79938b6d-35a8-4527-80da-98e7d14abca3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-7442-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02023-2016-9                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui Ž.

R.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.             PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi dėl sÄ lygų Ligoninėje, kurioje buvo gydomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Skundo argumentais prieÅ¡taravo, kad gydantis jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto vienam asmeniui kameros tipo palatose reikalavimas. Kamerose langai sudužę, normaliai uždaryti nebuvo įmanoma, nuo lubų krito tinkas, tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios zonos, per lubas į kameras bėgo vanduo, lovos trumpos, nepatogios, patalynė prasmirdusi prakaitu, kamerose esantis inventorius senas, nebuvo kur susidėti daiktų, duÅ¡o patalpa netvarkinga, kameroje Nr. 24 nebuvo mygtuko pagalbai iÅ¡sikviesti, kameroje nebuvo prieÅ¡gaisrinės sistemos, nebuvo avarinio išėjimo.             Pažymėjo, jog dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė kankinimÄ , nepatogumus.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 9–12) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Nurodė, kad kameros baldais aprūpintos minimaliai, kameros remontuojamos pagal poreikį, eilės tvarka.

Sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieÅ¡tarauja, čiužiniai keičiami atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį. Nurodė, kad visose patalpose yra įrengiami prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtukai, taip pat visÄ parÄ budi pareigÅ«nai.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neatitikimo higienos reikalavimams, kurie keliami gydymo įstaigai.             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gydimo atitinkamose kamerose (palatose) grafikas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-23.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).             Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Šių Taisyklių 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.             Iš byloje pateiktų duomenų (b. l.

9) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-23 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m., 4 lovos), viso 6 paras.              Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir pareiÅ¡kėjui tenkantį palatos plotÄ skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigė.

Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«damas kamerų tipo palatose viso 6 paras, visÄ laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatoje, kurios minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas, net ir preziumuojant, kad visos kamerose buvusios lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameroje buvo gydomas keturiese). Taigi ploto reikalavimas kameroje buvo užtikrintas.             PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo neužtvertas, todėl turėjo kęsti iÅ¡ tualeto sklindantį kvapÄ .

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad Ligoninės kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros (palatos) Nr. 24 langai sudužę, normaliai uždaryti nebuvo įmanoma, nuo lubų krito tinkas, per lubas į kameras bėgo vanduo.

IÅ¡ byloje pateikto 2016-03-17 Patikrinimo akto (b. l.

14) matyti, kad kameroje Nr. 24 2016-03-14 (prieÅ¡ patalpinant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Å¡iÄ kameros tipo palatÄ ) atlikus patikrinimÄ higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kameros Nr. 24 sienų, grindų pavirÅ¡iai lygÅ«s, vizualiai Å¡varÅ«s ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 114 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigų aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡iai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparÅ«s valymo ir dezinfekazijos priemonėms.

Minėtoje kameroje sanitariniai įrengimai buvo tvarkingi ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad santechniniai įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, Å¡varÅ«s. Akte taip pat nurodyta, kad kamera Nr. 24 vėdinama natÅ«raliai per langÄ ir tai taip pat atitinka Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkto reikalavimus.

Apibendrinus akte nurodyta, kad Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 reikalavimai kameroje Nr. 24, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinimas ir pareiÅ¡kėjas, pažeisti nebuvo. Vertinant Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo argumentų apie sudužusius langus, krentantį tinkÄ nuo lubų, per lubas į kameras bėgantį vandenį vertinti kaip atitinkančius tikrovę. Ligoninė Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigė pateikdama raÅ¡ytinius įrodymus.

Ligoninė taip pat nurodė, kad kameros (palatos) yra minimaliai aprÅ«pintos baldais, baldai esantys kamerose (palatose) remontuojami ir keičiami pagal poreikius ir galimybes. Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad baldai seni ir nėra kur susidėti daiktų, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečiai baldų pareiÅ¡kėjui trÅ«ko.              PareiÅ¡kėjas skunde taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad lovos trumpos, nepatogios, patalynė prasmirdusi prakaitu. Ä®rodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pateikti detalų, jo nuomone neatitinkantį teisės aktų reikalavimų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas taip pat savo teiginių nedetalizavo (pvz. nurodant, kad lovos trumpos, nenurodė, koks yra jo Å«gis ir kokio ilgio buvo lova, ar pan.), o pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę (lovos trumpos, nepatogios, čiužiniai prasmirdę prakaitu), todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. IÅ¡ esmės tais pačiais argumentais pasisakytina ir dėl argumentų, kad duÅ¡o patalpa netvarkinga. Ä®rodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl duÅ¡o patalpos pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.              PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje Nr. 24 nebuvo mygtuko pagalbai iÅ¡sikviesti, taip pat kameroje nebuvo prieÅ¡gaisrinės sistemos, nebuvo avarinio išėjimo. Kaip Å¡iuo aspektu nurodė Ligoninė, visose kamerų tipo palatose yra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, taip pat visÄ parÄ budi ir dirba medicinos personalas, apsaugos pareigÅ«nai, todėl iÅ¡sikviesti pagalbÄ nėra problema.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas tik bendrai nurodydamas, kad tokių priemonių (pagalbai iÅ¡sikviesti) nėra, Å¡ių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nenurodė, ar tokia bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo. Nesant tokių įrodymų, ar įtikinamų argumentų, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors galėjo nutikti, vertintina kaip nepagrįsta.              IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu (gydymu) pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ esmės nevertintinas, kaip įrodytu, iÅ¡skyrus tai, kad sanitarinio mazgo įrengimas (1,5 m. tvorele atskirtas nuo gyvenamosios zonos) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti.

Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus neigiami iÅ¡gyvenimai ir kt., kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas palatoje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti negatyvius jausmus ir tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , kad naudojimasis atviru sanitariniu mazgu padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus trumpÄ pareiÅ¡kėjo Ligoninėje buvimÄ (6 paros), kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 30 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo Ž. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti Ž. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka