799f4c4b-ec83-4344-b875-e5e56c3e9a7b · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-1152-383/2016Proceso Nr. 1-01-1-20003-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jurgitai Baltūnienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K.

K. skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : K. K. kaltinamas tuo, kad 2016-04-28, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡sikvietęs taksi automobilį, įsėdo į vairuotojo A. V. taksi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paprašė nuvežti link Pernavos miestelio, o nukentėjusiajam A.

V. atsisakius jį vežti, iÅ¡sitraukė peilį ir juo vienÄ kartÄ smogė nukentėjusiajam į kaklÄ , grasindamas peiliu reikalavo A. V. atiduoti pinigus ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pareikalavo persėsti į keleivio vietÄ , o A. V. persėdus ant priekinės keleivio sėdynės, sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo Raseinių rajono kryptimi, tačiau (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio, paėmė A.

V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tyrimo metu nenustatyto modelio bei vertės, ir 30 eurų, ir, palikęs automobilyje sužalotÄ nukentėjusįjį A. V., pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir 30 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-04-29 buvo laikinai sulaikytas.

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-04-29 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-06-13 nutartimi K. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartimi kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016-08-29.

Kaltinamasis K. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartį, praÅ¡o panaikinti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ ir skirti Å¡velnesnę. Skunde kaltinamasis nurodė, jog pagrindai, kuriais buvo pratęstas suėmimas yra deklaratyvÅ«s. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti pagrindai, tačiau nenurodyti jokie motyvai, kurie patvirtintų nurodytų pagrindų buvimÄ . Kaltinamojo teigimu, teismo argumentacija labai glausta, tokia nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų.

Kaltinamojo nuomone, nors BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spėjimas, prognozės, kad įtariamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad Å¡i prognozė bÅ«tų pagrįsta. Kiekvienu atveju sprendžiant ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumÄ ar gręsiančios bausmės griežtumÄ , bet bÅ«tina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindÄ prognozei, kad įtariamasis trukdys proceso eigai.

Taip pat jeigu teismas grindė kardomosios priemonės suėmimo pratęsimÄ tuo pagrindu, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. Å io pagrindo egzistavimÄ teismas grindė ta aplinkybe, jog įtariamasis yra įtariamas nusikaltimo padarymu, praeityje buvo teistas, kad bÅ«damas laisvėje darys naujus nusikaltimus, juos organizuos, tačiau kaltinamojo K. K. teigimu, tokie teismo argumentai, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra netinkami, nes įtarimas apysunkiu, sunkiu nusikalstamos veikos padarymu dar savaime nereiÅ¡kia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus.

K. K. įsitikinimu Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė netinkamÄ sprendimÄ skirdamas jam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ . Kaltinamasis skunde pažymi, kad yra nevedęs, tačiau turi gyvenimo draugę, tėvus, brolius seseris. BÅ«damas laisvėje oficialiai nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje ir dirbo atsitiktinius darbus. Kaltinamojo teigimu, jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , globoja savo seserį, kuri turi neįgalumÄ . K. K. manymu, jokio pagrindo jį laikyti toliau suimtÄ nėra, kadangi byla jau perduota į teismÄ , nuo teisėsaugos jis niekada nesislapstė ir to neketina daryti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .Kaltinamojo K. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Å io straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , ar kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į įtariamojo amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas gali bÅ«ti skiriama esant suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis).

Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ių nuostatų taip pat turi bÅ«ti laikomasi ir tęsiant suėmimÄ .Be to, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Å iuo atveju K. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei visÄ pateiktÄ bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms.

Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi K. K. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsė tais pačiais pagrindais, kuriais buvo pratęsiama ir anksčiau, t.y. nustatęs, jog kaltinamasis K. K., bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodyti pagrindai Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡nykę.Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y.

įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.Darydamas iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad K. K. yra kaltinamas vieno sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Å iuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad K. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais – neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra nevedęs, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau neužsiima jokia veikla, neturi jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Be to, anksčiau yra ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų taip matyti, kad kaltinamasis, galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pasislėpė, stengėsi iÅ¡vengti sulaikymo, tačiau buvo surastas policijos pareigÅ«nų.

Nors kaltinamasis skunde ir nurodo, kad turi gyvenimo draugę, tėvus, seseris, brolius bei globoja savo seserį turinčiÄ neįgalumÄ , tačiau Å¡ie socialiniai ryÅ¡iai jo nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl aukÅ¡tesnysis teismas negali daryti iÅ¡vados, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės sulaikytų ir nuo to, kad K. K. bėgtų ar slėptųsi nuo atsakomybės Å¡ioje byloje. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog bÅ«damas laisvėje K.

K., kuris žino bausmės neiÅ¡vengiamumo principÄ , gali bandyti iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suėmimo taikymas kaltinamajam K. K. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Å iuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali bÅ«ti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus Å¡iame straipsnyje nurodytus nusikaltimus.

Å iÄ iÅ¡vadÄ gali patvirtinti informacija apie asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.Pažymėtina, jog nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas K. K., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Konstatuojant šį suėmimo pagrindÄ , labai svarbu atsižvelgti į tai, kad K. K., bÅ«damas jaunas, jau yra anksčiau penkis kartus teistas, taip pat yra baustas administracine tvarka, o nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ galimai padarė neiÅ¡nykus teistumui ir praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje.

Be to, dauguma jo daromų nusikaltimų savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio (nusikaltimai nuosavybei), kas kartu su kitais įtariamojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog su turtinės naudos siekimu susijusių nusikalstamų veikų darymas yra tapęs K. K. gyvenimo bÅ«du ir galimai pragyvenimo Å¡altiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstyti duomenys rodo K. K. polinkį nusikalsti ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog jis, skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ kardomÄ jÄ priemonę, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl teismas suėmimo terminÄ jam pagrįstai pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas galimybę skirti Å¡velnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytÄ kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ , sprendžia, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui skirti Baudžiamojo proceso kodekse numatytas kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – namų areÅ¡tÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ar raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nėra teisinio pagrindo, be to, kaltinamasis nedirba ir lėšų, iÅ¡ kurių galėtų sumokėti užstatÄ , neturi.

Å iuo atveju spręstina, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ ir ypač užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. K. kardomosios priemonės – suėmimo, terminÄ , tinkamai argumentavo sprendimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindų ir sÄ lygų buvimo, ir nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Å iuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, esant nustatytam dviejų mėnesių terminui, neprieÅ¡tarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Ä®tariamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir iÅ¡dėstytų motyvų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.Kaltinamasis K. K. skunde nurodo argumentÄ , kad teismo argumentacija labai glausta, tokia nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo teiginiu sutinka, tačiau tai nėra pagrindas teismo nutartį naikinti. Apylinkės teismas nustatė pagrįstus pagrindus pratęsti suėmimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo K. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                  Evaldas Gražys                           JÅ«ratė Jakubonienė                           Valdas Vitunskas                         Â