2020-06-17 Nr. AB-12376-3-62-3-00640-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-377-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00640-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki skundo padavimo teismui dienos laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12 būryje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštoje 32,63 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje iki 2016 m. liepos 1 d. buvo laikoma 16 nuteistųjų, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 10. Taigi, pareiškėjui minėtu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, o šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo ir poilsio kambario neįrengimo kilo nepatogumų, ypač šaltuoju metų laiku. Patalpoje trūko spintų ir spintelių, dėl to asmeninius drabužius laikė lagamine po lova. Pareiškėjas pažymėjo, kad baldai buvo seni ir sulūžę, patalpos neremontuotos, nuo sienų trupėjo tinkas, apšvietimas buvo silpnas, dėl to kilo nepatogumų rašant ir skaitant. Teigė, kad patalpose buvo tarakonų, blakių, musių širšių, uodų, o dezinfekcijos darbai buvo vykdomi nepakankamai. Prausykloje ir sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių. Prausykloje buvo įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, sanitariniame mazge – 6 unitazai ir 4 pisuarai. Pareiškėjo tvirtinimu, šiais įrenginiais iki 2016 m. liepos 1 d. naudojosi 100 nuteistųjų, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 67. Dušo patalpoje buvo 15 vnt. dušo ragelių ir per 3 valandas po dušu turėjo nusprausti 400 nuteistųjų. Duše teikiamo vandens temperatūra buvo netinkama, grindys slidžios, muilo dozatoriuose nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio asmeninius drabužius skalbė prausykloje, o sąlygos nemokamai naudotis skalbykla sudarytos tik nuo 2017 m. gruodžio mėn. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, kankinančios, žalojančios fizinę ir psichinę sveikatą.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad visą laiką buvo laikomas tame pačiame būryje. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje neatitiko tikrovės. Pakartotinai pažymėjo, kad iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų (8 dviaukštės lovos), o po 2016 m. liepos 1 d. patalpoje – 10 (5 dviaukštės lovos), atitinkamai nuteistųjų skaičius brigadoje taip pat buvo didesnis. Pažymėjo, kad du būriai (Nr. 15 ir Nr. 16) naudojosi viena prausykla ir tualetu. Šluostės grindų valymui ir valikliai nebuvo išduodami, muilo dozatoriai dušo patalpoje nepripildyti, kilimėlių dušo patalpoje nebuvo. Skalbti ir džiovinti drabužius galėjo tik dirbantys nuteistieji. Kenkėjų kontrolės paslaugos nebuvo teikiamos, o parazitai plito.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta, jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti privalėjo patys jose laikomi asmenys, tuo tikslu jiems buvo išduodamos priemonės. Konkrečių duomenų apie tai, koks inventorius buvo gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu atsakovo atstovui nebuvo galimybės pateikti, nes tokie duomenys nėra kaupiami.

Gyvenamosiose patalpose poilsio kambariai nebuvo įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti gryname ore ar gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigos 2-ojo sektoriaus 12 būrio 3 brigados gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. 12 būrio tualete įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 4 kojų plautuvės ir 8 praustuvės, dušinėje – 15 dušo purkštuvų. Nuteistųjų sulaužyti ar sugadinti purkštukai nedelsiant keičiami naujais, dušinėje sudėti kilimėliai, sumontuoti muilo dozatoriai.

Karštas vanduo dušinėje teikiamas nuolat. Nuteistųjų asmeniniai drabužiai skalbiami pataisos namų direktoriaus nustatyta tvarka. Pageidaujantys skalbti patys nuteistieji tai gali padaryti dušinėje, kur yra skalbimui skirti indai. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.

Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nebuvo jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pravieniškių PN-AK nuomone, bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė reikalavimo objektyviais duomenimis.

Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 30 d.).

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nurodė, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12 būrio 3 brigadą, kurios plotas 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamų vietų, taigi, vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,26 kv. m. (32,63/10) ploto. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių 12 būrio 3 brigadoje nesutiko ir pažymėjo, kad iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 nuteistųjų, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 10, tačiau objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamojoje patalpose ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime, ar buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų). Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl miegamų vietų ir nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, jog didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmetė kaip nepagrįstus.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad būryje nebuvo poilsio kambario, trūko baldų (spintų ir spintelių), dėl ko kilo nepatogumų, pablogėjo gyvenimo kokybė. Atsakovo atstovas teigė, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose buvo aprūpintos baldais vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau neneigė, kad poilsio kambarys 12 būryje neįrengtas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad bendrabučio tipo patalpoje numatyta įrengti po vieną spintelę prie lovos. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, bendrabučio tipo patalpoje, be kita ko, numatyta įrengti po vieną spintelę prie lovos bei sieninę pakabą arba spintą (ne mažiau kaip po 2 kabliukus asmeniui).

11. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas neneigė, kad spinta ir spintelės gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos, taigi, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nebuvo konstatuoti. Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad šių baldų trūko, tačiau byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl to, kad jis neturi kur laikyti asmeninius daiktus. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas neneigė, kad poilsio kambarys būryje neįrengtas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (laisvalaikio kambario neįrengimo, neturėjimo kur pasidėti asmenius daiktus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnio prasme. Taigi, pareiškėjo argumentai šioje dalyje teismo atmesti.

12. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose apleistos, netvarkingos, susidėvėję, ar, kad apšvietimas būtų nepakankamas. Pareiškėjas skunde rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais dėl apšvietimo pažeidimo, tačiau šių aktų prie skundo nepateikė. Byloje nebuvo pareiškėjo argumentus patvirtinančių įrodymų, jog apšvietimas būryje buvo 62 lx. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nedetalizavo, kuriose konkrečiai patalpose ir kada apšvietimas buvo nepakankamas (abstrakčiai nurodo 12 būrį), sienos nutrupėję ir pan. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą dėl nepakankamo apšvietimo ar netinkamos patalpų būklės, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

13. Dėl pareiškėjo argumentų apie apleistas gyvenamąsias patalpas teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad valymo komplektus ir priemones išduoda Socialinės reabilitacijos būrių viršininkai. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakingą asmenį dėl valymo komplekto ir priemonių išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti. Teismo vertinimu, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pravieniškių PN-AK negalėjo būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikė duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje. Byloje nebuvo nustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK taip pat yra sudaręs sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Pagal minėtą sutartį, paslaugos teikiamos du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Teismas nustatė, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo jų naikinimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo.

15. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindė aplinkybėmis dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Atsakovo atstovas neneigė, kad 12 būrio sanitariniame mazge ir prausykloje yra įrengti pareiškėjo nurodyti sanitariniai įrenginiai, tačiau teigė, kad minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi 72 nuteistieji. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 12 būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau nei 72 nuteistieji, ar, kad kito būrio nuteistieji taip pat naudojosi minėtais sanitariniais įrenginiais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprūpinimą sanitariniais įrenginiais, todėl jais rėmėsi. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad sanitarinių įrenginių skaičius būryje buvo pakankamas. Kita vertus, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine, taip pat ir dėl tiekiamo vandens temperatūros. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

16. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos patiems skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius maudymosi metu, taip pat prausykloje (įrengti vandens šildytuvai), džiovinti – kiemuose įrengtose džiovyklose. Bylos duomenys patvirtino, kad įstaigos išduota patalynė, esant būtinumui, gali būti dezinfekuojama. Teismas nustatė, kad 2-ame sektoriuje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai (atsakingiems pareigūnams) dėl skalbimo, džiovinimo ir dezinfekavimo paslaugų teikimo, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštą inventorių, paneigė pareiškėjo argumentus dėl nedezinfekuoto minkšto inventoriaus ir neturėjimo galimybės išsiskalbti asmeninių drabužių. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

17. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl dušo patalpų neaprūpinimo kilimėliais, nepripildytų muilo dozatorių ir kt. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

18. Teismas įvertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

19. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, pripažinti, kad atsakovas neužtikrino teisės į priklausantį plotą, sveiką aplinką, kokybišką gyvenimą ir elgėsi žiauriai, bei priteisti iš atsakovo atstovo 13 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjas nagrinėdamas bylą, nesivadovavo įstatymu, pažeidė priesaiką, buvo aiškiai šališkas. Ginčijamame sprendime teisėjas pateikė savo subjektyvią nuomonę, realiai nepatikrinęs faktų, veikė pagal savo išankstinį nusistatymą. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo skundas yra siejamas su viešojo intereso gynimu.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Be to, dėl daugelio nusiskundimų teismas apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, jog skundo teiginiai nepasitvirtino, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį plotą. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo įrodymus ir rėmėsi aklai atsakovo teiginiais. Taip pat teismas atsainiai vertino teiginius dėl antisanitarinių sąlygų, aprūpinimo, nekokybiškų gyvenimo sąlygų.

23. Pareiškėjas nesutikdamas su teismo apskaičiuotu vienam asmeniui tenkančiu plotu nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. administracinėje byloje Nr. I-2140-428/2018 vertindamas atsakovo atstovo pažymas apie žmonių skaičių nurodė, kad atsakovas pažymoje pateikė duomenis pažymos surašymo dienai ir nenurodė, ar tiek įrengtų gyvenamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį, ar jis kito.

24. Dėl poilsio kambario ir trūkstamų baldų, pareiškėjas nurodo, jog panašios aplinkybės Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. I-1171-422/2018 vertino kitaip, t. y. nurodė, kad neįrengtas kambarys, neįrengtas rūbų ir batų džiovyklos – šie pažeidimai pripažinti nustatytais. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepažymėjo, jog jis nurodė konkrečius patikrinimo aktus, kuriuos prašė išreikalauti iš atsakovo, o tik įvertino, kad dėl gyvenamųjų patalpų būklės nepateikti įrodymai.

25. Pareiškėjo nuomone, teismas aklai pripažino tik atsakovo atstovo teiginį, kad Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingas už tai, kad kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas (netinkamai valo patalpas ir todėl yra buitinių parazitų). Tačiau tas pats teismas 2018 m. gegužės 29 d. administracinėje byloje Nr. I-1171-422/2018 teigia, kad buitinių kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų.

26. Pareiškėjas pažymi, kad tiek jis, tiek atsakovo atstovas pateikė tuos pačius duomenis apie sanitarinio mazgo įrengimą, skyrėsi tik teiginiai dėl jais besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo duomenimis. Pareiškėjas nurodo, kad dėl blogai veikiančio karšto ir šalto maišytuvo jis buvo pateikęs skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl nedezinfekuoto minkšto inventoriaus, nes jis skundėsi dėl nedezinfekuojamos miegamosios patalpos.

27. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip priimtas pažeidžiant proceso teisės normas ir netinkamai jas pritaikius.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad visi pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Pravieniškių PN-AK vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nevertina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų ir teismų praktikos, kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Didesnėje apeliacinio skundo dalyje pareiškėjas perrašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Pravieniškių PN-AK neturi galimybės papildomai paaiškinti ar pasisakyti dėl šių apeliacinio skundo teksto dalių. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas perrašydamas sprendimo tekstą dažnu atveju nepaaiškina, kodėl atitinkama perrašyto sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta. Kiti pareiškėjo argumentai turėtų būti vertinami kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė neparemta objektyviais faktais, teisės aktų nuostatomis ar teismų praktika, todėl yra deklaratyvi ir jokiu būdu nedaro teismo sprendime išdėstytų argumentų neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas E. G. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 30 d.) neužtikrinimu, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, nenustatęs neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat Pravieniškių PN-AK neteisėtos veikos (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad nebuvo nustatyti pažeidimai dėl pareiškėjui tekusio ploto, antisanitarinių sąlygų, aprūpinimo, nekokybiškų gyvenimo sąlygų.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nurodo tai, kad sprendimą priėmęs teisėjas buvo šališkas.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teisėjo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

37. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo argumentai dėl jam tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto ir kitų laikymo sąlygų nepripažinti pagrįstais ir įrodytais.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo minėti argumentai yra nepagrįsti.

40. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, kad, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

41. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti, kur ir kada jam trūko gyvenamojo ploto, kada nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, o atsakovas pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 nuteistųjų, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 10, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (pvz. kartu laikomų asmenų vardų ir pavardžių ar kt.) nepateikė. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m). Iš atsakovo pateiktų įrodymų (b. l. 30–33) matyti, kad visą ginčo laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 12 būrio 3 brigadą, kurios plotas yra 32,63 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, t. y. vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto.

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“ (b. l. 35–37), kuri įsipareigojo atlikti kenkėjų kontrolės paslaugas objekte – Pravieniškių PN-AK 1-ame, 2-ame ir 3-iame sektoriuose (maisto sandėliavimo, valgyklos patalpose ir būrių virtuvėlėse), gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose (sutarties 3.1 p.). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra 2016 m. lapkričio 26 d. sudaręs sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos teikimo Pravieniškių PN-AK 1-o, 2-o, 3-io sektoriaus, gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose (b. l. 39–42). Pagal pastarąją sutartį, paslaugos teikiamos du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Rašytiniai įrodymai (Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui ir naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atliekami (b. l. 44–54). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ir nuteistieji privalo laikytis higienos reikalavimų, kad neatsirastų parazitų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų nedezinfekavimo yra nepagrįsti, kadangi dezinfekcija buvo atliekama vykdant kenkėjų naikinimą.

43. Akcentuotina, kad pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, jog jis kreipėsi į atsakovo atstovą dėl to, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo atsiradę parazitų ir jie nėra naikinami, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių, kad parazitai būtų išnaikinti.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jo pretenzijos dėl tvarkos dušuose ir jų aprūpinimo, galimybės skalbti drabužius, patalpų būklės, baldų trūkumo ir sanitarinių mazgų kiekio yra nepagrįstos.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą.

46. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl dušų ir gyvenamųjų patalpų būklės, trūkstamų baldų ir sanitarinių mazgų bei drabužių skalbimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų nusiskundimų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo paties nurodytų pažeidimų nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

47. Teisėjų kolegija, atskirai išnagrinėjo pareiškėjo teiginius dėl poilsio kambario neįrengimo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Atsakovo atstovas neneigė, kad poilsio kambarys 12 būryje neįrengtas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti kad laisvalaikio kambariai nebuvo įrengti ne tik 12 būryje, bet ir kituose sektoriuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo neteisėtų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų dėl poilsio kambario neįrengimo. Taigi, pareiškėjas dėl gyvenamajame korpuse nesančio poilsio kambario, patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (6.250 str.)

48. Kiek tai yra susiję su neturtinės žalos atlyginimo būdo parinkimo, pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

49. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų (dėl poilsio kambario neįrengimo) galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami išgyvenimai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. G. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė