2021-03-15 Nr. AB-5195-3-61-3-02036-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-254-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atsakovui D. K. dėl sankcijos skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba, Konkurencijos taryba) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti sankcijas buvusiam uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė 2017 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 1S-61(2017), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Žagarės inžinerija“ buvusiam direktoriui D. K. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 Eur baudą (toliau – ir Nutarimas). Pagrindas kreiptis į teismą atsirado UAB „Žagarės inžinerija“ neapskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1923-476/2017, kuris įsiteisėjo.

3. Pareiškėjas nurodė, jog vertinant siūlomos skirti sankcijos dydį buvo vadovautasi Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi. Taryba, įvertinusi UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, kaip dalyvavusių 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame pirkime, veiksmus, nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ sudarė draudžiamą susitarimą, t. y. pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją. Taryba taip pat įvertino pažeidimo pavojingumą bei nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, sudarydamos kartelinį susitarimą, padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą. Tyrimo metu UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. veiksmai buvo įvertinti kaip aktyvūs, tiesiogiai prisidedant prie sudaryto draudžiamojo susitarimo. Tuo pagrindu, kad D. K., kaip UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius, padarė labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, kuris truko 6 mėnesius, Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo prašė teismo UAB „Žagarės inžinerija“ buvusiam direktoriui D. K. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 Eur baudą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų – draudžiamas susitarimas viešajame pirkime. Nutarime Taryba įvertino, jog ūkio subjekto vadovas D. K. tiesiogiai aktyviais veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir šią aplinkybę patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Įvertinus taip pat ir pažeidimo trukmę, vadovo vaidmenį tyrimo metu, Taryba matė pagrindą kreiptis į teismą su siūlymu skirti sankciją.

5. Atsakovas D. K. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir panaikinti Nutarimą. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad yra pagrindas skirti sankciją, prašė sutrumpinti terminą, kuriuo pareiškėjui apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, bei sumažinti paskirtą baudą.

6. Argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo atsakovas grindė tuo, kad 2014 metais, t. y. tuo metu, kai tariamai buvo sudaryti draudžiami susitarimai, D. K., kaip vadovas, buvo gana jauno amžiaus. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų ir jis buvo net (duomenys neskelbtini) metų jaunesnis nei vidutinis Lietuvos įmonės vadovas. D. K. taip pat nėra įgijęs teisinio išsilavinimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba nėra nurodžiusi jokios teismų praktikos, kurią būtų galima vadovautis skiriant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas, todėl skirti sankcijas D. K. pagrindo nebuvo. Iki šiol Taryba nėra paskyrusi sankcijų bendrovių vadovams, todėl ir šiuo atveju turėtų būti laikomasi lygiateisiškumo principo. Be to, tariamas bendrovių sudarytas susitarimas bei jo neigiama įtaka, palyginus su jau išnagrinėtais tokio pobūdžio pažeidimais, yra labai nežymūs.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Taryba vertino padarytą pažeidimą, kaip iš esmės prieštaraujantį konkurencijos teisės normoms. Tuo tarpu ūkio subjektų turėtos rinkos dalys, pažeidimo apimtis bei realiai padaryta žala nebuvo įvertintos, prašant taikyti sankcijas D. K. Taryba taip pat nepagrindė, kokiu pagrindu nustatė paskirtų sankcijų dydį, t. y. kokiu pagrindu skyrė sankcijos vidurkį (nuo 3 iki 5 metų, skyrė 4 metus), o baudą skyrė artimesnę maksimaliai sankcijos ribai (nuo 0 iki 14 481 Eur, skyrė 9 000 Eur). UAB „Žagarės inžinerija“ jau yra bankrutavusi, todėl sankcijų skyrimas D. K., kaip buvusiam įmonės vadovui, pakenktų jo reputacijai. Atsakovas prašė teismo vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgti į tai, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teismas sankcijų skirti neprivalo. Teismas turi plačią diskrecijos teisę vertinti ginčo situaciją.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas argumentus dėl sankcijų netaikymo grindė tuo, kad pusės metų draudžiamojo susitarimo terminas, lyginant su kitais atvejais, yra labai trumpas. Paskyrus daugiau kaip 30 000 Eur baudą už dalyvavimą draudžiamame susitarime UAB „Žagarės inžinerija“ bankrutavo, todėl įmonės vadovas jau patyrė neigiamas pasekmes. Atsakovas aktyviai bendradarbiavo su Taryba atliekant tyrimą. Atsakovas akcentavo teismo konstitucinę priedermę individualizuoti sankciją. Prašė neskirti sankcijų arba paskirti minimalią sankciją, pirmiausia neskiriant piniginės baudos, kuri yra papildoma sankcija. Akcentavo tai, kad nuo 2011 metų Taryba nesikreipė į teismą dėl sankcijų skyrimo vadovams, atsakovo atveju toks kreipimasis istoriškai buvo pirmas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl sankcijos taikymo tenkino iš dalies. D. K. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Tarybos prašymo skirti 9 000 Eur baudą D. K. netenkino.

10. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl sankcijų skyrimo UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K., ketveriems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skiriant 9 000 Eur baudą.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudamos 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame viename pirkime, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl šio Tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu minėtų pareiškėjų skundus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2019 UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą atmetė. Taigi Tarybos nutarimas, kuriuo, be kita ko, konstatuota, jog UAB „Žagarės inžinerija“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, iš esmės yra patvirtintas įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismų sprendimais.

12. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu ir pažymėjo, kad iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali, bet neprivalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, jog Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir atsižvelgdamas į Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Kitaip tariant, teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš teismo konstitucinių teisingumo vykdymo įgaliojimų bei imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Tai reiškia, jog kiekvienu atskiru atveju teismas turi konstitucinę pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai, neignoruodamas ir Baudų dydžio nustatymo apraše, kuriuo vadovaujasi Taryba, nustatytų taisyklių.

13. Teismas pažymėjo, kad atliekant Konkurencijos įstatymo nustatytą testą, ar Taryba pagrįstai prašo buvusiam ūkio subjekto vadovui apriboti Konkurencijos įstatymo nurodytas teises eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti baudą, pirmiausia yra būtina nustatyti, ar ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas. Natūralu, jog prieš tai Tarybos ar / ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais turi būti nustatyti pačių ūkio subjektų padaryti minėti sunkiausi konkurencijos teisės pažeidimai. Šioje byloje nėra ginčo, jog, kaip ir nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2019, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ dalyvavo sudarytame draudžiamame susitarime.

14. Remdamasis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi, teismas akcentavo, kad sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Konkurencijos įstatyme (35 straipsnio 4 dalis) nurodytais atvejais, kurie aktualūs ir nagrinėjamai bylai, nurodytas sankcijų taikymo terminas sustojo Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017. Todėl Taryba nei Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalies prasme, nei 41 straipsnio 3 dalies prasme, nėra praleidusi kreipimosi į teismą termino dėl sankcijos ūkio subjekto vadovui skyrimo.

15. Vertindamas, ar UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. pagrįstai gali būti skiriama Tarybos prašoma skirti sankcija už reikšmingą prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo, teismas vadovavosi Tarybos ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, kad:

15.1. UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. tiesiogiai, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo, vykusio nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d., t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. ir UAB „Rovaltra“ darbuotojo iki UAB „Žagarės inžinerija“ pripažinimo viešojo konkurso laimėtoju;

15.2. UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ atstovai susirašinėjo elektroniniais laiškais dar iki UAB „Fontas LT“ Pirkimo Nr. 1 paskelbimo. (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos tarybos bylos VIII t., b. 1. 53). Minėti faktai išdėstyti ginčijamo Nutarimo 159 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017);

15.3. First Opportunity OU gamybos direktoriui N. N. priklausančiame kompiuteryje rastas dokumentas „Fontas.xls“, kuriame yra nurodytos su pirkimu susijusios detalės: pasiūlymus derinę asmenys ir kainos. (duomenys neskelbtini). Konkurencijos tarybos nuomone, šie įrašai patvirtina, kad už komercinių pasiūlymų teikimą (jų derinimą) buvo atsakingi UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. ir Apelianto komercijos direktorius J. T. <...>. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Konkurencijos tarybos išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017).

16. Taigi UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. su kitu vieno iš pirkimų dalyviu tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, jog atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimo tarp minėtame viešajame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą siekiant sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą. Taigi teismas vertino, jog sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme yra nustatyta. Teismas sprendė, jog UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo, tačiau yra kitų sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme.

17. Viena vertus, teismas vertino, jog baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo ūkio subjektams taisyklės yra aktualios ir sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams požiūriu. Antra vertus, vertindamas atsakovo argumentus, teismas sutiko, jog nagrinėjamu atveju sankcija atsakovui turėtų būti sušvelninta ir bauda turėtų būti sumažinta, todėl atsakovo atžvilgiu yra pagrindo individualizuoti taikomos sankcijos dydį. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Konkurencijos įstatymo 41 str. 5 d.) atitiktų sankcijos švelninimas vadovaujantis tuo, jog pažeidimo padarymo momentu D.

K. buvo jauno amžiaus vadovas, neturintis teisinio išsilavinimo, be to, atsakovas tapo istoriškai pirmuoju (ekonominiu rinkos požiūriu anaiptol ne paties reikšmingiausio ūkio subjekto) vadovu, kurio atžvilgiu Taryba eksperimentiškai pateikė prašymą teismui skirti sankciją, tokio pobūdžio sankcijų skyrimo praktika atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų (2017–2018 metų metinių pajamų deklaracijų) matyti, kad sankcijos skyrimas neproporcingai pakenktų atsakovo finansinei padėčiai, tokių iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo jam pačiam (ne tik ūkio subjektui) kilsiančių neigiamų teisinių padarinių atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis.

Tačiau teismas sutiko, jog skiriant sankciją svarbu įvertinti tai, kad tokio pobūdžio sankcijos atsakovas turėjo tikėtis, nes įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, „bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

18. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog sankcijos švelninimui reikšminga yra ir pažeidimo trukmė, kuri įstatymo prasme laikoma pusės metų laikotarpiu. Teismas sutiko, jog toks laikotarpis, lyginant su kitais teismų praktikoje nagrinėjamais atvejais, nelaikytinas ilgu. Vertindamas Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę bei ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, teismas pažymėjo, jog minėto ūkio subjekto vadovo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas būtent Baudų dydžio nustatymo aprašo prasme („trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų“ 12 punktas), o ne de facto (faktiškai), truko pusę metų, t. y. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d. (nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D.

K. ir UAB „Rovaltra“ darbuotojo iki UAB „Žagarės inžinerija“ pripažinimo viešojo konkurso laimėtoju). Be to, D. K. netrukdė atliekamam tyrimui, aktyviai bendradarbiavo su Taryba atliekant tyrimą, posėdžio metu pažymėjo, jog pats perdavė Tarybai įmonės dokumentus, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien tik tai, jog asmuo vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas jo elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (žr. 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1702/2010, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2818/2012, 2015 m. gruodžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).

Antra vertus, teismas akcentavo, kad prašoma skirti sankcija akivaizdžiai yra baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio. Teismas vertino, jog Tarybos siūloma sankcija yra neproporcinga. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies prasme ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti vertinamas ne tik formaliai, t. y. kaip draudžiamas susitarimas (kas formaliai yra pavojingiausias pažeidimas konkurencijos teisės prasme), bet turi būti vertinama, kokia draudžiamo susitarimo finansinė išraiška, taip pat kokią ekonominę sankciją už šio pažeidimo padarymą gavo pats ūkio subjektas, t. y. teismo vertinimu, ekonominės sankcijos ūkio subjektui dydis parodo ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą (kitaip tariant, teismo vertinimu, jeigu ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos (žr.

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, numatančią sankcijas ūkio subjektams už draudžiamus susitarimus) yra nykštukinės, tai tokio ūkio subjekto įtaka konkurencijai ir rinkai net ir padarant griežtą konkurencijos pažeidimą yra ne itin pavojinga).

19. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktika skiriant sankcijas ūkio subjektų vadovams pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nėra susiformavusi ir dar tik pradeda formuotis, Tarybos siūlomos skirti sankcijos pritaikymas užkirstų galimybę sąžiningai, teisingai ir protingai diferencijuoti ūkio subjektų vadovams skiriamas sankcijas ateityje pagal rinkoje nelyginamai reikšmingesnių ūkio subjektų ir jų vadovų atliekamų konkurencijos teisės pažeidimų ar prisidėjimų prie jų mastą, kuris gali skirtis daugybę kartų. Teismo požiūriu, Tarybos siūlomos sankcijos paskyrimas sudarytų sąlygas ir prielaidas formuotis ydingai teismų praktikai, grindžiamai draudžiamųjų susitarimų pavojingumo formaliu supratimu.

20. Teismo vertinimu, atsakovui turėtų būti sušvelninama skiriama sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trijų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai, kad tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atsakovui taip pat neskirtina 9 000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamo susitarimo sudarymo, kadangi ji atliktų išskirtinai baudžiamąją funkciją, sukeltų atsakovui neproporcingai dideles neigiamas finansines pasekmes ir kaip papildoma sankcija nebeatliktų savo prevencinės paskirties. Teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (Konkurencijos įstatymo 41 str. 6 d.). Teismo vertinimu, tai yra savaime ypatingai atgrasanti poveikio priemonė atsakovui nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje, be to, atsakovui savaime sukelia pakankamas neigiamas pasekmes.

21. Teismas sprendė, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus, bet netinkamai (neproporcingai griežtai) vertino atsakomybės mastą Konkurencijos įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme.

III. 22. Pareiškėjas Taryba (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos asmeninei vadovo atsakomybei už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Atsakovas ne tik žinojo, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Žagarės inžinerija“ dalyvavo sudarant konkurenciją ribojantį susitarimą, tačiau ir aktyviais veiksmais prie jo prisidėjo – el. laiškais bendravo su UAB „Rovaltra“ pirkimo klausimais, derino su šios bendrovės atstovu pirkimui siūlomos produkcijos kainas, rinko pirkimui reikalingus dokumentus atgaline data, t. y. iš esmės buvo atsakingas už pirkimo organizavimą ir tiekėjų veiksmų tarpusavio derinimą.

22.2. Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas negalėjo žinoti apie jam skirtinos sankcijos egzistavimą, nes Tarybos prašymas yra „eksperimentiškas“. Sąvoka „eksperimentiškas“ šiame kontekste pavartota įžeidžiančiai – tokiais samprotavimais sumenkintas Tarybos teismui pateiktas prašymas. Sankcija yra nustatyta įstatyme ir jos egzistavimas nėra siejamas su ankstesniais Tarybos sprendimais. Taryba pasinaudoti nuostata dėl vadovų atsakomybės pirmą kartą galėjo tik 2017 metais, kadangi 2017 metais įsiteisėjo pirmasis Tarybos nutarimas, kuriuo buvo nustatytas konkurentų susitarimas, sudarytas po 2011 m. gegužės 3 d. Pareiškėjas pateikia sąrašą nutarimų, kurių pagrindu buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu skirti sankcijas ūkio subjektų vadovams, kuris parodo, kad Taryba laikosi nuoseklios praktikos ir esant pagrindui kreiptis į teismą dėl vadovų atsakomybės teikia prašymą teismui dėl sankcijų skyrimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-767-1063/2018, kurioje skyrė sankcijas ūkio subjektų vadovams ir šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Taigi nagrinėjamas atvejis nebuvo pirmasis, kai buvo skirtos tokio pobūdžio sankcijos. Atsakomybės lengvinimas remiantis vien tik tuo, kad asmuo yra pirmasis, kuriam yra taikomos sankcijos, sudarytų prielaidas nepagrįstai lengvinti atsakomybę ir kitiems asmenimis, neatsižvelgiant į atsakomybės sąlygas, numatytas įstatymuose. Jokie teisės aktai nereikalauja, kad įmonės vadovas turėtų teisinį išsilavinimą, todėl nėra pagrindo lengvinti atsakomybę remiantis šiuo pagrindu. Atsakovo amžius (pažeidimo padarymo metu atsakovui buvo (duomenys neskelbtini) metų) taip pat nėra pagrindas lengvinti atsakomybę.

22.3. UAB „Žagarės inžinerija“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai. Teismas neturėjo jokio pagrindo pakartotinai vertinti pažeidimo pavojingumo, kadangi šis aspektas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad Taryba pagrįstai nustatė maksimalų 30 proc. pardavimų vertės dydį už pažeidimo pavojingumą). Vadovų atsakomybė neturėtų priklausyti tik nuo to, kokio dydžio bauda buvo skirta ūkio subjektui ar kokią metinę apyvartą turėjo jo vadovaujamas ūkio subjektas.

22.4. Sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atlieka ne tik prevencinę, bet ir baudžiamąją funkciją. Konkurencijos įstatymo pakeitimų, įtvirtinusių sankcijas ūkio subjektų vadovams, travaux preparatoires (parengiamieji dokumentai) buvo nurodyta, kad vadovo atsakomybės instituto tikslas – tiek atgrasyti nuo pažeidimų darymo, tiek nubausti ūkio subjekto vadovą. Tarybos vertinimu, šiuo atveju atsakovui turėtų būti skirtas ne tik apribojimas eiti pareigas, bet ir piniginė bauda. Atsakovo vadovaujamas ūkio subjektas padarė itin pavojingą pažeidimą, o atsakovas buvo šio pažeidimo organizatorius. Ūkio subjektų vadovų sąrašas, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra skirtos sankcijos, yra skelbiamas siekiant užtikrinti informacinę funkciją, t. y. informuoti visuomenę apie paskirtas sankcijas, todėl tai negali būti laikoma sankcija.

22.5. D. K. pateikė 2017–2018 metines pajamų deklaracijas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nedetalizavo, dėl kokių priežasčių vertino, kad pateiktos deklaracijos sudarė pagrindą spręsti, jog baudos skyrimas neproporcingai pakenktų atsakovo turtinei padėčiai. Vien ta aplinkybė, kad teismo paskirta bauda apsunkintų atsakovo finansinę padėtį, negali būti pagrindu atsisakyti skirti baudą, kadangi vienas iš baudos skyrimo tikslų ir yra finansinės padėties apsunkinimas dėl tam tikro teisės pažeidimo padarymo. Tai, kad asmuo vienais ar kitais metais turėjo mažesnes pajamas, neatspindi tikrosios jo turtinės padėties, kadangi ankstesniais mokestiniais laikotarpiais atsakovo pajamos galėjo būti žymiai didesnės. Taip pat atsakovas gali turėti ir kito turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar kitų vertybių. Atsakovas nepagrindė, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki.

22.6. Taryba, prašydama skirti sankcijas atsakovui, nevertino pažeidimo trukmės nei kaip atsakomybę sunkinančios, nei kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad susitarimų dėl kainos viešuosiuose pirkimuose trukmė paprastai nėra labai ilga dėl paties pažeidimo pobūdžio, tačiau nepaisant to, tokie pažeidimai pripažįstami labai pavojingais konkurencijos teisės pažeidimais.

23. Atsakovas D. K. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašoma prijungti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas pažymi, kad Taryba išsakydama pastabas dėl tariamai „įžeisto“ savo autoriteto, siekia daryti spaudimą bylą nagrinėjantiems teismams. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas labai korektiškai vadovavo teismo posėdžiui ir nesiekė sumenkinti nei vienos iš bylos šalių. Tarybos teikiamus paaiškinimus teismui, kad iki kreipiantis dėl D. K. atsakomybės, Tarybos praktikoje nebuvo kitų bylų, kai atitinkamą kreipimąsi galima buvo pateikti, atsakovas vertina kritiškai, nes Taryba nėra atlikusi atitinkamo tyrimo. Pvz., 2015 m. lapkričio 5 d. Taryba priėmė nutarimą Nr. 2S15/2015, kuriuo pripažino, kad UAB „Nebūk briedis“ sudarė draudžiamą susitarimą. Vis dėlto, Taryba nesikreipė dėl UAB „Nebūk briedis“ vadovo patraukimo atsakomybėn. Taryba priima sprendimus kreiptis dėl vadovų patraukimo atsakomybėn savavališkai ir nesistemingai nuspręsdama, kada reikia kreiptis dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, o taip pat kokias sankcijas jiems reikėtų taikyti.

25. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Tarybos prašomas D. K. teisių ribojimas gali būti taikomas tik, kai tai neišvengiamai būtina (ultima ratio), išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant. Tuo tarpu ginčijamame Nutarime iš esmės remiamasi tik formaliais argumentais. Tariamai neteisėti draudžiami susitarimai buvo sudaryti 2014 m. birželio mėnesį. Byloje nustatyta, kad 2014 metais nebuvo priimta jokių Tarybos ar teismų sprendimų dėl vadovams taikytinų sankcijų už pažeidimus. Taigi D. K. galimybės sužinoti apie numatomą naujai taikyti atsakomybę vadovams buvo labai ribotos. Atsakovo vertinimu, pažeidimo trukmė turi didelę reikšmę vertinant sankcijų skyrimą. Nustačius trumpą laikotarpį, yra pagrindas skirti švelnesnę sankciją. Konkurencijos tarybos praktikoje yra daug atvejų, kai draudžiami susitarimai trukdavo net kelerius metus.

26. Tarybos argumentai dėl baudos skyrimo nepagrįsti, nes teoriškai egzistuoja tikimybė, kad teismas, skyręs baudą D. K., leistų išdėstyti atitinkamą baudą per keletą mėnesių, tačiau atsakovas net ir per pusę metų neuždirbs tokios sumos, kad galėtų sumokėti 9 000 Eur dydžio baudą. Teismas turi įvertinti, kokios dabar yra D. K. galimybės sumokėti baudą, o ne kokios galimybės galėjo būti 2014 metais arba 2000 metais. Atsakovas teikia papildomus dokumentus, atskleidžiančius D. K. turimus įsiskolinimus. 2014 metais (kai tariamai buvo sudaryti draudžiami susitarimai) D. K. buvo dar ganėtinai jaunas ir nepatyręs mažos bendrovės vadovas. Tuo metu jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat pažymėtina, kad D. K. nėra įgijęs teisinio išsilavinimo. Taryba nenurodė nei vieno Lietuvos teismų sprendimo, kuriuo būtų galima pasiremti skiriant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas atsakovui. UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai ar perkančiosios organizacijos interesams yra labai nežymi, palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais.

27. Konstitucijoje suformuluotas teismų jurisprudencijos tęstinumo reikalavimas yra taikomas taip pat ir Tarybos priimamų nutarimų atžvilgiu. Iki šiol nei vieno ūkio subjekto vadovui nebuvo pritaikytos Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos. Taryba, nusprendusi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu D. K. taikyti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas, privalo pateikti objektyvius argumentus, kodėl neišvengiamai būtina keisti susiklosčiusią praktiką. Taip pat Taryba privalo patekti išsamius argumentus, kodėl D. K. tariamai sudarytas susitarimas yra gerokai pavojingesnis už kitus draudžiamus susitarimus, kuriuos nagrinėjo Taryba. Tarybos prašymas skirti sankcijas D. K. yra nenuoseklus ir prieštarauja proporcingumo principui. Sankcijų taikymas suvaržytų atsakovo konstitucinę teisę pasirinkti darbą. Ūkio subjektų turėtos rinkos dalys, pažeidimo apimtis bei realiai padaryta žala yra svarbios aplinkybės, kurių neįvertino Taryba, prašydama taikyti sankcijas D. K. Teisių apribojimas galimas intervale 3 – 5 metai (Tarybos siūlomas vidurkis – 4 metai), o baudos dydis intervale 0 – 14 481 Eur (Tarybos siūloma daugiau nei vidurkis – 9 000 Eur). Be to, D. K. buvo ne tik UAB „Žagarės inžinerija“ vadovas, bet ir akcininkas (savininkas), todėl baudos paskyrimas ūkio subjektui iš esmės jau turėjo neigiamų pasekmių ir pačiam atsakovui. Iš dalies Tarybos siūlomomis sankcijomis yra suvaržoma asmens Konstitucinė teisė pasirinkti darbą.

28. Atsakovas akcentuoja, kad D. K. Tarybos tyrimui netrukdė, jį galima charakterizuoti teigiamai. Tarybos teiginys, kad BUAB „Žagarės inžinerija“ tariamai įvykdė „labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą“, yra formalus ir nepagrindžia sankcijų atsakovui skyrimo. Net esant Konkurencijos įstatyme įtvirtintų sąlygų visetui, teismas turi teisę atmesti Tarybos prašymą skirti sankcijas D. K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos prašymo skirti sankcijas buvusiam UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Taryba 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudamos 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame viename pirkime, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

31. UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. su kitu vieno iš pirkimų dalyviu tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimo tarp minėtame viešajame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą bei siekiant sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y. vertinant ūkio subjekto buvusio vadovo prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatyta. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo, bet yra kitų sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies prasme ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti vertinamas ne tik formaliai, t. y. kaip draudžiamas susitarimas (kas formaliai yra pavojingiausias pažeidimas konkurencijos teisės prasme), bet turi būti vertinama, kokia draudžiamo susitarimo finansinė išraiška, taip pat kokią ekonominę sankciją už šio pažeidimo padarymą gavo pats ūkio subjektas.

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro“. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, t. y. kai jis: „1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą“.

33. Įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (2 dalis), ir, kad, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą (4 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes.

34. Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali, bet ne privalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Kiekvienu atskiru atveju teismas turi pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas imperatyvas skirti abi sankcijas, todėl teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, nėra saistomas Tarybos siūlymo nei dėl sankcijų skaičiaus, nei dėl jų dydžio, t. y., be kita ko, atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali neskirti pagrindinės sankcijos ar papildomos sankcijos, skirti švelnesnę nei numatyta pagrindinę sankciją ar / ir papildomą sankciją ir t. t. (2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019).

36. Pirmosios instancijos teismas D. K. švelnino skiriamą sankciją, kuria apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trijų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, į proporcingą atsakovo teisių pasirinkti darbinę veiklą suvaržymą. Pirmosios instancijos teismas atsakovui taip pat skyrė sumažintą baudą už tai, kad jis tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamo susitarimo sudarymo, atsižvelgdamas į tai, kad bauda nesukeltų atsakovui neproporcingai didelių neigiamų finansinių pasekmių ir kaip papildoma sankcija atliktų savo prevencinę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (Konkurencijos įstatymo 41 str. 6 d.). Teismo vertinimu, tai yra savaime ypatingai atgrasanti poveikio priemonė atsakovui nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje, be to, atsakovui savaime sukelia pakankamas neigiamas pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgė į papildomus dokumentus (2017–2018 metų metines pajamų deklaracijas) ir darė išvadą, kad prašomos sankcijos skyrimas neproporcingai pakenktų atsakovo finansinei padėčiai, tokių iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo jam pačiam (ne tik ūkio subjektui) kilsiančių neigiamų teisinių padarinių atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atitinkamo pobūdžio sankcijos atsakovas turėjo tikėtis, nes įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi D. K. skirtą sankciją, neturi pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų, netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes ar pažeidė procedūrinius reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo pobūdį bei pakankamai ilgą laikotarpį nuo pažeidimo padarymo, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos sankcijos yra pakankamos bausmės tikslams pasiekti ir jų keisti pagrindo nėra.

38. Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė