Legislator Case Law & Legislation
2019-10-09 Nr. AB-19332-3-61-3-03239-2019-2 AI generated

2019-10-09 Nr. AB-19332-3-61-3-03239-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-10-09 Nr. AB-19332-3-61-3-03239-2019-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sklypo dalies užgrobimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-10-09 Nr. AB-19332-3-61-3-03239-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė pripažinti, kad sklypo pardavėjas sudarė sąlygas sklypo dalies vagystei, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 1SS-1697-(9.5) (toliau – ir Raštas) bei rašte įrašytą patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-464-(14.48.73) (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštus, leidusius skyriaus matininkui surašyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-685-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03239-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sklypo dalies užgrobimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė pripažinti, kad sklypo pardavėjas sudarė sąlygas sklypo dalies vagystei, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 1SS-1697-(9.5) (toliau – ir Raštas) bei rašte įrašytą patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-464-(14.48.73) (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštus, leidusius skyriaus matininkui surašyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. P. V. skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, tai nėra priimtas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas keliamas klausimas iš esmės, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymėjo, jog skunde iš esmės neginčija Patikrinimo akto. Atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad nesutikdamas su Patikrinimo aktu, pareiškėjas turi teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, t. y. gali teikti teismui konkretų atskirą skundą dėl jam teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad pažeistas teises dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą dėl kaimyninio sklypo savininko veiksmų jis turi teisę ginti bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akto Nr. 48ŽN-464-(14.48-73) galios ir priimti naują sprendimą dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akto nepagrįstumo ir melagingumo.

Pareiškėjas nurodo, kad susipažinęs su skundžiama nutartimi, jis prisiminė, kad dar kartą patikra buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau teigia, apie tą patikrinimą nežinojęs nei kada jis buvo atliktas nei kas jį atliko. Su šiais kadastriniais matavimais jis nėra supažindintas pasirašytinai, nėra gavęs ir jų kopijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė konstatavęs, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka ir nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nenurodo jokių tai pagrindžiančių motyvų. Formuluodamas galutinį prašymą nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akto Nr. 48NŽ-464-(14.48-73) galios, kai tuo tarpu pirminiame skunde aiškiai nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas dėl patikrinimo akto teisėtumo patikrinimo.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl teismas suklydo vertindamas, ar pareiškėjo teikiami reikalavimai yra nagrinėtini administraciniame teisme, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Pažymėtina, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius