799fdaca-aad3-4c49-a838-1dfa4a9e6fe4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3686-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 65–71). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo D.

D. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. dėl privatumo naudojantis duÅ¡u ir sanitariniu mazgu neužtikrinimo, atlyginimÄ panaikino ir bylÄ Å¡ioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (b. l. 89–94).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. atliko bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K). Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas asmenų privatumas, nes duÅ¡o patalpa įrengta pereinamoje patalpoje (asmenys, norėdami pasinaudoti tualetu, turėdavo pereiti duÅ¡Ä ), o tualetai atskirti tik pertvaromis. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 13–19) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 99), kuriuose nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio bÅ«rio tualetas buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos.

Prausykla, duÅ¡as buvo įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos, o drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla buvo aprÅ«pinta baldais ir kitu inventoriumi. Pažymi, kad kiekviename aukÅ¡te buvo įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras duÅ¡o kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose buvo atlikti remontai, todėl patalpos buvo erdvios, tvarkingos, suremontuotos. PareiÅ¡kėjas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 110–111, 115), kuriuose nurodo, kad atsakovas nepateikė nuotraukų ir patalpos plotų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad nebuvo užtikrintas privatumas ne tik naudojantis duÅ¡u, bet ir nusirengiant prieÅ¡ duÅ¡Ä bei apsirengiant po jo.

Teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. dušo kabinoje nebuvo užuolaidų, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 125), kuriuose nurodo, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) nebuvo nustatyta tvarka kaupti duomenis (fotonuotraukomis) dėl įstaigoje esančių gyvenamųjų kamerų, gyvenamųjų patalpų – sekcijų, t. y. kiekvienais metais tokios patalpos nebuvo fotografuojamos ir pan., tokie duomenys nebuvo ir nėra kaupiami (sisteminami).

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN pateikė turimas fotonuotraukas padarytas dar 2019 m. tuo metu, kai LukiÅ¡kių TI-K buvo sujungtas su Vilniaus PN. Pažymi, kad naujų duomenų, faktų ar argumentų pateikti neturi. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ privatumo naudojantis duÅ¡u ir tualetu neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje numatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u ir sanitariniu mazgu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas ir dušas buvo įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 1 d.), 28 punkte buvo nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

Tos pačios normos 29 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla; sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto reguliavimo, teisės aktuose nebuvo nenumatyti reikalavimai, susiję su privatumo užtikrinimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti matomas praeinančių nuteistųjų atskirais momentais, nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 102–105), pataisos namų duÅ¡ai yra atskirti sienelėmis iÅ¡ abiejų pusių, to neginčijo ir pats pareiÅ¡kėjas savo nupieÅ¡toje schemoje nurodęs, kad duÅ¡uose sienelės buvo (b. l. 112), todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta LVAT praktika, sprendžiama, kad net ir nesant duÅ¡uose užuolaidų, tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamÄ privatumÄ naudojantis duÅ¡u, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ .

Be to, teismas taip pat pažymi, jog duÅ¡o įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti praeinantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimÄ .

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, jog naudojantis tualetu trūko privatumo, nors tualetai atskirti pertvaromis. Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Atsakovės atstovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad tualetuose buvo pertvaros ir durys (b. l. 107–108). Pareiškėjas teismui pateiktoje schemoje taip pat nurodė, kad tualete buvo pertvaros ir durys (b. l. 112).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog naudojantis tualetu nebuvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovo veiksmai buvo neteisėti ir dėl to atsirado žala. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Taip pat atsižvelgdamas į anksčiau Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nenustačius vienos bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Fausta Vitkienė