2022-08-24 Nr. AB-20698-4-69-3-00527-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3680-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00527-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. T. A. H. bei Y. S. M. ir A. S. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. T. A. H. bei Y. S. M. ir A. S. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. T. A. H. bei Y. S. M. ir A. S. M., atstovaujami atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2982, 2022 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. 22S3070 ir Nr. 22S3072 (toliau – ir Sprendimai) dalis bei taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad Departamentas priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties bei apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos. Užsieniečių vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad Užsieniečiams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimo, kadangi Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jiems laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečių skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32427, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie skundą tenkino iš dalies, sutrumpindami Užsieniečiams draudimų terminus. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar neišnagrinėta, minėtas Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsieniečiai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 30 d., Sprendimų priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečių įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo jokių kelionių dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, nepateikė jų ir vėliau. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečių kelionės tikslas, jie gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti.

Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį motyvas – bendra nesaugi situacija (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad Užsieniečiai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Be to, Sprendimai priimtas ir kitu savarankišku pagrindu – Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog Užsieniečiai gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečių veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Nors Užsieniečiai skunde nurodė, kad jiems turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nėra priimta sprendimų dėl jų sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į nepilnamečių užsieniečių (Y. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S. M., gim. (duomenys neskelbtini)) amžių, teigtina, jog tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Užsieniečių skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu Užsieniečių tapatybės nebuvo nustatytos, kadangi jie neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes. MIGRIS Užsieniečiai buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 30 d. Užsieniečiai pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21M32427 nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsieniečiai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie skundą tenkino iš dalies, sutrumpindami draudimų terminus. Šį sprendimą Užsieniečiai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar neišnagrinėta, aptariamas Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ginčijamais Sprendimais nuspręsta įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų. Be to, Užsieniečiai neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jų nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, teikė prieštaringus paaiškinimus, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti arba išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsieniečiai neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Teismas nenustatė, kad Sprendimais būtų neproporcingai varžomos Užsieniečių teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, Užsieniečiai gali bandyti pasislėpti. Teismo įsitikinimu, Užsieniečiams taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III. 8. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą – palikti apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsieniečiai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse (toliau – ir Gairės) pabrėžia, jog tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant fizinį ir protinį vystymąsi. Gairėse taip pat pažymėta, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos Nr. 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo direktyva) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės nepilnamečiams užtikrina tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. Priėmimo direktyvos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, taip pat veiklą gryname ore.

9.2. Pagrindų riboti Užsieniečių judėjimo laisvę nėra. Departamentas netikrino kaip Užsieniečiai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė apgyvendinimo vietos darbuotojų. Nors Užsieniečiai ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, netikslinga jiems taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę.

9.3. Gairėse yra nurodyta, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitaip apriboti jų judėjimo laisvę. Baltarusijos Respublika yra autoritarinė, nedemokratinė valstybė, nesilaikanti žmogaus teisių standartų, dėl to negali būti laikoma valstybe, tinkama paduoti prašymą suteikti prieglobstį.

9.4. 2022 m. liepos 26 d. sueis 12 mėnesių kaip apribota Užsieniečių judėjimo laisvė. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūra nerekomenduoja judėjimo laisvės apribojimų tęsti ilgiau nei 12 mėnesių.

10. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

11. Departamentas nurodo, kad:

11.1. Pabėgėlių priėmimo centras 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė informaciją, jog Užsieniečiai, turintys teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Departamentas neturi duomenų, kad Užsieniečiai būtų grįžę ar grąžinti į apgyvendinimo vietą.

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi Užsieniečių apeliacinį skundą dėl Departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje atmetė. Taigi, minėtas Departamento sprendimas yra įsigaliojęs, Užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai.

11.3. Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, o valiniais Užsieniečių veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, skirtingas pasakojimas, asmens dokumentų neturėjimas, siekiant apsunkinti Užsieniečių tapatybių nustatymą ir grąžinimą į kilmės valstybę).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimų, kuriais nuspręsta įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

13. Užsieniečiai nesutinka tik su Sprendimų dalimis, kuriomis jie apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečių teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

20. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečių judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Departamento Sprendimuose nurodyta, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, prašymą suteikti prieglobstį padavė tik po to, kai buvo sulaikyti. Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečių pasakojimas apie priežastis, privertusias pasitraukti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, susijęs su bendra situacija kilmės valstybėje.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendimais Užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimas buvo išspręstas 6 mėnesiams, t. y. atitinkamai iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. Taip pat akcentuotina, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsieniečiai yra pasišalinę iš apgyvendinimo vietos – Pabėgėlių priėmimo centro – ir jų buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma. Iš to spręstina, jog Sprendimai nebegalioja, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nesprendžia Užsieniečių apgyvendinimo klausimo.

22. Šios nutarties 21 punkte nurodytų aplinkybių aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, jog vien atvykimo į Lietuvos Respubliką ne per pasienio punktą faktas negali vienareikšmiškai būti traktuojamas kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3283-1047/2022). Dėl Departamento Sprendimuose nurodytos aplinkybės, numatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minėta nuostata yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Užsieniečiai aktyviais veiksmais siekė apsunkinti kompetentingų valstybės institucijų pareigūnams jų tapatybių nustatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečių judėjimo laisvė buvo ribojama ilgiau kaip 6 mėnesius.

24. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra sprendžiamas nepilnamečių vaikų judėjimo laisvės apribojimo klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; kt.).

25. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2012 m. Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžiama, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

26. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose, valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus bei valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nurodo, jog Departamento Sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, juos vertindamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečių apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą – Užsieniečių skundus tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti skundžiamas Departamento Sprendimų dalis, kuriomis ribojama Užsieniečių judėjimo laisvė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečių S. T. A. H. bei Y. S. M. ir A. S. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečių S. T. A. H. bei Y. S. M. ir A. S. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., skundus tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2982 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) pilietės S. T. A. H. judėjimo laisvė.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3070 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio Y. S. M. judėjimo laisvė.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3072 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) pilietės A. S. M. judėjimo laisvė.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė