2024-06-19 Nr. AB-9883-3-61-3-10066-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1633-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10066-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) kreipėsi į teismą su skundu , kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S204942 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760227545; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 23S206374 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. (5 m.) nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir skundžiamas Sprendimas 1 ir skundžiamas Sprendimas 2, kartu vadinami Sprendimais.); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2022 m. sausio 28 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju. Nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. jam buvo išduota nacionalinė viza, o 2023 m. vasario 17 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760227545 darbo Bendrovėje pagrindu. Prieš išduodant leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentą pildytu klausimynu informavo, kad nuo 2018 m. iki 2022 m. dirbo Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vairuotoju, nepalaiko Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politikos bei karo veiksmų prieš Ukrainą. 2023 m. vasarą jis nusprendė pakeisti darbdavį, todėl 2023 m. liepos 3 d. pateikė dokumentus bei užpildė klausimyną, nurodydamas tą pačią informaciją. Tačiau 2023 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamentas nusprendė nebetęsti darbdavio keitimo procedūros. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S203941 atsisakyti pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį.

2.2. 2023 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors prieš tai jis išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, disponuodamas tokia pačia informacija. 2023 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2028 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjo manymu, atsakovas savarankiškai netyrė susiklosčiusios situacijos, pareiškėjo užimtų pareigų pobūdžio ir rėmėsi išimtinai tik vienu įrodymu – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 6 d. išvada Nr. 18-10592 (toliau – ir Išvada), kurioje iš esmės pateikiamas šabloniškas išaiškinimas, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas priėmė skundžiamus Sprendimus, nesant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų, t. y. pareiškėjas nekelia realios grėsmės valstybės saugumui, o atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas neturi jokių realių ryšių su Baltarusijos Respublikos valdžios struktūromis. Ryšiai, kuriuos turėjo dirbdamas vairuotojo darbą, nepatvirtina jo keliamos grėsmės.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, per se (savaime) nepakanka formalaus fakto, kad pareiškėjas turėjo santykius su Baltarusijos valdžios struktūromis, visiškai nevertinant, kada tokie santykiai buvo, kiek laiko jie truko, kokie konkretūs santykiai egzistavo.

2.4. Migracijos departamentas neatliko objektyvaus ir visapusiško individualaus pareiškėjo situacijos aplinkybių vertinimo. VSD papildomai nerinko ir nevertino jokių duomenų. Pareiškėjo vertinimu, turėjo būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: i) jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai ir toms pačioms faktinėms aplinkybėms (nei VSD, nei atsakovas neatsižvelgė, kad 2023 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik metams nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pradžios, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi); ii) pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį (jis dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju; iii) pareiškėjo nuoseklią poziciją dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos ir karo Ukrainoje (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas smerkia Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą); iv) pareiškėjo elgesį gyvenant Lietuvoje (pareiškėjui teisėtai gyvenant Lietuvoje, jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų); v) pareiškėjo darbo pobūdį Lietuvoje (jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju Bendrovėje, kuri nedisponuoja slapta / jautria informacija).

2.5. Analogiškoje byloje LVAT pripažino Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ir panaikino jį (žr. 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Skundžiami Sprendimai buvo priimti, vadovaujantis VSD pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. UTPĮ nenumato Migracijos departamento pareigos apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimai yra priimami dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, būtent VSD teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir neturi pagrindo nesivadovauti jomis.

4.2. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad Sprendime 1 nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymus apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju buvo įvertinti ir pareiškėjo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

4.3. Pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimą 2, buvo vadovautasi ne tik Išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

4.4. Pareiškėjo cituojamose LVAT sprendimuose užsieniečių darbinė (tarnybos) veikla nėra analogiška pareiškėjo atveju, t. y. skiriasi ne tik darbo / tarnybos laikas, bet ir jo pabaiga, t. y. darbinės / tarnybos veiklos pabaiga svyruoja nuo 1999 m. iki 2008 m.

4.5. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog šis leidimas turės būti pakeistas ateityje ar negalės būti panaikintas UTPĮ įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka UTPĮ reikalavimų. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Be to, pareiškėjas, pildydamas klausimynus, nurodė ne analogiškus duomenis, t. y. pirmuoju atveju jis nebuvo nurodęs savo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

4.6. Skundžiami Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. VSD atsiliepime nurodė:

6.1. Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, jie atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2. 2023 m. spalio 6 d. VSD pateikė Išvadą, kad pareiškėjas, 2018–2022 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

6.3. Tai, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ne kartą yra pasisakęs ir LVAT. Nors klausimyne dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje bei dėl Krymo priklausomybės pareiškėjas pateikė „teisingus“ atsakymus (pažymėjo „varnelę“ reikiamoje vietoje), tačiau vien tik tai savaime negali paneigti byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

6.4. Sprendimų turinys patvirtina, kad nors esminis jų pagrindas yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog atsakovas atliko vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu. Byloje nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad jo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

6.5. Priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

II. 7. Regionų administracinis teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. skundą.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, ir pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinęs pareiškėjo (pildant Migracijos departamento pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad 2018–2022 m. jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

9. Teismas, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsniu, nurodė, jog Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui kitaip, nei ją įvertino VSD. Aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2018–2022 m.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimynų antrą klausimą dėl jo darbo 2017–2022 m. laikotarpiu nesutampa. Pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. užpildytame klausimyne nurodė, kad 2017–2022 m. dirbo Priešgaisriniame gelbėjimo padalinyje, 2023 m. liepos 3 d. užpildytame klausimyne nurodė, kad 2018–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs priverstas 2018–2022 m. dirbti Ypatingųjų situacijų ministerijoje Baltarusijos Respublikoje, kad dirbo pastarojoje institucijoje ne savo valia, ne savanoriškai buvo priėmęs sprendimą dirbti.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos neparastųjų situacijų ministerijoje pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2018 m. iki 2022 m. (4–5 metus), nuo darbo pabaigos praėjo labai trumpas laiko tarpas, pareiškėjas dirbo tuo laikotarpiu, kai Baltarusijos valdžios nedemokratiškumas, jos vykdoma agresyvi užsienio politika buvo akivaizdi ir visuotinai žinoma. Tai, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju, savaime nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo teisę / galimybę susipažinti, pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria susipažinti turi teisę / gali tik asmenys, kurie yra lojalūs Baltarusijai, palaiko jos valdžią, savaime nepaneigia to, kad pareiškėjas turėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, ypač atsižvelgiant į laikotarpį, kada jis dirbo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus negali būti vertinami kaip tokios aplinkybės. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, ypač atsižvelgiant į darbo joje laikotarpį ir laiką, praėjusį nuo darbo pabaigos, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui rizikos.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo situacija, nagrinėjama šioje administracinėje byloje, nėra analogiška, tapati, aplinkybės nėra tapačios pareiškėjo patikslintame skunde nurodytai situacijai, dėl kurios yra priimtas LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimas.

13. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijami Sprendimai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika).

14. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimu 2 pagrįstai uždraudė jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

III. 15. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

16.1. Nors teismas ir pastebėjo galimą neatitikimą tarp pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriuos vertino Migracijos departamentas ir VSD, tačiau nepagrįstai pripažino, jog išimtinai tik pareiškėjo informacijos pagrindu, o ne įrodymais paremta Išvada yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas pažymi, jog jo nurodytas darbas Priešgaisriniame gelbėjimo padalinyje yra tas pats darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nes Priešgaisrinis gelbėjimo padalinys yra Nepaprastųjų situacijų ministerijos struktūrinė dalis. Taigi VSD savarankiškai nerinko jokių duomenų, o rėmėsi išimtinai tik pareiškėjo pateikta informacija ir netikrino jos atitikties tikrovei.

16.2. Pareiškėjas nekelia realios grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo. Šiuo atveju, kai atsakovas perkelia VSD išvadą, pateikia bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, negali būti laikoma, kad atsakovas atliko visapusišką ir objektyvų individualų vertinimą. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: i) 2023 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai ir toms pačioms faktinėms aplinkybėms; ii) pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį (jis dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju); iii) jo nuoseklią poziciją dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos politikos bei karo Ukrainoje; iv) pareiškėjo elgesį Lietuvoje (jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų); v) pareiškėjo darbo pobūdį Lietuvoje (jis dirba tolimųjų reisų vairuotojų, nedisponuoja slapta / jautria informacija, kuri gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui). Pareiškėjas neturi ir neturėjo jokių realių ryšių su Baltarusijos valdžios struktūromis, o buvę ryšiai (vairuotojo darbas) niekaip nepatvirtina jo keliamos grėsmės.

16.3. LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 pripažino Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ir panaikino jį.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime nurodo:

18.1. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas (tarnyba) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

18.2. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais, negali būti vertinama, jog teismo ir Migracijos departamento sprendimai tinkamai nemotyvuoti, nepagrįsti ir neteisėti. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog šis leidimas turės būti pakeistas ateityje ar negalės būti panaikintas UTPĮ įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka UTPĮ reikalavimų. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Be to, pareiškėjas, pildydamas klausimynus, nurodė ne analogiškus duomenis, t. y. pirmuoju atveju jis nebuvo nurodęs savo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

18.3. Tokio pobūdžio bylose užtenka įvertinti pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuva), kurių pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti pakeisti / išduoti leidimą gyventi. Šiuo atveju buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), ekonominiai (nuo 2022 m. sausio 28 d.), socialiniai.

18.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. VSD atsiliepime nurodo:

20.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui).

20.2. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant jį verbuoti ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Išvadoje nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 23S204942, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 23S204942, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė skundžiamus Sprendimus, tinkamai įvertino aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog VSD savarankiškai nerinko jokių duomenų, Migracijos departamentas neatliko individualaus aplinkybių vertinimo, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Baltarusijos valdžios struktūromis, o jo vairuotojo darbas nuo 2018 m. iki 2022 m. nepatvirtina keliamos grėsmės.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSD atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

29. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – buvo nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra įdarbintas Lietuvos įmonėje nuo 2022 m. sausio 28 d., kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertintas pareiškėjo darbo laikotarpis Lietuvoje bei atsižvelgta į geopolitinę situaciją. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško pareiškėjo situacijos vertinimo, yra nepagrįstas.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog dėl Baltarusijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kaimynines valstybes Baltarusijos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024).

31. Nacionalinio saugumo strategijos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

32. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje VSD surinktos informacijos kontekste kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

33. Pažymėtina, kad pareiškėjas dirbo svarbios reikšmės Baltarusijos institucijoje. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

34. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

35. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir jis nebuvo vertinamas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės vėliau vertinti reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ginčijamame Sprendime 1 pareiškėjo situacija įvertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl šis sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas.

37. Migracijos departamentas, be kita ko, priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimu 2 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas, todėl ginčijamas Sprendimas 2 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė