7995b894-ed35-4fce-b8d1-ecc288f2013f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                              Civilinė

byla Nr. 2-1149/2010Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

              Â

                               Procesinio sprendimo kategorija 109 (S)

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I

S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir

pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. R. atskirÄ jį skundÄ dėl

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria patvirtinta

taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-707-259/2010 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams

bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“ ir akcinei bendrovei Swedbank

dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

I. V. R. kreipėsi į teismÄ su

ieškiniu (2 t. b.l. 43-46) atsakovams BUAB „Atolas“ ir AB „Swedbank”, kuriuo prašė:

1) patvirtinti buto, esančio (duomenys

neskelbtini) bei 1/52 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

0,2869 ha, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ 2008 m. gegužės 6 d. tarp V. R. ir UAB „Atolas“;

2) priteisti iš ieškovės V. R. UAB „Atolas“ 129001 Lt, įpareigojant

ieÅ¡kovę jÄ pervesti į banko sÄ skaitÄ ;

3) įpareigoti atsakovÄ AB

Swedbank kreiptis į hipotekos skyrių išregistruoti iš hipotekos registro Buto

hipotekÄ .

Atsakovas BUAB

„Atolas“ 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismÄ dėl taikos sutarties

patvirtinimo, kuriame nurodė, jog Å¡alys sutarė civilinę bylÄ baigti taikos

sutartimi, prašė jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį patvirtinti joje nurodytomis

sÄ lygomis ir civilinę bylÄ nutraukti.

Kauno apygardos

teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės V. R.,

atsakovų BUAB „Atolas” ir AB „Swedbank” sudarytÄ

taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. 1337,58 Lt bylinėjimosi

iÅ¡laidų valstybei, priteistÄ sumÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Civilinę bylÄ Nr.

2-707-259/2010 nutraukė.

Teismas nurodė, kad Å¡alys susitarė bylÄ baigti

taikiai, jų pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo

normoms ir nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 str.), taikos sutarties

patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 294 str. 2

d.), todėl taikos sutartis Å¡alių sudarytomis sÄ lygomis buvo patvirtinta, o

civilinė byla nutraukta (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovė V.

R. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio

14 d. nutartį, panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovės buvo priteista

1312,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir šias bylinėjimosi išlaidas

priteisti iš atsakovo BUAB „Atolas“. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, kurių šalys neaptarė taikos

sutartimi, paskirstymas turi būti atliktas atsižvelgiant

į taikos sutarties sÄ lygas, t.y. kokia apimtimi buvo tenkinami ieÅ¡kovo reikalavimai. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti

į tai, kad taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo

įvykdyti visus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus – perleisti nuosavybės teises į reikalaujamÄ turtÄ , sumokėti

mokesčius už hipotekos iÅ¡registravimÄ , ir kita. IeÅ¡kovės manymu, tai kad jos ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo patenkintas taikos

sutartimi, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, turėjo būti priteistos iš

atsakovo BUAB „Atolas“. Kaip teigia ieÅ¡kovė, teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ rėmėsi sutarties

sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo padengti

pašto išlaidas, tačiau neatsižvelgė į tai, kokia apimtimi buvo patenkinti

ieškovės reikalavimai šalims sudarant sutartį.

Atsakovo BUAB „Atolas“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į

atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Å¡alys taikos sutarties 7 punkte aiÅ¡kiai

susitarė, kad kiekviena iš šalių padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro

atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo

pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės

instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir

pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde

nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių

skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas

nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė atskirtuoju skundu prašo

panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria

iš jos priteista valstybei 1312,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (nesumokėta dalis

žyminio mokesčio).

Sudarydamos taikos sutartį šalys gali susitarti dėl

bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, o jei jos to nepadaro, šį klausimÄ

išsprendžia teismas (CPK 94 str. 2 d.). Šalių sudarytos taikos sutarties 7 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš šalių padengia savo turėtas

bylinėjimosi išlaidas, o šios sutarties 8 punkte numatyta, jog ieškovė padengia

pašto išlaidas, susijusias su procesinių ir kitų dokumentų siuntimu. CPK 79

str. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos

susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, sÄ voka bylinėjimosi iÅ¡laidos apima ir

žyminį mokestį. Šalims taikos sutartimi susitarus dėl bylinėjimosi išlaidų

paskirstymo, teismui nėra pagrindo taikyti CPK 93 str., 94 str. nuostatas, bei

kitaip perskirstyti minėtas išlaidas. Kadangi ieškovei buvo atidėtas

dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas

nutartimi patvirtindamas Å¡alių pateiktÄ Â taikos sutartį, t.y. užbaigiant bylÄ

taikos sutartimi, pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei priklausomÄ mokėti

žyminio mokesčio dalį, kurios ieškovė nebuvo sumokėjusi paduodama teismui

ieÅ¡kinį. Â

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių

nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ

atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK

str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337

straipsnio pirmu punktu,

n

u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                             Marytė Mitkuvienė

                                                                     Â

                                 Vytas Milius

                                                                     Â

                                 Vigintas Višinskis