2013-10-30 Nr. AB-7315-3-61-3-03307-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2179/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03307-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. L. su skundu (b. l. 1−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-8252(11) (toliau – ir Sprendimas);

2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 4 502,28 Lt;

3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 6 638,36 Lt;

4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 000,00 Lt neturtinę žalą;

5) įpareigoti atsakovus toliau mokėti jam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2003 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2/17-792 paskirtą pensiją.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2003 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2/17-792, atsižvelgiant į pareiškėjo išėjimą iš tarnybos, tarnybos stažą, amžių ir kita, jam, kaip atitinkančiam Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas, nuo 2003 m. gegužės 18 d. buvo paskirta 864,33 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija buvo sumažinta, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dirbo, pensija buvo sumažinta dar daugiau, ir buvo mokama priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. 2012 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM kaip į instituciją, skaičiuojančią ir išmokančią valstybines pareigūnų pensijas, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad valstybinės pensijos dalis jam nebus grąžinta, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad VRM, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui neišmokėjo 4 502,28 Lt, bei dar 6 638,36 Lt atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dirbo. Viso nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. 31 d. pareiškėjui neišmokėta 11 140,64 Lt. Neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina prie skundo pridėta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. HD(P)-5662 (toliau – ir Pažyma).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime (toliau – ir 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimas) konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

Laikinojo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą (b. l. 20–21), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Pažymėjo, kad VRM pareiškėjui pensiją mokėjo ir moka pagal pareiškėjo teisę į pensiją reguliuojančią teisę. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, t. y. nuo 2003 m. gegužės 18 d. paskirta pensija 864,33 Lt perskaičiuota koeficientu 0,8468 į 731,91 Lt. 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimu pripažinta, kad nurodyta teisės norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai pareiškėjui buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija perskaičiuota koeficientu priklausomai nuo draudžiamųjų pajamų dydžio. Ši norma pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį, todėl 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam Sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiškai neveikia. Pabrėžė, jog įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XI-2195) galiotų retroaktyviai, tačiau to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nei kitu įstatymu. Todėl ginčijamas Sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę – VRM sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 40−51) pareiškėjo P. L. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1D-8252(11) „Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos grąžinimo“ dalį, kurioje atsisakyta P. L. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priteisė P. L., iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 6 638, 36 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti VRM Sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais, konstatavo, jog sprendimas ta apimtimi, kurioje jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi yra neteisėtas, todėl nusprendė panaikinti VRM Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta P. L. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovus mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, t. y. tokią pensiją, kuri paskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2/17-792, teismas atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui mokama valstybinė pensija, ją mažinant tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl reikalavimo solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 4 502,28 Lt, teismas nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo argumentai, kad reikia taikyti ne Laikinąjį įstatymą, o Konstituciją, atmesti, kaip visiškai nepagrįsti, nurodant, kad, Konstituciniam Teismui patvirtinus šiuo aspektu Laikinojo įstatymo konstitucingumą, Laikinojo įstatymo nuostatų ignoruoti nevalia.

Dėl reikalavimo solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 6 638,36 Lt, teismas pirmiausia, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad šio pobūdžio bylose atsakovu priteisiant valstybinės pensijos nepriemoką privalo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, būtent iš šio atsakovo turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka. Dėl šio reikalavimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia/-vusia Konstitucijos nuostatoms, todėl pareiškėjui P. L. pagal Tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. 11D (P)-5662 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti priteista 6 638, 36 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011, konstatavo kad šioje byloje pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos fakto, todėl, nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, P. L. reikalavimas priteisti 5 000,00 Lt neturtinę žalą yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą − nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčijama, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktais, taip pat ir teismo sprendimu, negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį VRM negali įvykdyti teismo sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, padavė prašymą dėl prisidėjimo prie VRM apeliacinio skundo (b. l. 59).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1D-8252-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, P. L. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 11D (P)-5662 (b. l. 8; 19) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį pareiškėjas P. L. negavo 6 638,36 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.) taikymo išimtinumas (pvz., 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Tikrinamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, atsakovas nepateikė argumentų, kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinusi pareiškėjui priteistos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas atsakovui sukeltų neproporcingų sunkumų, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė