79a6f3bc-dcc7-4ef8-b930-78a2ee8dba43 · Kauno apygardos teismas

                   Civilinė byla Nr. 2A-2290-173/2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121. 21; 27.1;27.3.2.1;                                                                                               Proceso Nr. 2-13-3-042221-2012-3 KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014m. balandžio 29 d.Kaunas        Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant R.

S., dalyvaujant UAB „Artada“ administratoriui E. R., atsakovams T. Č., A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bankrutavusios UAB „Artada“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Artada“ ieÅ¡kinį atsakovams T. Č. ir A. K. dėl žalos atlyginimo.       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:    I.Ginčo esmė         ieÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Artada“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų T.

Č. ir A. K. 119 704, 78 Lt žalos atlyginti, 5 procentus metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.        IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. UAB „Artada“. Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Tikrinant BUAB „Artada“ sandorius už 36 mėnesių laikotarpį buvo nustatyta, kad įmonė nuo 2006 m. lapkričio 3 d. vykdė statybos darbus UAB „Alramsta“ objektuose. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo iÅ¡taÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros: 2008 m. liepos 1 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini), 68 Lt sumai, 2008 m. spalio 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra – ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 2540,03 Lt sumai ir 2008 m. spalio 27 d. sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART. Nr(duomenys neskelbtini) – 11 310, 17 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu 2008 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 973 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ART NR. (duomenys neskelbtini) –12 000 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008 m. liepos 1 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 700 Lt sumai.      Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. vasario 23 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 15407 Lt sumai.        Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. vasario 23 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra – 18 700 Lt sumai.         UAB „Artada“ vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo atsakovas T.

Č., turintis 51 procentÄ akcijų, o atsakovas A. K. buvo UAB „Alramsta“ darbuotojas, užimantis aukÅ¡tas pareigas įmonėje ir antrasis UAB „Artada“ akcininkas, turintis 49 procentus akcijų.       Pagal statybos rangos sutartyse numatytÄ apmokėjimų tvarkÄ , rangovas, gavęs sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iki sekančio mėnesio 30 d. praveda 90 proc. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos pinigų sumos į subrangovo sÄ skaitÄ . Likusius 10 proc. rangovas sumoka per 30 kalendorinių dienų po objekto pridavimo valstybinei komisijai.

Pagal 2008 m. liepos 1 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) likę neiÅ¡mokėti 12 074, 42 Lt, o pagal likusias visas aukščiau iÅ¡vardytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jokie mokėjimai nebuvo gauti. UAB „Alramsta“ už atliktus darbus subrangovui UAB „Artada“ liko nesumokėjusi 119 704, 78 Lt.      ŽalÄ sudaro įmonės direktoriaus bei akcininkų (valdymo organai) neveikimas iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“. Žalos esmė yra tai, kad pagal statybos rangos sutartis numatytoje apmokėjimų tvarkoje turėjo bÅ«ti apmokama už prieÅ¡ tai buvusiÄ sÄ skaitÄ , o įmonės vadovas pasiraÅ¡ydavo statybos negavęs apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus.

Be to, įmonės vadovas nereikalavo iÅ¡ UAB „Alramsta“ apmokėjimo. Ä®monės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus. Ä®monės valdymo organai (vienasmenis), akcininkų susirinkimas (kolegialus) turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, kad neatsirastų civilinė atsakomybė, kai veikia (neveikia) prieÅ¡ingai įmonės interesams, tretiesiems asmenims. Ä®monės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ .

Ä®monės valdymo organai nedarė nieko, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota, dėl ko sumažėjo galimybės atsiskaityti su UAB „Artada“ kreditoriais.Atsakovas T. Č. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas teigdamas, jog žalÄ sudaro direktoriaus bei akcininkų neveikimas iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus atsakovų veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovų, kaip teisės pažeidėjų, kaltę.

UAB „Artada“ ir UAB „Alramsta“ sėkmingai bendradarbiavo nuo 2006 metų. Jas siejo prievoliniai sutartiniai santykiai, kuriuos abi Å¡alys vykdė tinkamai. UAB „Alramsta“ buvo viena iÅ¡ didžiausių užsakovių. Mokėjimai kažkiek vėluodavo, kaip ir visose statybose, bet vyko nuolatos, kas mėnesį 10000,00 – 30000,00 Lt. Statybų tokia praktika, kad mokėjimai kažkiek vėluoja, tačiau visi darbai buvo pradėti tik su avansiniu mokėjimu. Paskutinių objektų, už kuriuos siÅ«lė per maÅ¾Ä avansinį mokėjimÄ , atsisakė.

Nuolat ragino apmokėti įsiskolinimus žodžiu ir raÅ¡tu, kadangi dirbo vienose patalpose, todėl nuolat primindavo apie skolas.Atsakovas A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad jis kaip akcininkas atliko visus veiksmus, kad įmonė bÅ«tų iÅ¡gelbėta nuo bankroto, įnešė daug lėšų, kurių jam nieks negrÄ Å¾ino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankrutavusi (bankrutuojanti) bendrovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, t. y.

Å¡ios civilinės bylos atveju ieÅ¡kovė privalo įrodyti vadovo ir akcininko neveikimu padarytÄ turtinę žalÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėja atsakovų kaltės, o tik pateikė UAB „Artada“ su UAB „Alramsta“ sudarytas statybų rangos sutartis ir neapmokėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, tik tiek, kad Å¡alys bendradarbiavo. IeÅ¡kovė privalo įrodyti ir kitas svarbias aplinkybes, o bÅ«tent ar kai įmonė tapo faktiÅ¡kai nemoki, ji prisiėmė naujus įsipareigojimus, ar dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėjo nuostoliai arba atsirado naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti.

Pastarųjų aplinkybių ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, jų neanalizavo ir nevertino teismo posėdžio metu. IeÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡imtinai grindė tuo, kad įmonės vadovas pasiraÅ¡ydavo statybos rangos sutartis negavęs apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus, taip didindamas skolÄ savo vadovaujamai įmonei ir nei direktorius, nei valdymo organai nedarė nieko, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ UAB „Alramsta“, Å¡iuos faktus įrodinėdama iÅ¡imtinai tik pateiktomis į bylÄ 2008 metų Statybų rangos sutartimis, atliktų darbų aktais ir PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis (b. l. 10-42).

Iš byloje esančio Pardavimų operacijų žurnalo (b. l.

55) ir sÄ skaitos iÅ¡rašų (b. l. 50-54) matyti, kad UAB „Artada“ ir UAB „Alramsta“ 2008 metais sėkmingai bendradarbiavo, Å¡alis siejo sutartiniai prievoliniai santykiai, kuriuos abi Å¡alys vykdė tinkamai. Be to, kaip matyti iÅ¡ pateikiamų sÄ skaitos iÅ¡rašų, UAB „Alramsta“, nors ir vėluodama, nuolat mokėjo UAB „Artada“, todėl nepasiraÅ¡yti statybos rangos sutarčių negavus apmokėjimo, nebuvo pagrindo. Be to, rangos sutartis atsakovas pasiraÅ¡inėjo atsižvelgdamas į įmonės padėtį, kadangi tokios sutartys buvo reikalingos įmonės veiklai, apyvartai.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Alramsta“ teikė didžiÄ jÄ dalį įmonės gaunamų užsakymų UAB „Artada“. Å ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovės atstovo argumentus, kad įmonės vadovas elgėsi nerÅ«pestingai pasiraÅ¡ydamas statybų rangos sutartis. Be to, niekuo nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad įmonės direktorius bei akcininkas nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“ ir tokiais savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad UAB „Artada“ 2009 m. rugsėjo 12 d. registruotu laiÅ¡ku pateikė UAB „Alramsta“ praneÅ¡imÄ dėl 119704,78 Lt įsiskolinimo apmokėjimo (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad negavę apmokėjimo imsis teisminių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių ir, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į akcininkÄ A.

K.. Akivaizdu, kad UAB „Artada“ ėmėsi tinkamų priemonių, kad bÅ«tų likviduotas UAB „Alramsta“ įsiskolinimas. Teismo manymu, ieÅ¡kovė nepagrįstai konstatuoja, kad žalÄ sudaro direktoriaus bei akcininko neveikimas. Be to, teismas laikė Å¡ioje byloje esant svarbia kitÄ aplinkybę. Tai Lietuvos valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas „Dėl ekonomikos sunkmečio“ Nr. 1295), neigiamai įtakojo visus verslo sektorius, jų finansinę padėtį, dėl ko didelė dalis įmonių bankrutavo arba buvo priverstos nutraukti veiklÄ .

Kadangi pagrindinė ieÅ¡kovės veikla apsiribojo statybomis, o minėtu laikotarpiu visoje Lietuvoje akivaizdžiai sumažėjo statybų, kas sÄ lygojo užsakymų sumažėjimÄ . Net apdairus, rÅ«pestingas bei protingas verslininkas tuo laikmečiu negalėjo protingai tikėtis ar numatyti, kad kils tokio masto finansinė krizė, neigiamai paveikusi įmonės gebėjimÄ vykdyti savo prievoles (CPK 185 str. 4 d., CK 1.137 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – neteisėtų atsakovų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų tarp atsakovų ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo, kas ir sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl solidaraus nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovų buvusio įmonės vadovo T.

Č. ir akcininko A. K.. IeÅ¡kovas neįrodė bendraatsakovio A. K., kaip juridinio asmens dalyvio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nepateikė jokių įrodymų dėl bendraatsakovio civilinės atsakomybės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė.IeÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Artada“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys T.

Č., priteisti iÅ¡ atsakovo T. Č. 119 704, 78 Lt ir 5 procentus palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b. l. 102 – 103).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo visus faktus bei aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepadarė žalos įmonei dėl CK 6. 245 – 6. 249 straipsnių pažeidimo. Teismas nepagrįstai įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė tik atsakovo pateiktiems įrodymams ir paaiÅ¡kinimams.

Byla iÅ¡nagrinėta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, teismas buvo neaktyvus renkant įrodymus.Ä®statymais nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veika nepadarytų žalos kitam asmeniui. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“, teigia, kad atsakovas ėmėsi veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Tačiau atsakovas žinojo, kokia yra UAB „Alramsta“ finansinė padėtis.RaÅ¡ytinis įrodymas, kurį teismas vertino kaip vienÄ iÅ¡ atsakovo veiksmų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, UAB-vei „Alramsta“ buvo iÅ¡siųstas 2009 m. rugsėjo 12 d., t.y. jau po to, kai UAB „Alramsta“ 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Ä®statymais įtvirtinta, kad vadovas už pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo neveikimu padaroma žalos (nuostolių), kuri yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir pagrindas nagrinėjimui konkrečių bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo), vertinant juos kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ .

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turėtų atsakovas (bendrovės vadovas). Ekonominis sunkmetis nėra force majeure sÄ lyga ir nuo atsakomybės neatleidžia. Ekonominis sunkmetis tapo rimtu iÅ¡bandymu verslui, valstybei, tačiau jis negali pretekstu atsakomybės panaikinimui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas T. Č. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė bÅ«tinių civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, t.y. neteisėtų atsakovo veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo.

Ä®monės vadovo, akcininko civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas, numatytas CK 6.246 – 6. 249 straipsniuose. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovo neveikimu padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau to nepadarė. Apeliantas privalėjo įrodyti ir tokis svarbias aplinkybes, kaip bÅ«tent, ar kai įmonė tapo faktiÅ¡kai nemoki, ji prisiėmė naujus įsipareigojimus, ar dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėjo nuostoliai arba atsirado naujų kreditorių, su kuriais nebuvo galimybės atsiskaityti.

IeÅ¡kovas (apeliantas) turėtų įrodyti žalos faktÄ , jos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Tai yra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡ kurių neįrodžius vienos – civilinė atsakomybė nekyla.     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta.         Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto.

Apeliacinis skundas gautas tik atsakovo T. Č.. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo A. K. atžvilgiu nėra gautas. Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoÄ®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Å iame punkte nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. PraÅ¡ymo pripažinti bankrotÄ tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.Atsakovas T.

Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „Artada“ praleido Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Kolegija sutinka su Å¡iuo atsakovo T. Č. argumentu. IeÅ¡kovui bankroto byla iÅ¡kelta 2011 m. gruodžio 13d.(b. l. 4). Å i teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 23 d. Bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentai perduoti 2012 m. sausio 6d. (b. l. 57). IeÅ¡kininis pareiÅ¡kimas teisme gautas 2012 m. lapkričio 6 d., t.y. praleidus Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 2).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas T. Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, tačiau neprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl termino tarp Å¡alių nebuvo, todėl Å¡iuo klausimu teismas nepasisakė (b. l. 97). Kolegija yra tos nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas. Posėdžio pirmininkas į parengiamÄ jį teismo posėdį iÅ¡kviečia Å¡alis ir jas apklausia, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus turinį įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnis). 2013 m. birželio 18 d.

Å¡ioje byloje įvyko parengiamasis teismo posėdis, bet posėdžio metu teismas pilnai nenustatė atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinio, todėl nepagrįstai sprendė, jog tarp Å¡alių ginčo dėl ieÅ¡kinio senaties termino nėra. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK Apeliacinėje instancijoje atsakovas T. Č. prašė taikyti Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senatį.IeÅ¡kovo atstovui buvo žinoma apie atsakovo T. Č. argumentÄ , jog ieÅ¡kovas praleido Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bet teismo neprašė jį pratęsti.

Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas praleido Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesant svarbių priežasčių. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės už bendrovės vardu sudarytus sandorius.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

Plėtodamas savo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teikia pagrindÄ konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebÅ«tų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.249 straipsnis), gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikÅ¡ti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma.

Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tÄ Å¾alÄ , kuri bÅ«tų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).         Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę–komercinę rizikÄ .

Bendrovės vadovas teisiÅ¡kai bÅ«tų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymÄ ir turėtų atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodžius, kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina padarytÄ Å¾alÄ , sudarymu iÅ¡ anksto bÅ«tų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalÄ nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalÄ nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, jÄ nerÅ«pestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės–komercinės rizikos.Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Bylose, kuriose reiÅ¡kiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.).Plėtodamas iÅ¡dėstytus juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje konstatavo, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams.

Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y.

įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).IeÅ¡kovas nurodęs, kad žalÄ sudaro įmonės direktoriaus bei akcininkų (valdymo organo) neveikimas iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ UAB „Altramsta“.

Žalos esmė yra tai, kad pagal statybos rangos sutartis numatytoje apmokėjimo tvarkoje turėjo bÅ«ti apmokama už prieÅ¡ tai buvusiÄ sÄ skaitÄ , o įmonės vadovas pasiraÅ¡ydavo statybos rangos sutartis negavęs apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus. Atsakovas T. Č., kuris buvo įmonės vadovas, nereikalavo iÅ¡ UAB „Altramsta“ apmokėjimo, nedarė nieko, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota.           UAB „Artada“ su UAB „Alramsta“ sudarė Å¡ias statybos rangos sutartis: 2008m. kovo 14 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008m. liepos 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini).         Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo iÅ¡taÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros: 2008 m. liepos 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 115530, 68 Lt sumai, 2008 m. spalio 27 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra – ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 2540,03 Lt sumai ir 2008 m. spalio 27 d. sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART. Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 310, 17 Lt sumai.        Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu 2008 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 973 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ART NR. (duomenys neskelbtini) –12 000 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2008 m. liepos 1 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 700 Lt sumai.       Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. vasario 23 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitÄ faktÅ«ra ART Nr. (duomenys neskelbtini) – 15407 Lt sumai.      Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. vasario 23 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra – 18 700 Lt sumai.      Pagal 2008 m. liepos 1 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) liko neiÅ¡mokėta 12074, 42 Lt, pagal likusias visas iÅ¡vardintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jokie mokėjimai atlikti nebuvo.      Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2008 m. pabaigoje Lietuvos valstybėje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, kurį lėmė pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė.     IÅ¡ 2007 m., 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Artada“ dar dirbo pelningai ( b. l. 121, 121). 2010 m.

įmonė jau turėjo 14 145, 30 Lt nuostolių. UAB „Alramsta“ 2008 m. ir 2009 m. skola neturėjo įtakos ieškovo UAB „Artada“ atsiskaitymams su kreditoriais.        Nenustatyta atsakovo T. Č. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio pažeidimo, pasireiškiančiu aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei.       Ieškovas nurodo, jog atsakovas T.

Č. nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Bet byloje yra atsakovo T. Č. 2009 m. spalio 12 d. pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriuo kreipėsi į atsakovÄ UAB „Artada“ dėl 119 704, 78 Lt įsiskolinimo, nurodydamas įsiskolinimo negrÄ Å¾inimo pasekmes.                 Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1. 125 straipsnio 1 dalis), per kurį UAB „Artada“ gali kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesiėmė priemonių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui.       Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

     apeliacinį skundÄ atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Kolegijos pirmininkas                                                   Leonas Jachimavičius    Kolegijos teisėjai                                                           Dalė Burdulienė                                                                                           ArÅ«nas Rudzinskas   Â