2025-10-15 Nr. AB-16745-3-61-3-00331-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2631-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 25S22097 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis apie pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nenustatyta, kad pareiškėjas turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą bei nenustatyta, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 16 d. prašymą Nr. 2412-DA-0089 dėl draudimų panaikinimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, yra surašytas formaliai ir ydingai (nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų), t. y. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų administracinio sprendimo turiniui keliamų teisinio pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų. Spendimu be jokio teisinio pagrindo užkertama galimybė pareiškėjui Portugalijoje gauti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) arba vizą, nes jie neišduodami tol, kol galioja į SIS įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui trejus metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Šią aplinkybę pareiškėjas grindė Portugalijos migracijos tarnybos informacija ir jos vertimu į lietuvių kalbą.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis aktyviai bendradarbiavo su Departamentu, jokių pažeidimų nėra padaręs, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, nesislepia nuo pareigūnų, su prašymu yra pateikęs visus reikalingus ir teisingus duomenis dėl jo gyvenimo Portugalijoje, todėl Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo Prašymo.

4. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą ES šalį, tiksliai nenurodydamas tokio atsisakymo teisinio pagrindo.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei remdamasis gauta informacija iš Portugalijos kompetentingos institucijos, jog pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimo, tačiau šiuo metu neturi tokio leidimo, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Departamentas Portugalijos nacionaliniam skyriui išsiuntė informaciją, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl SIS perspėjimo panaikinimo ir klausė, ar pareiškėjas turi galiojančią vizą ar leidimą gyventi Portugalijoje. Buvo gauta SIRENE Portugalijos M forma, kuria pranešta, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimo, tačiau sprendimas nėra priimtas, todėl pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančio Leidimo.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui, Portugalijoje pasikreipus dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos išdavimo, Portugalijos kompetentinga institucija, matydama SIS perspėjimą dėl pareiškėjo, pradėjusi leidimo ar vizos išdavimo procedūras, turėtų kreiptis į Lietuvą dėl konsultacijos, tačiau tokio kreipimosi Departamentas nėra gavęs. Jeigu po minėtos konsultacijos pareiškėjui Portugalija išduotų Leidimą ar vizą, Departamentas priimtų sprendimą atšaukti SIS perspėjimą.

8. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad susipažino su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir juos įvertino kaip nesuteikiančius pagrindo priimti pareiškėjui palankų sprendimą dėl draudimo atvykti panaikinimo ar draudimo atvykti laikotarpio sutrumpinimo. Tai, kad pareiškėjas yra registruotas Portugalijos mokesčių mokėtojų registre ir pateikiama darbo sutartis, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Portugalijoje. Iš Departamentui 2025 m. sausio 17 d. pateiktų Portugalijos SIRENE biuro duomenų, kurie aktualūs Sprendimo priėmimo metu (2025 m. sausio 22 d.), matyti, kad nėra įrašų apie pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu Lietuvos Respublikoje ir atvykęs į Lietuvą 2023 m. gruodžio 24 d., darbo sutarties nesudarė, tačiau, pasinaudodamas Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Portugaliją. Jeigu pareiškėjas siektų gauti leidimą laikinai gyventi / nacionalinę vizą Portugalijoje, Portugalija turėtų konsultuotis su Departamentu, o Portugalijai nusprendus išduoti pareiškėjui Leidimą / nacionalinę vizą Lietuva turėtų pareigą panaikinti į SIS įverstą perspėjimą, tačiau galėtų likti galioti draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Iki šios dienos Departamentas nėra gavęs pranešimo, kad Portugalija būtų priėmusi sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą likinai gyventi ar nacionalinę vizą.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjo M. B. skundą – panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo.

10. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas neskundė atsakovo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 24S65322 panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Kamida“ pagrindu (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), priimto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 35 straipsnio 1 dalies 2, ir 5 punktų nuostatomis, nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvoje; kad pareiškėjas, 2023 m. lapkričio 16 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir 2023 m. gruodžio 24 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesudarė darbo sutarties su UAB „Kamida“. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas neskundė ir Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97330 (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti), kuriuo pareiškėjui uždrausta trisdešimt šešis mėnesius (trejus metus) atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę bei taikytas SIS perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui trejus metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

11. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė nei su skundu, nei bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pareiškėjas teigė, kad nėra jokio pagrindo drausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl duomenys turi būti išbrauki iš Nacionalinio sąrašo ir atšauktas perspėjimas, įrašytas į SIS.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame Sprendime atsisakydamas išbraukti pareiškėjo prašomus duomenis nurodė tokias priežastis – nenustatyta, kad pareiškėjas turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo dalį išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo laiką, akcentavo, kad nagrinėjant minėtą prašymą ir vertinant ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, turi būti iš naujo vertinamos Sprendime dėl leidimo panaikinimo nustatytos aplinkybės, kurios buvo pagrindas priimti Sprendimą dėl draudimo atvykti.

14. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti duomenys apie tai, jog pareiškėjas su UAB „Kamida“ darbo sutarties nesudarė, negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nepagrindžia (neįrodo) pareiškėjo teiktų duomenų apie būsimą darbą minėtoje įmonėje neatitikties tikrovei. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu (UAB „Kamida“) nesudarė, negavo darbo užmokesčio iš šio darbdavio, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, jog pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktu, nustatytas tinkamai, yra nepagrįsta ir neproporcinga bei neatitinkanti VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina ir pareiškėjo prašymas išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo perduodama Departamentui nagrinėti iš naujo.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl atsisakymo atšaukti perspėjimą, įrašytą į SIS, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 32.2 papunktį, išbraukus duomenis apie užsienietį, kurio duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, priimamas sprendimas atšaukti įspėjimą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog Sprendimo dalis dėl pareiškėjo prašymo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo pripažinta neteisėta ir nepagrįsta bei ši prašymo dalis perduota atsakovui nagrinėti iš naujo, sudaro pagrindą Departamentui perduoti iš naujo nagrinėti ir prašymo dalį atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, turi įvertinti, ar yra SIS reglamento 24 ir 25 straipsnyje nustatyti pagrindai. Nors atsakovo atstovės 2025 m. liepos 29 d. teismo posėdyje teigė vertinusios pareiškėjo atvejį pagal SIS reglamento 21 straipsnį („Proporcingumas“), iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad tokio vertinimo Departamentas neatliko.

17. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendime nėra ne tik detalizuota konkrečių pareiškėjo nurodytų duomenų neatitiktis tikrovei, bet ir neindividualizuotas tokios neatitikties teisinis padarinys, t. y. taikytinas uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir tokio padarinio teisinis neišvengiamumas (būtinumas) bei proporcingumas nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste. Sprendime nėra individualizuotų ir objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis adekvačiai vertintinas kaip svarbus ir reikalaujantis perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS. Sprendime nėra motyvų dėl perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, kylančio iš pareiškėjo asmeninių aplinkybių ir draudimo atvykti bei apsigyventi padarinių.

18. Byloje nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudarė teismui pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo Sprendimą, įpareigojant Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 19. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai vertino ne pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, o ankstesniais Departamento sprendimais, kurių pareiškėjas neginčijo, nustatytas aplinkybes. Teismas, vertindamas ne ginčijamu Sprendimu nustatytas individualias aplinkybes, bet Departamento galiojančiais Sprendimu dėl leidimo panaikinimo ir Sprendimu dėl draudimo atvykti (toliau kartu – ir Sprendimai) nustatytas aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas.

21. Atsakovas pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojo Departamento Sprendimai, kuriuose buvo įvertinta, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Minėtuose Sprendimuose buvo konstatuota, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas 2023 m. gruodžio 24 d. atvyko į Lietuvą ir atsisakė įsidarbinti tarpininkavimo raštą teikusioje bendrovėje, o jau nuo 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas turėjo gyvenamąją vietą Portugalijoje. Pareiškėjas neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos nei Portugalijoje, nei kurioje nors kitoje Šengeno valstybėje. Taigi pareiškėjas išvyko į Portugaliją, naudodamasis Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi, tokiais savo veiksmais apeidamas ES ir Lietuvos Respublikos teisę.

22. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamame Sprendime nėra ne tik detalizuota konkrečių pareiškėjo nurodytų duomenų neatitiktis tikrovei, bet ir neindividualizuotas tokios neatitikties teisinis padarinys, t. y. taikytinas uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir tokio padarinio teisinis neišvengiamumas (būtinumas) bei proporcingumas nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste. Atsakovo teigimu, įvertinus individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes (nėra šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), pareiškėjui tinkamai nustatytas trejų metų draudimo atvykti laikotarpis, ir nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas vertinti, kad nustatytas laikotarpis yra neproporcingas. Teismas sprendime pripažino, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas neturi (negavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduoto galiojančio leidimo laikinai gyventi arba nacionalinės vizos, tačiau šių aplinkybių plačiau nenagrinėjo, analizuodamas tik ankstesnių Departamento Sprendimų išvadas.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo individualia situacija ir yra motyvuotai nurodyta, jog Departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą.

24. Pareiškėjas M. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad jis neskundė Departamento Sprendimo dėl draudimo atvykti, nes nežinojo, jog turi tokią teisę. Pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išbraukti jo duomenis iš SIS, kadangi šis įrašas atima iš pareiškėjo teisę gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą Portugalijoje, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį Prašymą. Pareiškėjas pažymi, kad Portugalijoje neįmanoma gauti leidimo laikinai gyventi tol kol, Lietuvos Respublika nepanaikino SIS draudimo.

26. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o Departamentas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti teismo sprendime padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir įpareigojimo Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl draudimų panaikinimo pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Departamento Sprendime dėl leidimo panaikinimo ir Sprendime dėl draudimo atvykti, kurių pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, atsakovo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, panaikino šioje byloje ginčijamą Departamento Sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir nepagrindė perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, todėl panaikino ginčijamą Sprendimą, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą, individualizuotai ir objektyviais duomenimis pagrįsti taikytą uždraudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir motyvuoti perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ne pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, o ankstesniais Departamento Sprendimais dėl leidimo panaikinimo ir draudimo atvykti, kurių pareiškėjas neginčijo, nustatytas aplinkybes, todėl pažeidė proceso teisės normas, peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo individualia situacija ir yra motyvuotai nurodyta, jog Departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 24S65322, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 24S97330, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas SIS perspėjimas, yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje vertinamas Departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas.

V. 31. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 papunkčiu ir 32 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu.

32. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

33. Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1 jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1 motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2 draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3 valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4 aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

35. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1 nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2 sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3 išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1 nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2 nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3 nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4 nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

VI. 36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašyme prašė panaikinti Departamento Sprendimu dėl draudimo atvykti nustatytus draudimus atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungos bei Šengeno šalių teritoriją (panaikinti įtrauktą perspėjimą į SIS). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atvykęs į Lietuvą pamatė, jog įdarbinimo procedūra trunka labai ilgai. Pareiškėjas negalėjo laukti, kol bus įdarbintas, jam reikėjo uždirbti pinigų, nes jis vienintelis išlaiko savo šeimą (turi mažamečių vaikų, sergančią motiną), dėl to pareiškėjas nusprendė vykti į Portugaliją. Pareiškėjas teigė greitai prisitaikęs prie Portugalijoje esančių sąlygų, susirado darbą, aprūpino savo šeimą ir nusprendė kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimo. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali gauti leidimo laikinai gyventi Portugalijoje dėl Lietuvoje jam nustatytų draudimų, taip pat pareiškėjas, neturėdamas Leidimo, negali išvykti iš Portugalijos į kilmės šalį (Pakistaną) aplankyti savo šeimos. Pareiškėjas prašė panaikinti jo duomenis iš SIS, jog galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimo.

37. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei atsižvelgdamas į informaciją, gautą iš Portugalijos kompetentingos institucijos, jog pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimo, tačiau šiuo metu neturi išduoto leidimo, jo prašymo nagrinėjimo procedūra tebevyksta, Sprendime nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Departamentas Sprendime pažymėjo, kad Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kita Šengeno valstybė būtų pradėjusi konsultacijas su Departamentu dėl pareiškėjo; jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijos su Lietuvos Respublika asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjui) išduotų leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 32.1 papunkčiu, priimtų sprendimą atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnius.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atvykęs į Šengeno erdvė iš jos neišvyko, t. y. pareiškėjas iš Lietuvos nuvyko į Portugaliją, ir, kaip Prašyme nurodė pats pareiškėjas, jis negali išvykti iš Portugalijos į kilmės šalį, nes neturi išduoto leidimo laikinai gyventi (t. y. išvykęs iš Portugalijos į kilmės šalį (Pakistaną) pareiškėjas negalėtų į ją teisėtai sugrįžti). Nors byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į Portugalijos kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo, tačiau šio prašymo nagrinėjimo procedūra tebevyksta ir Leidimas pareiškėjui šiuo metu nėra išduotas. Taigi Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad būtent dėl Departamento nustatytų draudimų jam nėra išduodamas leidimas laikinai gyventi Portugalijoje, pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS.

40. Kaip nurodyta SIS reglamento 27 straipsnio e dalyje, išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f dalyje – kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi SIS reglamento 27 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą – ar išduoti leidimą gyventi, ar ilgalaikę vizą – trečiosios šalies piliečiui priima išduodančioji valstybė narė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia Departamentui reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS nesant tam pagrindo, nes Portugalija šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, Portugalijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Departamento Sprendime dėl leidimo panaikinimo, kuris buvo pagrindas priimti Sprendimą dėl draudimo atvykti, nustatytos aplinkybės iš naujo sistemiškai vertintinos pareiškėjo skundžiamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir proporcingumo kontekste, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio suformuotą praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1707-1188/2025; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025) buvo taikyti bylose, kuriose spręsta dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo ir / arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo bei perspėjimo į SIS įvedimo. Šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems Sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo, todėl pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.

43. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius