799e4aa1-96f2-447d-b770-bcb48b5cc33d · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-247-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00041-2018-0                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nutarties, n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktÄ , 2018 m. kovo 1 d., 15.25 val., Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį Opel Zafira, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais „Pagrindinis kelias“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nutarimÄ apskundė apylinkės teismui.Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi D. S. skundo netenkinoAdministracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nutartį bei nutarimÄ . Nurodo, kad teismas nesivadovavo „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 3-83, kurių 94 punktas nurodo, kad „Ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ turi bÅ«ti įrengiamas kelyje, kuriame suteikiama pirmenybė važiuoti per nereguliuojamÄ sankryÅ¾Ä .“ Taisyklių 94.1 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinama, kad „Ženklas Nr. 201 gyvenvietėje įrengiamas prieÅ¡ pat sankryža, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų daliu susikirtimo. Jeigu ženklÄ nurodytu atstumu įrengti sudėtinga, leidžiama ženklÄ Ä¯rengti iki 50 m atstumu nuo sankryžos.“ Teismui buvo pateikti aiÅ¡kÅ«s duomenys, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ kelyje Nr. 218, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, yra įrengtas daugiau nei Å¡imto metrų atstumu ir pagal įrengimo vietÄ yra negaliojantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje.

Be to, teismui buvo pažymėta ir tai, kad už minėto ženklo „Pagrindinis kelias“ dar yra trys įvažiavimai/iÅ¡važiavimai į pagrindinį keliÄ . Teismas, patikrinęs Å¡iuos duomenis vieÅ¡ai prieinama „Google žemėlapiai“ programa nustatė ir patvirtino, kad iki konstatuojamos pažeidimo padarymo vietos ((duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos) deÅ¡inėje kelio pusėje yra du įvažiavimai į pagrindinį keliÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad prieÅ¡ konstatuojamÄ pažeidimo padarymo vietÄ ((duomenys neskelbtini)gatvių sankirtÄ ) dar yra kelio ženklinimas - iÅ¡tisinė linija, kuri anot teismo irgi aiÅ¡kiai rodo, kad artėjama prie vietos, kur lenkimas draudžiamas.

Tačiau su tokiu teismo aiÅ¡kinimu niekaip negalima sutikti, kadangi policijos pareigÅ«nų administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ne už kelio ženklinimo (iÅ¡tisinės linijos), o už kelio ženklo („Pagrindinis kelias“) pažeidimus. Toks teismo administracinio nusižengimo plečiamasis aiÅ¡kinimas sudaro prielaidÄ , kad teismas argumentų, o siekia tik apginti policijos pareigÅ«nų suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimÄ teisėtumÄ .

Teismas ex ojficio iÅ¡eina už administracinio nusižengimo aiÅ¡kinimo ribų, kas yra neteisėta ir neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad teismui tikrinant duomenis vieÅ¡ai prieinama „Google žemėlapiai“ programa konstatuojamoje administracinio nusižengimo padarymo vietoje ((duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje), vieÅ¡ai prieinami duomenys yra tik 2012 metų birželio mėnesio (Å¡eÅ¡ių metų senumo duomenys), ir be to, tai yra vasaros sezono duomenys. VieÅ¡ai prieinami duomenys visiÅ¡kai nesutampa su metų laiku, kuomet buvo konstatuojamas padarytas administracinis nusižengimas, ir todėl pirmÄ kartÄ važiuojančiam vairuotojui pro (duomenys neskelbtini) miestelį negali bÅ«ti aiÅ¡ku, kuris apsnigęs ir absoliučiais nenuvalytas įvažiavimas į pagrindinį keliÄ , esantis už ženklo „Pagrindinis kelias“ yra laikytinas sankryža, o kuris ne.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelio ženklų iÅ¡sidėstymas kelyje Nr. 218 prieÅ¡tarauja „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatoms (kÄ patvirtina ir pats pirmosios instancijos teismas savo nutartyje), dėl kurių buvo suklaidinti ir policijos pareigÅ«nai, surašę administracinio nusižengimo protokolÄ už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimÄ , o tuo pačiu buvo suklaidintas ir pirmosios instancijos teismas, kuris ne tik nesivadovavo „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatomis, bet ir ex officio interpretavo policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolo esmę, tai yra kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pažeidimÄ perkvalifikuodamas į „IÅ¡tisinės linijos“ pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai atmetė argumentus, kurie buvo iÅ¡sakyti ir teismo posėdžio metu, kad buvo lenkta jau už sankryžos, tai yra už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ teisėto galiojimo ribos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (tai yra už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ esant jau daugiau nei Å¡imtui metrų).

Be to, nutartyje teisingai patvirtinama, kad „pats kelio ženklas stovi toliau nuo sankryžos, nei nurodyta jo įrengimo reikalavimuose“. Tai yra pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje ženklas „Pagrindinis kelias“ nebegalioja, todėl sutinkant su tokiu teismo verdiktu nutarimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo yra suraÅ¡ytas neteisėtai, todėl turi bÅ«ti naikintinas.Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesivadovavo KET apibrėžta lenkimo sÄ voka, pagal kuriÄ lenkimas – vienos arba kelių važiuojančiu transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant i prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Teismui buvo pateikti paaiÅ¡kinimai, kad pagal gautÄ Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato vaizdinę medžiagÄ , aiÅ¡kiai matyti, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas vaizdas yra tik iÅ¡ profilio (Å¡ono) matomos judančios transporto priemonės, todėl vadovaujantis vien profilinio vaizdo įraÅ¡u absoliučiai neįmanoma nustatyti, kurioje kelio dalyje juda vaizdo įraÅ¡e matomos transporto priemonės, tai yra ar jos iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ar tik apvažiavo viena kitÄ toje pačioje eismo juostoje, visiÅ¡kai neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Teismas teigdamas, kad buvo atliktas lenkimo manevras, remiasi tik visiÅ¡komis prielaidomis ir policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, ir negali pagrįsti Å¡io fakto konkrečiais ir tiksliais įrodymais (pavyzdžiui vaizdo medžiaga) bei aplinkybėmis. Pažymėtina, kad empiriÅ¡kai yra įrodyta, kad nė vieno žmogaus akis negalėtų tokioje situacijoje nustatyti, kurioje tiksliai juostoje juda transporto priemonės stebint vaizdo įraÅ¡Ä tik iÅ¡ profilio, tokį trumpÄ laikÄ ir iÅ¡ tokio didelio atstumo, iÅ¡ kokio buvo užfiksuotos judančios transporto priemonės kelyje.

Be kita ko, lenkimo sÄ vokoje nėra imperatyviai apibrėžta kokia apimtimi transporto priemonė turi iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Todėl pagal nutylėjimÄ preziumuojama, kad lenkimo metu visa transporto priemonė turi patekti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Su tuo savo nutartyje sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodomÄ verdiktÄ , kad visgi buvo atliktas lenkimo manevras. Teismas visiÅ¡kai supainiojo lenkimo ir apvažiavimo neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ manevrų sÄ vokas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , aiÅ¡kiai pažymi, kad tai buvo lenkimo manevras, nors pats ir prisipažįsta, kad teisinio pagrindo tam patvirtinti ir įrodyti neturi.

Tokiu atveju teismas arba turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakyti, kiek transporto priemonė lenkimo metu turi bÅ«ti iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kad veiksmÄ laikyti lenkimu, arba turi konstatuoti faktÄ , kad pagal KET tai nėra tiksliai apibrėžta ir iÅ¡ turimos ir esamos vaizdinės medžiagos teismui visiÅ¡kai nėra galimybės nustatyti, ar tai buvo lenkimo ar apvažiavimo neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ manevras.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad automobilis lenkia važiuojantį traktorių ir tai vyksta sankryžoje, kurios Å¡alutiniam kelyje stovėjo ir vaizdÄ užfiksavo tarnybinio policijos automobilio vaizdo įranga.

Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nų pateiktoje įvykio video medžiagoje nėra jokio momento, kuriame bÅ«tų matomos abi transporto priemonės viena kitÄ lenkiančios, ir bÅ«tent toje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, ir iÅ¡ kurio bÅ«tų galima aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai teigti buvus lenkimo manevrÄ â€“ tai yra buvus iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Teismas nepaisė ir nevertino liudininko V. K. parodymų ir argumentų, kurie patvirtino, kad lenkimo manevro nebuvo.

Liudininkas V. K. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad matė visÄ situacijÄ labai tiksliai važiuodamas iÅ¡ paskos apeliantui (tai yra daug tiksliau nei tai yra užfiksuota policijos pareigÅ«nų vaizdo medžiagoje iÅ¡ profilio). Liudininko paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad traktorius didžiÄ ja dalimi savo viso korpuso važiavo kelkraščiu ir buvo tik apvažiuotas, bet ne aplenktas. Kaip jau minėta prieÅ¡ tai, pirmosios instancijos teismui negalint nustatyti lenkimo manevro sÄ vokoje apibrėžto iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ transporto priemonės apimties, teismas negali teigti ir įrodyti, kad traktorius buvo aplenktas, o ne apvažiuotas.

Policijos pareigÅ«nų pateiktame vaizdo įraÅ¡e matoma, kad apvažiuojamoji transporto priemonė (traktorius) važiuoja kelkraščiu didžiÄ ja dalimi savo korpuso, todėl ir traktoriaus apvažiavimo manevrui atlikti nėra bÅ«tinybės visiÅ¡kai iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Be kita ko, traktorius, kaip ir bÅ«dinga tokio tipo transporto priemonėms, keliu važiavo labai nedideliu greičiu, ir pamatęs priartėjusias transporto priemones iÅ¡ galo pasitraukė į kelkraÅ¡tį leisdamas jį apvažiuoti, tokiu bÅ«du netrukdydamas ir nesukeldamas eismo trikdžių kitiems eismo dalyviams.

Tai, kad traktorius pasitraukė ir važiavo kelkraščiu, patvirtino ir į teismo posėdį atvykęs liudytojas V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir atmetė tokius liudininko parodymus.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai M. G. ir I. Š., kurie buvo iškviesti liudytojais į teismo posėdį, pateikė gan nenuoseklius ir dalinai skirtingus parodymus. Abu pareigūnai negalėjo vieningai ir tiksliai įvardinti automobilio modelio ir markės, spalvos, pažeidimo padarymo datos, paros meto, parodymai nesutapo net dėl eismo intensyvumo minėtame kelyje, lenkiamos transporto priemonės tipo.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nai suraÅ¡ydami administracinio nusižengimo protokolÄ taip pat nepaiso „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nuostatų, kas policijos pareigÅ«nams turėtų bÅ«ti žinoma ir suprantama. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje visiÅ¡kai neįrodyta, kad buvo pažeistas KET 140.1 punkto reikalavimas.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Nagrinėjamu atveju D. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimo sankryžoje, pažymėtoje „Pagrindinis kelias“.

Apeliaciniame skunde D. S. nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, jog pats kelio ženklas pastatytas nesilaikant reikalavimų, lenkiama buvo jau už sankryžos, pasibaigus kelio ženklo galiojimo ribai, be to, lenkimo manevro nebuvo, tik apvažiuotas traktorius, kÄ patvirtina ir liudytojas V. K., policijos pateiktoje vaizdo medžiagoje vaizdas matomas tik iÅ¡ Å¡ono, todėl neįrodyta, kad pažeistas KET 140.1 punktas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apelianto argumentais nesutinka.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs D. S. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, juos sugretino, pateikė jų visumos analizę.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti iÅ¡samiai argumentuotoms skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms dėl D. S. kaltės.Pagal KET 140.1 punktÄ draudžiama lenkti sankryžose, pažymėtose kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria tam, kad pats kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ pastatytas pažeidžiant reikalavimus, per dideliu atstumu nuo sankryžos, iki kurios į keliÄ yra dar keli iÅ¡važiavimai. Šį argumentÄ apeliantas kėlė ir skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir į tai iÅ¡samiai atsakyta skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti.

Pagal KET taisykles ženklas „Pagrindinis kelias“ nurodo keliÄ , kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas (KET 1 priedas). Taigi Å¡is kelio ženklas statomas prieÅ¡ nereguliuojamas sankryžas. Apylinkės teismas interneto žemėlapių programoje pasitikslino tokio kelio ženklo stovėjimo vietÄ atitinkamoje vietovėje. BÅ«tent vaizdus iÅ¡ Å¡ios programos D. S. pateikė ir apylinkės teismo posėdyje prie savo paaiÅ¡kinimų dėl kelio ženklo pastatymo. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, Å¡iuo atveju nuo kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ pirmoji sankryža ir yra (duomenys neskelbtini), kurioje atliktas lenkimas ir inkriminuotas D.

S., kelio ruožas iki Å¡ios sankryžos aiÅ¡kiai matomas, kiti deÅ¡inėje kelio pusėje esantys įvažiavimai yra tik į privačius kiemus, todėl, net ir esant kitam metų laikui, pasnigus, apeliantui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įvažiavimus į privačius kiemus laikyti sankryžomis, prieÅ¡ kurias pastatytas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų.

Taigi iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ buvo pastatytas bÅ«tent prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä . Nors apelianto nuomone atstumas tarp kelio ženklo ir sankryžos yra didesnis nei numato teisės aktų reikalavimai, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybinė ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta versija. Å iuo atveju kelio ruožas nuo ženklo iki sankryžos yra tiesus ir aiÅ¡kiai matomas, matomumas nepriklauso nuo metų laiko, nusižengimas padarytas Å¡viesiu paros metu, todėl atidžiam ir dėmesingam vairuotojui turi bÅ«ti visiÅ¡kai aiÅ¡ku prieÅ¡ kokiÄ sankryÅ¾Ä minėtas kelio ženklas yra pastatytas ir jis turi paisyti su tokiais kelio ženklais susijusių KET reikalavimų.

Nors apeliantas kritikuoja apylinkės teismo argumentus dėl kelio ženklinimo iÅ¡tisine linija, neva taip iÅ¡plečiamas inkriminuoto nusižengimo aiÅ¡kinimas, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi iÅ¡ nutarties turinio aiÅ¡kiai galima suprasti, jog tiesiog papildomai nurodoma aplinkybė apie iÅ¡tisinę linijÄ , padedančiÄ vairuotojui suprasti vietovėje galiojančias eismo taisykles. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde ginčija ir patį jo veiksmų vertinimÄ , teigdamas, jog lenkimo nebuvo, traktorius tik apvažiuotas ir tai padaryta už sankryžos, atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nų vaizdo medžiaga fiksuoja Å¡oninį vaizdÄ , remiasi liudytojo V.

K. parodymais. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog D. S. nustatytu laiku vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Aplinkybę, jog D. S. lenkė transporto priemonę sankryžoje patvirtino abu teismo posėdyje liudytojais apklausti, tiesiogiai nusižengimÄ užfiksavę pareigÅ«nai M. G. ir I. Å ., kurių parodymai atitinka M.

G. tarnybinį praneÅ¡imÄ bei pareigÅ«nų techninėmis priemonėmis užfiksuotÄ ir teismo posėdyje iÅ¡tirtÄ vaizdo medžiagÄ , taip pat V. K. parodymus teisme. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusiais pareigÅ«nais nėra jokio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, kad pareigÅ«nai teisme negalėjo tiksliai įvardinti automobilio modelio, markės, spalvos, pažeidimo padarymo datos, paros meto, parodymai nesutapo dėl eismo intensyvumo, lenkiamos transporto priemonės tipo, tačiau tokie apelianto argumentai nesumenkina pareigÅ«nų parodymų patikimumo.

Natūralu, jog praėjus keliems mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio, pareigūnai gali neprisiminti tam tikrų detalių, tačiau esmines bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes jie nuosekliai įvardijo, pažymėjo, jog dėl nusižengimo ir jį padariusio asmens neabejoja, suklydimo būti negali, kadangi matomumas buvo geras, nusukimų iš kelio nebuvo. Be to, pareigūnų parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojais apklausti M. G. ir I.

Å . galėjo neteisingai ar netiksliai nurodyti esmines nusižengimo aplinkybes. Apylinkės teisme buvo apklaustas ir paties apelianto surastas jam iÅ¡ paskos kelyje važiavęs vairuotojas V. K., kuris patvirtino, kad D. S. traktorių apvažiavo ne kur kitur, o pačioje sankryžoje, pusiau iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ . Taigi ir atsitiktinis liudytojas patvirtino iÅ¡ esmės tas pačias pareigÅ«nų nustatytas aplinkybes.Apeliantas kritikuoja pareigÅ«nų pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , pažymėdamas, jog jame vaizdas fiksuotas Å¡onu, todėl negalima pasakyti, ar tikrai traktorius buvo lenkiamas.

Apygardos teismas su šiais argumentais negali sutikti. Iš vaizdo įrašo matosi, jog traktorių sankryžoje lenkia akivaizdžiai greičiau už jį judantis automobilis, kurį, kaip paaiškėjo, vairavo D. S.. Vaizdo įraše matomos aplinkybės atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Nors apeliantas teigia, kad tik apvažiavo kelkraščiu važiavusį traktorių, o pačio lenkimo manevro nebuvo, tačiau ši jo gynybinė versija motyvuotai, įvertinus transporto priemonių gabaritus, kelio plotį, liudytojo V.

K., važiavusio iÅ¡kart už D. S., parodymus, paneigta skundžiamoje nutartyje, kurios motyvams apygardos teismas pritaria. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos duomenų visuma patvirtina, jog D. S. vairuojamas automobilis, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, iÅ¡ dalies iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kÄ patvirtino ir jam iÅ¡ paskos važiavęs kito automobilio vairuotojas V. K., o toks D. S. atliktas manevras pagrįstai apylinkės teismo vertintas kaip lenkimas.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D.

S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Naikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

IÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o D. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai.Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                n u t a r i a :

Palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                         Savinijus Katauskas