79a5777d-082d-4cf5-9aba-ffcac0b60794 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-659-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01364-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.;28.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų       ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

V. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2171-392/20176 pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. 18 419,83 Eur skolos pagal vekselį ir 36 036,04 Eur sumÄ , kuriÄ perdavė paskolos gavėja A. B. R. K., grÄ Å¾indama skolÄ paskolos davėjai I.

V., taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė 2006 m. spalio 31 d. paskolino A. B. 40 000 JAV dolerių. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. gruodžio 31 d. Dėl sunkios turtinės padėties A. B. paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. pabaigos. Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienio Å¡alį ilgesniam laikui, A. B. grÄ Å¾inamÄ piniginę sumÄ â€“ 40 000 JAV dolerių, ieÅ¡kovė 2010 m. spalio 1 d.

įgaliojimu pavedė paimti savo giminaičiui – atsakovui R. K.. Paskolos gavėja A. B. įvykdė savo pareigÄ ir atidavė I. V. nurodytam asmeniui – R. K. 40 000 JAV dolerių, tačiau R. K. iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs įgaliojimo pagrindu paimtų piniginių lėšų – 40 000 JAV dolerių (36 036,04 Eur). R. K. ieÅ¡kovei nurodė, kad namo statybai bei žemės sklypo (galimai sklypų) įsigijimui jam yra reikalingos piniginės lėšos, todėl tuo metu negalėjo atiduoti gautų iÅ¡ A.

B. piniginių lėšų – 40 000 JAV dolerių. Kadangi atsakovas yra giminaitis (pusbrolis), todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ karto nereikalavo Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo. Po kurio laiko R. K. kreipėsi, praÅ¡ydamas paskolinti namo statybai reikalingas sumas, kurias žadėjo grÄ Å¾inti (tiek skolinamas, tiek anksčiau gautas iÅ¡ A. B.) po to, kai parduos nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovė, pasitikėdama atsakovu, 2012 m. birželio 21 d. paskolino atsakovui 63 600 Lt (18 419,83 Eur). Šį faktÄ patvirtina atsakovo paraÅ¡ytas paprastasis vekselis, kuriuo jis besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ , tačiau iki Å¡iol paskolintos lėšos nėra grÄ Å¾intos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2012-06-21 R. K. iÅ¡duoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi bÅ«ti apmokėtas kaip parduosiu savo namÄ (duomenys neskelbtini)“; priteisė iÅ¡ atsakovo R. K. ieÅ¡kovei I. V. 17 716,49 Eur ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovo R. K. 135,96 Eur valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovės paraÅ¡yto įgaliojimo pagrindu paėmė iÅ¡ A. B. ieÅ¡kovei priklausančius 40 000 JAV dolerių. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar atsakovas ieÅ¡kovei jai priklausančias lėšas perdavė, nes atsakovas teigia tai padaręs dar 2010 metų rudenį. IeÅ¡kovė faktÄ , kad atsakovas grÄ Å¾ino 40 000 JAV dolerių neigia ir nurodo, kad ji 2010 metų rudenį Lietuvoje nebuvo, o gyveno JAV ir iÅ¡ jų nebuvo iÅ¡vykusi.

IeÅ¡kovė savo neiÅ¡vykimÄ iÅ¡ JAV įrodinėjo netiesioginiais įrodymais, t. y. tuo, jog ji 2010-11-02 turėjo atvykti į JAV nacionalinio saugumo departamentÄ . Tačiau teismo vertinimu Å¡ie dokumentai neginčijamai nepaneigia ieÅ¡kovės buvimo Lietuvoje 2010 metų rudenį fakto, nes ieÅ¡kovės dalyvavimas posėdyje buvo bÅ«tinas tik vienÄ 2010-11-02 dienÄ , o kitomis dienomis ji iÅ¡ JAV galėjo iÅ¡vykti.Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas iÅ¡ A. B. gautus ieÅ¡kovės 40 000 JAV dolerių jai grÄ Å¾ino ir šį faktÄ patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė 2012-06-21 skolino atsakovui dar 63 600 litų, tačiau vekselį paėmė tik Å¡iai 63 600 Lt sumai.

Teismo vertinimu 40 000 JAV dolerių perdavimo ieÅ¡kovei faktÄ patvirtina atsakovo ieÅ¡kovei pateiktas 2012-06-21 vekselis 63 600 Lt sumai, kuris įrodo, kad kitų įsiskolinimų vekselio suraÅ¡ymo dienÄ atsakovas ieÅ¡kovei neturėjo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų fiksuota didesnė skolos suma, arba paimtas dar kitas skolos dokumentas. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 40 000 JAV dolerių pritesimo teismas atmetė.Atsakovas fakto, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovei 63 600 Lt neneigė, tačiau teigė, kad dar nėra suėjęs mokėjimo pagal vekselį terminas, t. y. atsakovas dar nėra pardavęs jam priklausančio namo ir tik po jo pardavimo jam kils pareiga apmokėti vekselį, nes 2012-06-21 vekselyje nurodyta, kad „Šis vekselis turi bÅ«ti apmokėtas kaip parduosiu savo namÄ (duomenys neskelbtini)“.

TokiÄ atsakovo pozicijÄ teismas atmetė, nurodęs, kad atsakovas jau Å¡eÅ¡tus metus jam priklausančio namo neparduoda ir iÅ¡ bylos medžiagos nematyti, jog imasi aktyvių ir pakankamų veiksmų Å¡iai savo prievolei įvykdyti, todėl atsakovo atsiskaitymo prievolė dėl tokios vekselio sÄ lygos gali ir neatsirasti. Dėl nurodytų aplinkybių vekselio dalį, kurioje nustatyta, kad jis turi bÅ«ti apmokėtas tik pardavus atsakovo namÄ , teismas pripažino negaliojančia ex officio, kaip prieÅ¡taraujančiÄ CK 1.117 straipsnio 2 daliai, o pasiskolintÄ 63 600 litų (18 419,83 Eur) sumÄ priteisė ieÅ¡kovei.Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atitinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo jos atvykimo iÅ¡ JAV ir atgal iÅ¡laidas teismas atmetė, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvos pilietė, čia turi nuosavÄ butÄ ir kaip paaiÅ¡kino 2017-01-10 posėdyje, į LietuvÄ atvyksta kartÄ ar du per metus ir čia gyvena po keletÄ mėnesių, todėl laikytina, jog jos atvykimas į LietuvÄ nėra sÄ lygotas iÅ¡imtinai Å¡ios bylos nagrinėjimo, be to, ieÅ¡kovė bylÄ gali vesti per atstovÄ ir pati posėdžiuose nedalyvauti.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė I.

V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti visiÅ¡kai – priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 36 036,04 Eur (40 000 JAV dolerių), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Teismas teisingai nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ A. B. pagal ieÅ¡kovės suraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ paėmė 40 000 JAV dolerių, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2010 m. rudenį. Kaip buvo nurodyta teismo posėdyje ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieÅ¡kovė į LietuvÄ 2010 m. iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų nebuvo grįžusi. Å iÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės pase esantys JAV pasienio tarnybos antspaudai apie atvykimÄ Ä¯ JAV, nuo 2008 m. liepos mėn. prasidėjusios ir iki 2011 m. sausio mėn. įskaitytinai vykusios imigracinės procedÅ«ros, susijusios su ieÅ¡kovės nuolatinio gyventojo statuso pratęsimu ir jo suteikimuTeismas pažeidė CPK įtvirtintÄ rungimosi principÄ , pagal kurį kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Teismas, patikėdamas atsakovo abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais apie neva ieÅ¡kovei 2010 metų rudenį grÄ Å¾intus 40 000 JAV dolerių, kurie nepagrįsti jokiais nurodytÄ faktÄ patvirtinančiais įrodymais, pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus, nepareikalavęs atsakovo pateikti jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, atsakovo teiginių apie pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯rodymÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei, kitaip tariant, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo paneigti atsakovo teiginius apie pinigų grÄ Å¾inimÄ .

Atsakovas teigdamas, jog pinigus ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 2010 m. rudenį, jokių pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas konkrečiai nenurodė pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybių, negalėjo nurodyti tikslaus mėnesio, kada neva atidavė ieÅ¡kovei 40 000 JAV dolerių. Teismas detaliau pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo.Teismas, pažeisdamas lygiateisiÅ¡kumo principÄ , netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo apklausti liudytojus, kadangi praÅ¡omi apklausti asmenys gali bÅ«ti suinteresuoti duoti ieÅ¡kovei naudingus parodymus, tačiau nepagrįstai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ liudytoju apklausti jo sÅ«nų, kuris, bÅ«damas artimas atsakovui asmuo, yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi.

Tačiau netgi objektyviai vertinant liudytoju apkausto T. K. teismo posėdyje duotus parodymus, akivaizdu, kad atsakovo ir liudytojo nurodytas neva pinigų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei laikotarpis nesutampa.Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, nepagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pinigus ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis įvykdė pareigÄ atstovaujamajam, tačiau Å¡iuo atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl nėra aiÅ¡ku kuo remiantis teismas konstatavo, kad pinigų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtina atsakovo ieÅ¡kovei pateiktas 2012 m. birželio 21 d. vekselis 63 600 Lt sumai.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nepareikalavo iÅ¡ atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, jog jis jai skolingas 40 000 JAV dolerių, kai atsakovas neginčija fakto, kad Å¡iuos pinigus gavo, niekaip nepatvirtina pinigų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei fakto, juolab, kad pinigų paėmimo ir pasiskolintų pinigų gavimo aplinkybės, laikotarpis yra visiÅ¡kai skirtingi ir niekaip nesusiję. Vykdant pavedimÄ , suinteresuotas paimti patvirtinimÄ apie perduotas pinigines lėšas turėjo bÅ«ti bÅ«tent atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nepaėmė jokio raÅ¡ytinio įrodymo yra visiÅ¡kai neteisinga ir prieÅ¡taraujanti paties teismo nurodytam argumentui, jog CK 2.150 straipsnyje ir 2012 m. gegužės 2 d.

įgaliojime nustatyta, kad atsakovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisi iÅ¡ atsakovo patirtas kelionės iÅ¡laidas, susijusias su jos atvykimo iÅ¡ JAV į teismo posėdį ir grįžimu atgal. IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai gyvena JAV, o į LietuvÄ pastaruoju metu atvyksta tik dėl to, kad teisme nuo 2015 metų nagrinėjama civilinė byla, kadangi ieÅ¡kovė pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir tokiÄ teisę jai suteikia civilinio proceso įstatymas.

Teismas taip pat nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas visiÅ¡kai nedetalizavo, kokias advokatė suteikė atsakovui paslaugas, už kurias jis sumokėjo 1 050 Eur. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laidas už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kadangi Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumo atsakovas nepagrindė, o teismas, priimdamas sprendimÄ , pateiktu faktinių aplinkybių protokolu nesirėmė.Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2012-06-21 R.

K. iÅ¡duoto vekselio dalis, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi bÅ«ti apmokėtas kaip parduosiu savo namÄ (duomenys neskelbtini)“ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 18 419,93 Eur skolos pagal vekselį priteisimo bÅ«tų atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nesiimta aktyvių ir pakankamų veiksmų savo prievolei įvykdyti, t. y. parduoti namÄ ir atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių namÄ parduoti, buvo ženkliai mažinama kaina nuo pradinės kainos. Be to, namÄ buvo siekiama parduoti iÅ¡ karto po ieÅ¡kovės paÅ¡tu atsiųsto, nepasiraÅ¡yto reikalavimo grÄ Å¾inti didesnę nei buvo įraÅ¡yta vekselyje pinigų sumÄ . Ar namas bus nupirktas priklauso nuo daugelio ekonominių veiksnių, rinkos ir kt., bet nepriklauso nuo atsakovo valios. Dėl to atsakovo kaltė dėl prievolės neįvykdymo negali bÅ«ti konstatuota.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino ir tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos: nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė apie vekselio neapmokėjimÄ , nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Vekselį pripažįstant paskolos raÅ¡teliu bei vertinant CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas paskolÄ privalo grÄ Å¾inti sutartu laiku. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas dėl skolos termino susitarė laisva valia. BÅ«dama atsakinga, rÅ«pestinga bei apdairi paskolos davėja bei nustatydama skolos grÄ Å¾inimo terminus, ieÅ¡kovė prisiėmė ir tam tikrÄ rizikÄ dėl skolininko įsipareigojimo įvykdymo laiko.

Teismo padaryta iÅ¡vada bei įsipareigojimo termino paÅ¡alinimas iÅ¡ vekselio, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams ir ženkliai apsunkina atsakovo finansinę padėtį. IeÅ¡kovė I. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl 63 600 Lt (18 419,83Eur) skolos priteisimo pagal vekselį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Atsakovo vekselyje nurodytas vekselio apmokėjimo terminas nėra galimas ir leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymÄ , todėl pati savaime Å¡i sÄ lyga yra negaliojanti.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad nekilnojamasis turtas bÅ«tų parduotas.

Nors atsakovas žadėjo atsiskaityti su ieÅ¡kove, kai parduos namÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovo teismui pateiktų dokumentų, toks jo veiksmas formaliai inicijuotas tik 2015 m. kovo mėn. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad tik dėl ieÅ¡kovės veiksmų negalėjo Å¡io turto parduoti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2015 m. liepos mėn., kai atsakovas jam priklausantį turtÄ galėjo pardavinėti nuo 2012 m. birželio mėn.Atsakovas neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė pati pasirinko vekselio apmokėjimo terminÄ .

Vekselio turinys Å¡alių nebuvo derintas.Pagal vekselį atsakovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti jame nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė 2014-12-22 iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie skolos grÄ Å¾inimÄ , t, y, informavo apie tai, kad vekselis nėra apmokėtas. Atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį, ieÅ¡kovė nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, kadangi apie tokiÄ teisę ji net nežinojo, todėl praėjus Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams, vekselis prarado vertybinio popieriaus statusÄ .

Tokiu bÅ«du vekselio turėtoja prarado teisę patenkinti savo reikalavimus atsakovui ne ginčo tvarka, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė praleisdama minėtÄ terminÄ , iÅ¡ viso nebeturi teisės reikalauti atsakovo sumokėti 63 600 Lt pagal minėtÄ vekselį.Atsakovas R. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, dėl ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 40 000 JAV dolerių priteisimo iÅ¡ atsakovo, palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Teismas laikydamasis CPK nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, įvertino visus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, taip pat atkreipė dėmesį ir į jos nenuoseklius ir painius paaiÅ¡kinimus.IeÅ¡kovė dažnai ir ilgam atvažiuoja iÅ¡ JAV į LietuvÄ , todėl tarp JAV vykusių teismo posėdžių galėjo vykti į LietuvÄ . IeÅ¡kovės pateiktas Å¡aukimas į teismÄ nepatvirtina aplinkybės, kad ji negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ JAV.

Å aukimo įteikimas nėra draudimas, varžantis judėjimo laisvę.Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo apklausti liudytojus, kadangi jos praÅ¡omi apklausti liudytojai turėjo duoti paaiÅ¡kinimus, kurie nesusiję su ieÅ¡kinio dalyku.IeÅ¡kovės teiginiai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti. Pati ieÅ¡kovė teismui paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvyksta savo asmeninių reikalų tvarkyti, o ne dėl teismo posėdžių. Jos dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas bÅ«tinu, jÄ atstovavo advokatė, todėl iÅ¡laidos, susijusios su skrydžiais į LietuvÄ pagrįstai buvo nepripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Dėl pareigos grÄ Å¾inti skolÄ pagal vekselį Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė I. V. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. 18 419,83 Eur skolos pagal 2012 m. birželio 21 d. atsakovo iÅ¡duotÄ vekselį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 21 d. atsakovo R. K. iÅ¡duoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi bÅ«ti apmokėtas kaip parduosiu savo namÄ (duomenys neskelbtini)“ ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei vekselyje nurodytÄ sumÄ .Atsakovas apeliaciniu skundu skųsdamas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, neginčija aplinkybės, kad vekselyje nurodytus pinigus 63 600 Lt (18 419,83 Eur) iÅ¡ ieÅ¡kovės yra gavęs, tačiau nurodo, kad dėl vekselyje nurodytos skolos grÄ Å¾inimo termino Å¡alys susitarė laisva valia, todėl įsipareigojimo termino paÅ¡alinimas iÅ¡ vekselio, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams ir ženkliai apsunkina atsakovo finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas teisiÅ¡kai yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ . Pagal CK 1.117 straipsnio 1, 2 dalies normas įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas gali bÅ«ti apibrėžiamas trejopai: kalendorine data, laiko tarpu, skaičiuojamu metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, taip pat nurodant įvykį, kuris neiÅ¡vengiamai turi įvykti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad termino nustatymas užtikrina teisinį apibrėžtumÄ , teisinių santykių teisinės padėties aiÅ¡kumÄ laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumÄ .

Iš termino, kaip civilinio teisinio instituto, esmės išplaukia, kad jis negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes tokiu būdu neapibrėžiamas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovo 2012 m. birželio 21 d. išduotame vekselyje nurodytas vekselio apmokėjimo terminas neatitinka terminų apibrėžimui taikomų reikalavimų.

Vekselyje nurodytas jo apmokėjimo terminas priklauso ir nuo atsakovo valios ir negali bÅ«ti laikomas neiÅ¡vengiamai įvyksiančiu įvykiu, kuriuo gali bÅ«ti apibrėžtas terminas vekseliui apmokėti. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybė, kad nors atsakovas teigia, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių namÄ parduoti, tačiau kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas jau Å¡eÅ¡tus metus jam priklausančio namo neparduoda. Ä®rodymų, kad atsakovui priklausantis namas jau yra parduotas, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

Vekselis yra vienaÅ¡alis sandoris. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutikimÄ dėl vekselyje nurodytos sÄ lygos dėl vekselio apmokėjimo termino, todėl atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad dėl vekselyje nurodytos skolos grÄ Å¾inimo termino Å¡alys susitarė laisva valia. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vekselyje nurodyta vekselio apmokėjimo sÄ lyga, kuri apibrėžia terminÄ Ä¯vykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžia imperatyvų teisės normos reikalavimÄ apibrėžti terminÄ Ä¯vykiu, kuris neiÅ¡vengiamai turi įvykti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ vekselio sÄ lygÄ pripažino negaliojančia ab initio (CK 1.117 str. 2 d., 1.80 str.) bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei vekselyje nurodytÄ 63 600 Lt (18 419,83 Eur) sumÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl skolos priteisimo, nėra vertinama, ar atsakovas turės finansinė galimybes įvykdyti prisiimtas prievoles ieÅ¡kovei, todėl atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinių galimybių įgyvendinti teismo sprendimÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje liko neįvertintos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos: nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė apie vekselio neapmokėjimÄ , nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog vekselio gavėjas nerealizavo vekselio Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės bÅ«ti įvykdytas savanoriÅ¡ka vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016).

Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė (vekselio gavėja) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymÄ be teismo, o iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymÄ , nepanaikino vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo bei ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentÄ . Dėl skolos pagal įgaliojimÄ IeÅ¡kovė byloje pateiktu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo R.

K. 36 036,04 Eur sumÄ , kuriÄ perdavė paskolos gavėja A. B. R. K., grÄ Å¾indama skolÄ paskolos davėjai I. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės 2010 m. spalio 1 d. paraÅ¡yto įgaliojimo pagrindu atsakovas iÅ¡ A. B. paėmė ieÅ¡kovės paskolintÄ 40 000 JAV dolerių sumÄ . Aplinkybės, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas iÅ¡ A. B. yra gavęs, atsakovas neginčija, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovei priklausančius piginus jis perdavė ieÅ¡kovei 2010 metų rudenį.  Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Ä®galiotinis privalo vykdyti pavedimÄ pagal įgaliotojo nurodymus, o Å¡iems keliami teisėtumo, įvykdomumo ir konkretumo reikalavimai (CK 6.759 str.). Visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). CK 2.150 straipsnyje taip pat nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam.

Prievolė atsiskaityti apima ir atsakovo pareigÄ atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ , kartu ir pareigÄ perduoti atstovaujamajam gautÄ turtÄ , įskaitant pinigus.CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas (įgaliotinis) turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei (įgaliotojai) pagal įgaliojimÄ Ä¯vykdyto pavedimo pagrindu gautus pinigus (CK 6.760 str. 5 d.). IeÅ¡kovei neigiant pinigų perdavimo jai faktÄ , atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog pinigai buvo perduoti. Tačiau Å¡iuo atveju atsakovas pinigų perdavimo fakto neįrodė, nes jokių patikimų įrodymų nepateikė, o žodinių atsakovo paaiÅ¡kinimų, kad pinigus ieÅ¡kovei perdavė dar 2010 metų rudenį, Å¡iam faktui pagrįsti nepakanka.

Aplinkybė, kad atsakovo ieÅ¡kovei pateiktame 2012-06-21 vekselyje 63 600 Lt sumai kiti įsiskolinimai ieÅ¡kovei nebuvo nurodyti, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina 2010 m. spalio 1 d. įgaliojimo pagrindu pinigų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei fakto. Sutiktina su ieÅ¡kovės skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nepareikalavo iÅ¡ atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, jog jis jai skolingas 40 000 JAV dolerių, kai atsakovas neginčija fakto, kad Å¡iuos pinigus gavo, nepatvirtina fakto, kad atsakovas grÄ Å¾ino pinigus ieÅ¡kovei.

Kaip minėta, pagal CK 6.760 straipsnio 5 dalį visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Taigi vykdant pavedimÄ , suinteresuotas paimti patvirtinimÄ apie perduotus pinigus turėjo bÅ«ti bÅ«tent atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų ir vykdydamas pavedimÄ pagal įgaliojimÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus jo tokio veiksmo teisinus padarinius.

Å iuo atveju nors atsakovas nurodo, kad iÅ¡ A. B. gautus pinigus jis perdavė ieÅ¡kovei, tačiau nepaimdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės jokio patvirtinimo apie perduotus pinigus, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu bÅ«du, pats prisiėmė tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes.Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 str.), netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje yra įrodytas 40 000 JAV dolerių ieÅ¡kovei perdavimo faktas.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 36 036,04 Eur (40 000 JAV dolerių) priteisimo, panaikintina ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, iš atsakovo ieškovei priteistina 101,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos antstolio paslaugos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jos atvykimo iš JAV ir atgal išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos tvarka metu ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudarė 402 Eur, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka – 81,06 Eur. Ä®vertinus bylos baigtį, šios 483,06 Eur valstybės iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 21 d.

R. K. iÅ¡duoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi bÅ«ti apmokėtas kaip parduosiu savo namÄ (duomenys neskelbtini)“.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 54 455,87 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus, 87 centus) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

K. ieÅ¡kovei I. V. 101,27 Eur (Å¡imtÄ vienÄ eurÄ , 27 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. 483,06 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus, 6 centus) valstybei.“ Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė