2018-04-19 Nr. AB-7966-3-61-3-01191-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-284-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01191-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. (G. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. V. (G. V.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus teritorinio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA Skyrius) 2016 m. vasario 22 d. sprendimą „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 5 130,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas G. V. pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 559, 75 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tuo pačiu atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašė teismo sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, dėl ko jis turi teisę tik į ¼ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, todėl turėtų būti mažintinos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitus kriterijus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo G. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė E. D..

Spręsdamas pateikto prašymo pagrįstumo klausimą teismas vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, t. y. 2016 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DIP0374 dėl skundo parengimas – 453,75 Eur sumai ir 2016 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DIP0545 dėl pasirengimo bylai ir atstovavimo teisme – 84,7 Eur sumai. Pažymėjo, kad minėtos sąskaitos-faktūros išrašytos pareiškėjui, nurodant, jog paslaugų teikėjas – Advokatų profesinė bendrija „Davidavičiūtė ir partneriai“ (toliau – ir Bendrija), kurios juridinio asmens kodas 303394560, o atsiskaitomosios sąskaitos numeris – LT(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100.

Teismas, įvertinęs, kad PVM sąskaitose-faktūrose Nr. DIP0545 ir Nr. DIP0374 nurodytas sumas pareiškėjas sumokėjo ne į minėtose sąskaitose–faktūrose nurodytą sąskaitą, t. y. LT(duomenys neskelbtini), o į kitą sąskaitos numerį – LT(duomenys neskelbtini), sprendė, kad pareiškėjas neįrodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 21 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu išsprendė minėtą klausimą, dėl ko teisinio pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl žyminio mokesčio priteisimo nėra.

III. Pareiškėjas G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas padavė advokatė E. D., kas, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog jis su advokate už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas atsiskaitęs. Pažymi, kad teismui pateiktuose Advokatų profesinės bendrijos „Davidavičiūtė ir partneriai“ sąskaitos išrašuose atsispindi jo sumokėta 453,75 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „skundo parengimas“ ir 84,70 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „teismo posėdžio paslaugos dėl skundo“.

Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino pateiktus sąskaitos išrašus, kadangi išrašai yra iš Bendrijos banko sąskaitos, o juose nurodytas sąskaitos numeris LT(duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui, kaip mokėtojui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašas yra du skirtingi pinigų pervedimo faktą patvirtinantys įrodymai, todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, jog jis su savo atstove nėra atsiskaitęs.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tuo pačiu atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, kad pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas fakto. Atsiskaitymą pagal sąskaitą-faktūrą patvirtina pinigų apskaitos dokumentai, fiksuojantys vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pavedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui.

Atsakovas sutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjas neįrodė piniginių lėšų pervedimo advokatei už suteiktas teisines paslaugas fakto. Pažymi, kad pagal turimus duomenims pareiškėjo banko sąskaita yra Nr. LT(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“, todėl teismui pateiktuose dokumentuose mokėtojo banko sąskaita Nr. LT(duomenys neskelbtini) pareiškėjui nepriklauso. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo pateiktus sąskaitos išrašus nėra galimybės identifikuoti, kam būtent buvo pervestos nurodytos sumos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40–41 straipsniais, atmetė pareiškėjo G. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi sprendė, kad pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus 453,75 Eur ir 84,70 Eur sumos už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas buvo pervesta ne į PVM sąskaitose-faktūrose Nr. DIP0545 ir Nr. DIP0374 nurodytą banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), tačiau į kitą sąskaitos numerį – LT(duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė atsiskaitymo su advokate už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas fakto.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti Bendrijos banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog 453,75 Eur mokėjimas už skundo parengimą ir 84,70 Eur – už atstovavimą teismo posėdyje buvo atlikti iš jam priklausančios banko sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini), o ne į ją, kaip teigia pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašas yra skirtingi pinigų pervedimo / gavimo faktą patvirtinantys įrodymai. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė advokatė E. D. kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė AB DNB interneto banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius 453,75 Eur ir 84,70 Eur piniginių lėšų gavimą iš pareiškėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto prašymo dokumento paieškos nuorodoje nurodyta „A/s LT(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad kartu su prašymu pateikti sąskaitos išrašai yra iš dokumento paieškos nuorodoje nurodytos sąskaitos – LT(duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjas pervedė 453,75 Eur ir 84,70 Eur sumas (I t., b. l. 168–173). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtuose sąskaitos išrašuose nurodytos pinigų sumos pervestos į banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), o ne iš jos, kadangi sąskaitos išraše nurodomas mokėtojas ir jo duomenys, o ne gavėjas ir mokėtojas, kaip banko mokėjimo nurodyme.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis naikintina, pareiškėjo G. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. (G. V.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė