S-270(7-227/2011), kuriame buvo aiÅ¡kinama PMÄ® 31straipsnio 1 dalies 15 punkto norma. VMI, vėliau MGK, rėmėsi teiginiu, jog tikrÄ jÄ verte apskaitomiems skolos vertybiniams popieriams prekybos portfelyje Reikalavimai netaikomi. VMI sprendime nėra nurodoma, kad buvo remtasi Lietuvos banko atstovo paaiÅ¡kinimu telefonu, skundžiamame sprendime nėra nurodomi ir jokie kiti Å¡ios iÅ¡vados motyvai. Kiti skundžiamame sprendime nurodomi motyvai dėl 2 ginčo objekto nurodomi atsižvelgiant į minėtÄ konstatavimÄ (tikrÄ jÄ verte apskaitomiems skolos vertybiniams popieriams prekybos portfelyje Reikalavimai netaikomi).

Byloje jokių duomenų, kurių pagrindu mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadas, sudarančias pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl 2 ginčo objekto, nėra. MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

MAÄ® 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, suraÅ¡ydamas patikrinimo aktÄ Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka. MAÄ® 33 straipsnis, reglamentuojantis mokesčių administratoriaus teises, be kita ko, nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), turi teisę: gauti iÅ¡ asmenų, tarp jų iÅ¡ kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuoraÅ¡us, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas), naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; laikinai paimti iÅ¡ mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus; duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai bÅ«tina jo funkcijoms atlikti; nepažeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, kaip vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo principų, yra įtvirtintas tarnybinės pagalbos principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingÄ informacinę ir kitokiÄ pagalbÄ . Pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumÄ , t. y. vykdo vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę (ABTÄ® 3 straipsnis).

Taigi pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylÄ mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimÄ (MAÄ® 67 straipsnis, 72 straipsnis). Ä®rodinėjimas administraciniame teisme byloje dėl mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo yra subsidiaraus pobÅ«džio, nes teismas pirmiausiai sprendžia, ar mokesčių administratorius pagrindė savo sprendimÄ Ä¯rodymais. Minėtos MAÄ® normos aiÅ¡kiai neįtvirtina įrodinėjimo priemonių, kurias gali naudoti mokesčių administratorius, tačiau iÅ¡ minėtų MAÄ® normų, nustatančių mokesčių administratoriaus teises, galima bÅ«tų spręsti, kad mokestinėje byloje faktiniai duomenys gali bÅ«ti nustatomi pvz. dokumentais, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, mokesčių mokėtojų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Nagrinėjamoje byloje VMI rėmėsi Lietuvos banko atstovo paaiÅ¡kinimu telefonu. Toks faktinių duomenų rinkimas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu faktinių duomenų rinkimu ir fiksavimu. VMI, norėdama mokestinėje byloje pagrįsti savo sprendimÄ kitos institucijos teikiamais duomenimis, remdamasi bendradarbiavimo principu, turėtų kreiptis į kitÄ institucijÄ dėl iÅ¡vados ar kitokio dokumento gavimo. VMI, gavusi duomenis iÅ¡ kitos institucijos, turėtų jais remtis savo sprendime, kad tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioms institucijoms bÅ«tų aiÅ¡ku, kokiais faktiniais duomenimis ir kokiomis teisės normomis remiantis yra daromos mokesčių administratoriaus iÅ¡vados.

Atsakovas, vadovaudamasis Tarptautinių apskaitos standartų 39 TAS nuostatomis, atsižvelgdamas į Banko 2011 metų finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ bei Balanso ataskaitas, Banko 2011 m. apskaitytas įsigytų BAB banko ,,Snoras“ skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo sÄ naudas laikė Å¡ių skolos vertybinių popierių perkainojimo (pervertinimo) rezultatu, priskirtinu neleidžiamiems atskaitymams. 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 „Dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo“ įžanginės dalies 1 punkte nurodyta, kad 2000 m. kovo 23 ir 24 d.

Europos Vadovų Taryba Lisabonoje pabrėžė poreikį spartinti finansinių paslaugų vidaus rinkos sukÅ«rimÄ , nustatyti 2005 metus kaip paskutiniuosius metus, kada turi bÅ«ti įgyvendintas Komisijos Finansinių paslaugų veiksmų planas, ir paskatino imtis žingsnių, kad bÅ«tų lengviau palyginti vieÅ¡ai parduodamų įmonių finansines ataskaitas. Reglamento Nr. 1606/2002 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io reglamento tikslas – tarptautinių apskaitos standartų priėmimas ir naudojimas Bendrijoje, siekiant suvienodinti 4 straipsnyje minimų bendrovių pateikiamÄ finansinę informacijÄ , kad bÅ«tų užtikrintas finansinių ataskaitų aukÅ¡to lygio skaidrumas ir palyginamumas, ir efektyvus Bendrijos kapitalo rinkos ir vidaus rinkos funkcionavimas.

Reglamento Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarptautiniai apskaitos standartai gali bÅ«ti priimti tik jei jie: neprieÅ¡tarauja Direktyvos 78/660/EEB 2 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvos 83/349/EEB 16 straipsnio 3 dalyje nustatytam principui ir prisideda prie Europos visuomenės gerovės bei atitinka suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo kriterijus, keliamus finansinei informacijai, kuri reikalinga ekonominiams sprendimams priimti ir valdymo kryptingumui įvertinti. Reglamento Nr. 1606/2002 anksčiau cituotos ir kitos normos patvirtina, kad TAS yra patvirtinti ir naudojami siekiant suvienodinti bendrovių pateikiamÄ finansinę informacijÄ , kad bÅ«tų užtikrintas finansinių ataskaitų palyginamumas.

Reglamente Nr. 1606/2002 pabrėžiama, kad finansinė informacija reikalinga ekonominiams sprendimams priimti. Todėl mokesčių administratoriaus sprendimas taikyti TAS apmokestinimo tikslais Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas pakankamai motyvuotu. Å iuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius turėtų vertinti ekonominį veiksmÄ mokestine prasme, nors įmonės finansiniuose dokumentuose jis ir yra tam tikru bÅ«du apibrėžtas. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis ir MGK 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. S-37 (7-295/2015) dalis, kuria patvirtinta VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis nepripažinti AB banko „Finasta“ 2011 m. apskaitytų 2 534 089 Lt (733 922,90 Eur) specialiųjų atidėjinių BAB bankas „Snoras“ skolos vertybiniams popieriams (su sukauptomis palÅ«kanomis), turi bÅ«ti panaikinta ir centrinis mokesčių administratorius įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo AB „Šiaulių bankas“ (akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių perėmėjo) skundÄ Å¡ioje dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių perėmėjo) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. S-37 (7-295/2015) dalį, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-710 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis nepripažinti akcinės bendrovės banko „Finasta“ 2011 m. apskaitytų 2 534 089 Lt (733 922,90 Eur) specialiųjų atidėjinių BAB bankas „Snoras“ skolos vertybiniams popieriams (su sukauptomis palÅ«kanomis), panaikinti ir įpareigoti centrinį mokesčių administratorių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (akcinės bendrovės banko „Finasta“ teisių perėmėjo) skundÄ Å¡ioje dalyje.

KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė