79a22d5c-7dfe-4a1e-a607-cf7b22877fb2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-124-776/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03891-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 2 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ atstovui Edgar Moroz, dalyvaujant atsakovei D. J., dalyvaujant trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovei M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei D. J., dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo MB „Modelina“. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D. J. 750,34 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ atsakovės nuosavybės teise priklaususio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 750,34 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

2. Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė, nesutikdama, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodė, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė draudėjai MB „Modelina“, todėl nebuvo įmonės turtas ir įmonių turto draudimo liudijimas GJELT Nr. 3199155, pagal kurį atlyginta žala, draudiminiam įvykiui negaliojo, o kitų duomenų, kurie patvirtintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdraudimÄ , ieÅ¡kovė nepateikė.

Atsakovės nuomone, kadangi 2020 m. kovo 9 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl ji negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal nuomos sutartį MB „Modelina“ buvo įsipareigojusi apie įvykusiÄ avarijÄ nedelsiant raÅ¡tiÅ¡kai informuoti nuomotojÄ ir pastatÄ , kuriame yra patalpos, administruojančiÄ UAB „Šiaulių bÅ«stas“, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė, nes kreipėsi tik į bendrijos pirmininkę.

Atsakovės nuomone, nebuvo nustatytas pats avarijos faktas ir tai, kad patalpų apliejimas įvyko bÅ«tent iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiame aukÅ¡te, be to, antrame aukÅ¡te esantis butas taip pat nebuvo apžiÅ«rėtas, o iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, per kur konkrečiai pateko vanduo į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , t. y. ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra kilusios ir kitos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – priežastinis ryÅ¡ys ir žala.

Atsakovė kėlė klausimÄ , kodėl ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, nes draudėja MB „Modelina“ apie draudiminį įvykį pranešė tik praėjus beveik trims su puse mėnesių nuo įvykio, nors privalėjo raÅ¡tu informuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai apie įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo ne draudėjai MB „Modelina“, o su draudimo sutartimi nesusijusiam fiziniam asmeniui M.

B..

3. Ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas Edgar Moroz teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pakartojo ieškinyje nurodytas draudiminio įvykio aplinkybes, patikslindamas, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo aplietos vandeniu 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atstovas paaiškino, kad pagal draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančius dokumentus buvo išmokėta 750,34 Eur dydžio draudimo išmoka ir todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

Atstovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, 3 darbo dienų terminas praneÅ¡ti apie draudiminį įvykį nebuvo aktualus, nes bute buvęs asmuo pripažino apliejimo faktÄ ir siÅ«lė suremontuoti patalpas, todėl draudėjas kreipėsi į draudikÄ vėliau. Atstovas pažymėjo, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta 2020 m. lapkričio 15 d., ekspertas, vykdęs apžiÅ«rÄ , paliko užpildyti praneÅ¡imÄ draudėjui, kuris jį užpildė vėlesne nei akto sudarymo data, tačiau tai jokios įtakos aiÅ¡kinantis draudiminio įvykio aplinkybes ir priimant sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neturėjo.

4. Atsakovė D. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė pakartojo atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad įvykio metu į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs jos sutuoktinis, kuris paaiÅ¡kino, kad bute vamzdžiai nebuvo trÅ«kę. Atsakovė pažymėjo, kad, jei buvo duotas sutikimas, kad patalpos aplietos iÅ¡ buto, turėjo bÅ«ti paimtas raÅ¡ytinis sutikimas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jos sutuoktinis nesitarė dėl žalos atlyginimo su trečiojo asmens atstove.

Atsakovė pažymėjo, kad užliejimo židinio vietÄ nustatė nekompetentingi asmenys, nes MB „Modelina“ nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi kreiptis į UAB „Šiaulių bÅ«stas“. Atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. liepos mėn. butas buvo remontuojamas ir skalbimo maÅ¡ina buvo atjungta, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad nesutampa žalos padarymo aplinkybės, nurodytos bendrijos pirmininkės praneÅ¡ime ir praneÅ¡ime apie įvykį, nes neaiÅ¡ku, ar trÅ«ko vamzdžiai ar buvo blogai pajungta skalbimo maÅ¡ina.

5. Trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovė M. B. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atstovė paaiÅ¡kino, kad atėjusi į darbÄ 2020 m. rugpjūčio 31 d. į MB „Modelina“ nuomojamas patalpas pastebėjo vandens apliejimÄ , pranešė daugiabučio gyvenamojo bendrijos pirmininkei, po kurio laiko pasimatė vandens dėmės sienose ir lubose, iki įvykio sienos ir lubos nebuvo pažeistos. Atstovė pažymėjo, kad bendrijos pirmininkė pranešė, kad vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ atsakovės buto.

Atstovė nurodė, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiÅ«rėti apliejimo, nors iÅ¡ pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl teisės reikÅ¡ti subrogacinį reikalavimÄ ir deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų 6. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ su trečiuoju asmeniu MB „Modelina“ 2020 m. birželio 3 d. sudarė įmonių turto draudimo sutartį GJELT Nr. 3199155, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d. buvo apdraustos MB „Modelina“ pagal 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutartį iÅ¡sinuomotos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. patalpos buvo užlietos iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovei nuosavybės teise iki 2020 m. gruodžio 15 d. priklausiusio buto (unilaus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 750,34 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė subrogacinį reikalavimÄ atsakovei dėl žalos atlyginimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

8. Atsakovė, visų pirma nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti subrogacinio reikalavimo, argumentuodama tuo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė draudėjai MB „Modelina“, todėl nebuvo įmonės turtas ir įmonių turto draudimo liudijimas GJELT Nr. 3199155, pagal kurį buvo atlyginta žala, draudiminiam įvykiui negaliojo, o kitų duomenų, kurie patvirtintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdraudimÄ , atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė nepateikė.

Tačiau Å¡iuos atsakovės argumentus paneigia ieÅ¡kovės pateiktas 2020 m. birželio 3 d. įmonių turto draudimo sutarties GJELT Nr. 3199155 priedas Nr. 1, kuris buvo sudėtinė draudimo sutarties dalis, patvirtinantis, kad ginčo patalpos buvo draudimo objektas ir kad joms galiojo draudimo apsauga. Ginčo įmonių turto draudimo sutarties dalis buvo ir Ä®monių turto draudimo sÄ lygos Nr. 059 (galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d.). Nors atsakovė nurodė, kad pagal Å¡ių sÄ lygų 2.2.1. papunktį draudimo objektu galėjo bÅ«ti tik MB „Modelina“ nuosavybės teise priklausęs turtas, tačiau atlikus Å¡ių sÄ lygų 2 punkto analizę matyti, kad įmonių turto draudimo sutartimi galėjo bÅ«ti draudžiamas turtas, kuris ne tik priklausė draudėjui, bet ir buvo draudėjui iÅ¡nuomotas pagal turto nuomos sutartį (sÄ lygų 2.2.3. papunktis).

Kaip minėta, ginčo patalpos draudimo sutarties sudarymo metu iki 2025 m. balandžio 1 d. buvo iÅ¡nuomos draudėjai MB „Modelina“ pagal 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutartį. Å iuo atveju nustačius, kad draudikė (ieÅ¡kovė) ir draudėja (trečiasis asmuo) sudarė draudimo sutartį ir jas siejo draudimo teisiniai santykiai, atsakovės argumentai dėl to, kad 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre ir negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis, vertintini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės, nustatant, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti subrogacinį reikalavimÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovei, kaip draudikei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ pagal ginčo draudimo sutartį, perėjo draudėjos trečiojo asmens MB „Modelina“ teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės.

9. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba iÅ¡mokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) iÅ¡mokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1012 straipsnio 2 dalį, jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad dėl termino praneÅ¡ti draudikui apie draudžiamÄ jį įvykį pažeidimo galimi tokie padariniai: atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jos sumažinimas, taip pat gali likti prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tais atvejais, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui.

Å io draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimÄ , t. y. draudėjui laiku nepraneÅ¡us apie draudžiamÄ jį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimÄ padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sÄ moningai suklaidinti draudikÄ apie žalos dydį ir pasunkinti jo pareigÄ nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliÅ«tis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneÅ¡a apie draudžiamÄ jį įvykį, draudimo iÅ¡moka neturėtų bÅ«ti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamÄ jį įvykį nepraneÅ¡a dėl neatsargumo, draudimo iÅ¡moka galėtų bÅ«ti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamÄ jį įvykį bÅ«tų ėmęsis priemonių, kurios bÅ«tų padėjusios iÅ¡vengti žalos padidėjimo (pvz., bÅ«tų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip iÅ¡vengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė dėl žalos atlyginimo bandė susitarti, todėl trečiasis asmuo nesikreipė į draudikÄ per draudimo sutartyje nurodytÄ terminÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina tiek MB „Modelina“ atstovės paaiÅ¡kinimai, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiÅ«rėti apliejimo, nors iÅ¡ pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus, tiek Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės 2021 m. vasario 4 d. praneÅ¡imas Nr. P/21-01 atsakovei, kuriame nurodyta, kad bendrijos pirmininkei žinoma, kad Å¡alys bandė susitarti dėl žalos atlyginimo.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį per draudimo sutartyje nustatytÄ terminÄ neturėjo įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo ne draudėjai MB „Modelina“, o su draudimo sutartimi nesusijusiam fiziniam asmeniui M. B.. IeÅ¡kovės 2021 m. sausio 8 d. praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo adresuotas MB „Modelina“, todėl atsakovės teiginiai dėl to, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo ne tam subjektui laikytini nepagrįstais.

Visa tai patvirtina padarytÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei, kaip draudikei, perėjo draudėjos trečiojo asmens MB „Modelina“ teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės.

13. Toliau pasisakant dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ , kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

15. Byloje nėra ginčo, kad iki 2020 m. gruodžio 15 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį prezumpcijos ir neįrodinėjo, kad apliejimo metu kitas konkretus asmuo buvo faktinis ginčo objekto valdytojas. Kaip minėta, taikant atsakomybę pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui, o savininko kaltė nenustatoma, jis turi atlyginti žalÄ net ir tais atvejais, kai buvo rÅ«pestingas ir ėmėsi visų prieinamų atsargumo priemonių, bet žala vis tiek atsirado. 16.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Užpylimas gali įvykti dėl virÅ¡uje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

17. IeÅ¡kovė atsakovės neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad iÅ¡ atsakovės nuosavybės teise priklausiusio buto buvo aplietos ginčo patalpos, o atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nes nebuvo nustatytas pats avarijos faktas ir tai, kad patalpų apliejimas įvyko bÅ«tent iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausiusio buto, kuris yra trečiame aukÅ¡te (nors antrame aukÅ¡te esantis butas nebuvo apžiÅ«rėtas), o iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, per kur konkrečiai pateko vanduo į ginčo patalpÄ . Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar vanduo tekėdamas iÅ¡ aukščiau esančio atsakovei nuosavybės teise priklausiusio buto užliejo žemiau esančias ginčo patalpas.

18. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 2 d. turto apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. ginčo patalpos buvo aplietos iÅ¡ ginčo buto, buvo pažeisti lubų ir sienų dažai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės 2021 m. vasario 4 d. praneÅ¡ime Nr. P/21-01 atsakovei nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo praneÅ¡ta apie ginčo patalpų užliejimÄ , buvo iÅ¡kviestas bendrijos santechnikas, kuris nustatė, kad apliejimas įvyko iÅ¡ ginčo buto, nes jis buvo įleistas į ginčo butÄ .

PraneÅ¡ime taip pat buvo pažymėta, kad bendrijos pirmininkei žinoma, kad Å¡alys bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta, Å¡is praneÅ¡imas buvo adresuotas atsakovei ir 2021 m. vasario 4 d. elektroniniu laiÅ¡ku nusiųstas atsakovei, kuri patvirtino apie jo gavimÄ , tačiau teismui kartu su atsiliepimu Å¡io dokumento nepateikė, pateikdama vėlesnius elektroninius laiÅ¡kus su bendrijos primininke. Trečiojo asmens MB „Modelina“ atstovė M. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atėjusi į darbÄ 2020 m. rugpjūčio 31 d.

į MB „Modelina“ nuomojamas patalpas pastebėjo vandens apliejimÄ , pranešė daugiabučio gyvenamojo bendrijos pirmininkei, po kurio laiko pasimatė vandens dėmės sienose ir lubose, o iki įvykio sienos ir lubos nebuvo pažeistos. Be to, MB „Modelina“ atstovė nurodė, kad atsakovės sutuoktinis buvo atėjęs apžiÅ«rėti apliejimo, nors iÅ¡ pradžių nepripažino apliejimo fakto, vėliau klausė sienų dažų kodo, taip leisdamas suprasti, kad atliks aplietų patalpų sienų ir lubų remonto darbus.

Liudytoja J. K., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkė, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskambino MB „Modelina“ atstovė dėl nuomojamų patalpų apliejimo, buvo užsukti vandens stovai, kurie susieti su atsakovės nuosavybės teise valdytu butu ir tuomet vandens tekėjimas liovėsi, buvo susisiekta su atsakovės buto atstovu, atvykęs atstovas įleido į butÄ bendrijos santechnikÄ ir nurodė, kad buvo blogai prijungta skalbimo maÅ¡ina, todėl iÅ¡tekėjo vanduo.

Byloje nenustatyta jokių kitų ginčo patalpų užliejimo Å¡altinių, iÅ¡skyrus virÅ¡uje esantį atsakovės butÄ . Teismo vertinimu, nors ir nėra atsakovės sutuoktinio raÅ¡ytinio patvirtinimo, kad jis sutinka, kad apliejimas įvyko iÅ¡ ginčo buto, visi minėti įrodymai leidžia teismui padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos buvo aplietos iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausiusio buto.

19. Be to, teismo vertinimu, nors praneÅ¡ime apie įvykį nurodyta jo suraÅ¡ymo data 2020 m. gruodžio 14 d., tačiau tai nepaneigia iÅ¡vados apie užliejimo Å¡altinį. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovas, apie įvykį buvo praneÅ¡ta 2020 m. lapkričio 15 d., o ekspertas, vykdęs apžiÅ«rÄ , paliko užpildyti praneÅ¡imÄ draudėjui, todėl ir atsirado datų neatitikimas. Atsakovės teiginiai, kad nuo 2020 m. liepos mėn. ginčo butas buvo remontuojamas ir skalbimo maÅ¡ina buvo atjungta, bei kad nesutampa žalos padarymo aplinkybės, nurodytos bendrijos pirmininkės praneÅ¡ime ir praneÅ¡ime apie įvykį, nes neaiÅ¡ku, ar trÅ«ko vamzdžiai ar buvo blogai pajungta skalbimo maÅ¡ina, taip pat nepaneigia nustatytos aplinkybės apie užliejimo Å¡altinį.

Kaip minėta, dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iÅ¡ atsakovės buto, ieÅ¡kovė neprivalėjo įrodinėti. Atsakovė pažymėjo, kad užliejimo židinio vietÄ nustatė nekompetentingi asmenys, nes MB „Modelina“ nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi kreiptis į UAB „Šiaulių bÅ«stas“. Nors 2020 m. kovo 9 d. patalpų nuomos sutarties 7.5 papunktyje trečiasis asmuo buvo įpareigotas apie įvykusiÄ avarijÄ praneÅ¡ti UAB „Šiaulių bÅ«stas“, tačiau Å¡i bendrovė buvo įvardinta kaip pastato, kuriame yra ginčo patalpos, administratorius.

Kadangi daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, kuri yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė šiame daugiabučiame gyvenamajame name, laikytina, kad nurodant, kam turi būti pranešta apie avarijas, padarytas rašymo apsirikimas, nes UAB „Šiaulių būstas“ nepaskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2019 m. birželio 27 d.

UAB „Šiaulių bÅ«stas“ pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB Mano BÅ«stas Å iauliai, tai dar labiau patvirtina, kad sutartyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas.

20. Atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpų užpylimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausęs butas, o ne kiti Å¡altiniai, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai – nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėto neveikimo. Kaip minėta, atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, kaltė nenustatinėjama, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė be kaltės. Atsakovė neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

IeÅ¡kovės turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tas, 2021 m. vasario 1 d. pretenzija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuota 865,34 Eur žala, iÅ¡ kurios atėmus 115,00 Eur draudimo sutartyje nustatytÄ iÅ¡skaitÄ , buvo iÅ¡mokėta 750,34 Eur draudimo iÅ¡moka. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 750,34 Eur žalos atlyginimas. Dėl procesinių palÅ«kanų 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinių palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kotinų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kina, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos, kai yra pareikÅ¡tas kreditoriaus praÅ¡ymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, jei Å¡alys nėra sutarusios kitaip arba iÅ¡ieÅ¡kotojas bendru sutarimu ar savo pareiÅ¡kimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palÅ«kanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti procesines palÅ«kanas, ieÅ¡kinys teisme priimtas 2021 m. rugpjūčio 3 d., todėl nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 750,34 Eur sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

23. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 17,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į sumokėto žyminio mokesčio atlyginimÄ . Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis.

24. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 40,05 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (5,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Todėl jos iÅ¡ atsakovės priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, iÅ¡ atsakovės D. J., kodas (duomenys neskelbtini), 750,34 Eur (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 34 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 750,34 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iÅ¡ atsakovės D. J., kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 40,05 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų 5 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662, įrodymÄ pateikiant teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Erminijus Baziulis