2013-10-23 Nr. AB-6892-3-61-3-03119-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-1836/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, VRM) sekretoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2/17-3383 jam buvo paskirta 752,60 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjui kiekvieną mėnesį yra mokama sumažinta valstybinė pensija, nėra numatyta sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad dėl prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatų Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino ir neišmokėjo jam skirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo dienos. Atsakovai taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog pareiškėjas apie jam Vidaus reikalų ministerijos perskaičiuotą ir mokamą sumažintą valstybinę pensiją žinojo dar nuo 2010 metų pradžios, į ministeriją, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesikreipė ir jos veiksmų ABTĮ nustatyta tvarka teismui neskundė. Pareiškėjas iš esmės skundžia Vidaus reikalų ministerijos veiksmus, atliktus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., taikant tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl atsakovai teigė, kad jis praleido ABTĮ nustatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Tarnyba atsiliepime nurodė, kad įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pareiškėjo pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pensiją. Atsiliepime pažymėta, jog įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo J. A. skundą tenkino, priteisė J. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 5 519,17 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistą sumą J. A. išmokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas vadovavosi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. ir darė išvadą, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. 11D(P)-6478, nustatė, jog pareiškėjui J. A. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 5 519,17 Lt (turėjo būti išmokėta 13 195,59 Lt, o išmokėta tik 7 676,42 Lt).

Sprendime pažymėta, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Teismas konstatavo, kad neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės.

Vertindamas atsakovo argumentus dėl ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad esamoje situacijoje taikytinas pagal įstatymo analogiją Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 6 d. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka, ir termino kreiptis į teismą nepraleido.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) ir atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, teismas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojo išmokėti pareiškėjui 5 519,17 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. A. skundą atmesti. Jei šį atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų atmesti, atsakovas prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog, kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atkurti nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo.

Pareiškėjas J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė konstitucinę jurisprudenciją dėl Konstitucinio Teismo sprendimo galios, remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1-ame priedėlyje atsakovui skirta 1 428 650 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 344 039 tūkst. Lt, turtui įsigyti – 26 281 tūkst. Lt, ir šiame įstatyme nenurodyta, kokioms išlaidoms skirti kiti asignavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas bei pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui J. A. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas.

Iš byloje esančio Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2/17-3383 matyti, jog J. A. nuo 2005 m. spalio 6 d. neterminuotai paskirta 752,60 Lt pensija (b. l. 18). Vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniais, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta. Pareiškėjas J. A. 2012 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio. Pirmosios instancijos teismas priteisė J. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 5 519,17 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, priteistą sumą J. A. išmokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, jog, nagrinėdama iš esmės analogišką teisinį ginčą, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Analogiška praktika yra formuojama ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1712/2013, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-546/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-930/2013, kt.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje iš Tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. pažymos Nr. 11D(P)-6478 matyti, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija kartu su priedu buvo perskaičiuota ir sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir 5 straipsnį (b. l. 16).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime taip pat konstatuota, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, pensijos skirtumas, kuris susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pareiškėjui negali būti grąžintas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2010 m. spalio 26 d. redakcija), taip pat teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos), 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), buvo ir yra nustatyta, kad jose nurodytiems asmenims vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos mažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-2195, kuriuo ginčui aktualus Laikinojo įstatymo 5 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios.

Tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. 11D(P)-6478 (b. l. 17) patvirtina, jog pareiškėjui paskirta pensija, kuri buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio bei nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio buvo dar kartą perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Nurodytais laikotarpiais pensiją perskaičiavus tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pareiškėjui būtų buvę išmokėta 13 195,59 Lt pensijos, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį realiai pareiškėjui išmokėta 7 676,42 Lt pensijos. Taigi pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. iš viso susidarė 5 519,17 Lt dydžio nepriemoka (13 195,59 Lt – 7 676,42 Lt).

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisė pareiškėjui pirmiau nurodytą 5 519,17 Lt dydžio pensijos nepriemoką, kurios dydį patvirtina byloje esantys duomenys. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kt.).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Su šiuo atsakovo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šioje nutartyje buvo visapusiškai išnagrinėtas Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimas, kurį atsakovas iš naujo kelia apeliaciniame skunde.

Pabrėžtina, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai išmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimas dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atkurti nėra skirtos, kad asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką įgyvendinimo termino, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 atsižvelgusi į tai, kad šio įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, sprendė, kad toks įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2013 m. liepos mėnesio. Atsakovo apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas 2013 m. balandžio 11 d. Apeliaciniame skunde atsakovas, prašydamas pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nepateikia naujų argumentų bei įrodymų, kodėl šis prašymas turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojo išmokėti pareiškėjui 5 519,17 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstatuotina, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia minėtą savo prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą. Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija šį atsakovo prašymą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė