2013-05-23 Nr. AB-2039-3-61-3-01656-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-23/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01656-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. K.,

atsakovo atstovui S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1-ajam teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1–2, 33–34) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-398; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SS-1344; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-6235; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1-asis teritorinis skyrius (toliau – ir NDNT Kauno 1-asis teritorinis skyrius) 2010 m. lapkričio 30 d. surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-6235, kuriame pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SS-1344 paliko NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nepakeistą.

Nesutikdamas su NDNT sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija), tačiau pastaroji 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. S-398 paliko NDNT 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SS-1344 nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, darbingumo lygis jam buvo nustatytas neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimus.

Vertinant stuburo ligas nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 15.2 punktas. Sąnarių ligos buvo vertinamos kartu su stuburo ligomis kaip viena liga, nors privalėjo būti vertinamos atskirai. Vertinant klausos nervo pažeidimus ir I laipsnio neuritą nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 32.1.2 punktas. Vertinant širdies ir kraujagyslių ligas, vietoj Kriterijų aprašo 40.1.2 punkto buvo taikytas Kriterijų aprašo 40.11.2 punktas. Netinkamai buvo įvertinti psichikos sutrikimai. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 26 punktu, tuo atveju, kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumą įtakojanti liga, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos ligos atskirai.

Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei darbingumo lygis nustatomas dėl kelių ligų, imami mažiausi procentai ir dauginama iš koeficientų 0,9, 0,8 ir t. t. Tačiau šios nuostatos, vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, nebuvo taikytos. Taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjui diagnozuotų ligų progresavimą.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 63) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog skunde, be kitų būtinų turinio elementų, turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei pridėti tai patvirtinantys įrodymai, tačiau pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių suabejoti priimtų sprendimų pagrįstumu. Dėl šios priežasties atsakovas negali pateikti išsamių paaiškinimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (b. l. 120–124) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. To paties įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenys laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingais, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomi darbingais.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Tvarkos aprašo 6.1 punkte nustatyta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Kriterijų aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.

Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad NDNT atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą vadovaudamasis siuntime į NDNT Nr. 576 nurodytomis diagnozėmis. Išsakydama savo nuomonę dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų sąnarių bei stuburo ligų (pagal TLK-10:

M15, M16.0, M.7, M24.5, M54.1, M54.4, R52.2) vertinimo, Komisija pažymėjo, kad NDNT, priimdama 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SS-1344, pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu (taikytinu esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, II funkcinio nepakankamumo klasei, I-III rentgenologinei stadijai), nes pagal stuburo juosmens dalies kompiuterinės tomografijos tyrimo ir stuburo kaklinės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenis pareiškėjui nustatyti vidutiniški degeneraciniai pakitimai, atitinkantys šio punkto rentgenologę stadiją.

Komisija konstatavo, kad NDNT, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų F07.0 ir T90.5, pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo 2 dalies 20 punktu, taikytinu esant organiniam asmenybės sutrikimui, ir pagrįstai nustatė bazinį darbingumą 70 procentų (galimos vertės 80-30 procentų), atsižvelgdama į tai, kad po buvusių galvos traumų V. K. skundėsi padidėjusiu dirglumu, sutrikusiu miegu ir buvo tik epizodiškai gydomas ambulatoriškai. Komisija nurodė, jog NDNT, vertindama darbingumo lygį dėl ligų F06.3 ir T90.5, pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 19 punktu, taikytinu esant organiniam nuotaikos sutrikimui, ir pagrįstai nustatė 70 procentų bazinį darbingumą (galimos vertės 70-20 procentų), nes anamnezėje nurodyta, kad 2005 metais ir 2006 metais eismo įvykių metu pareiškėjas patyrė galvos traumas, po kurių atsirado galvos svaigimas, padidėjo nervingumas.

Dėl ligų II1.9 ir E78 Komisija pažymėjo, kad NDNT pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.3 punktu, taikytinu esant arterinei hipertenzijai, ir pagrįstai nustatė 70 procentų bazinį darbingumą (galimos vertės 80-70 procentų). Komisija konstatavo, kad liga H93.3 (1 laipsnio abipusis kochlearinis neuritas) nevertinta pagrįstai, nes, kaip matyti iš byloje Nr. 9097 esančių medicininių dokumentų, tikrinant klausą šnabždesiu, buvo nustatyta, jog pareiškėjas girdi 4 m atstumu (norma yra 6 m). Komisija pagrįstai konstatavo, kad dėl kelio, stuburo ir kitų sąnarių artrozės (M15, M16.0, M17, M24.5, M54.1, M54.4, R52.2) nustačius 50 procentų bazinio darbingumo vertę, dėl hipertenzinės kardiopatijos (II1.9, E78) nustačius 70 procentų bazinio darbingumo vertę, dėl organinių nuotaikos sutrikimų (F06.3.3, T90.5) nustačius 70 procentų bazinio darbingumo vertę ir dėl organinio asmenybės sutrikimo (F07.0, T90.5) nustačius 70 procentų bazinio darbingumo vertę, NDNT, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 5 punktu, pagrįstai nustatė 50 procentų bazinį V.

K. darbingumą. Vertindama funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms, NDNT, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 11-12 punktais, pagrįstai parinko kriterijų reikšmes ir teisingai atliko kriterijų reikšmių vertinimą. Vadovaujantis Kriterijų aprašu, darbingumo lygis nustatomas bazinio darbingumo procentą dauginant iš darbo ir kitų aplinkybių koeficiento. Bazinio darbingumo procentinę išraišką padauginus iš koeficiento 1, pareiškėjui buvo teisingai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Pareiškėjo teiginys, kad ginčijamame sprendime didžiausias dėmesys skirtas psichinėms ligoms, kuriomis jis neserga, yra nepagrįstas. 2007 m. sausio 15 d. siuntime į NDNT Nr. 41 ir 2009 m. sausio 12 d. siuntime Nr. 16 nurodyta, kad 2005 metų rudenį ir 2006 metų vasario mėnesį eismo įvykių metu V. K. patyrė galvos traumą. UAB „Neuromeda“ išraše iš medicininių dokumentų nurodytas asteninis sindromas, trauminė galvos smegenų liga, lėtinė cervikopatija ir liumbopatija, C5-6, C6-7 ir L5-S1 tarpslankstelinės disko išvaržos, galvos ir kaklo, juosmens srities skausminis sindromas. Be to, mažiausi bazinio darbingumo procentai, turinys įtakos V. K. darbingumo lygio nustatymui, buvo nustatyti būtent dėl stuburo ir sąnarių ligų. Komisija pagrįstai konstatavo, kad V. K. organizmo funkcijos pakitimus, nuo kurių priklausys darbingumo lygis, reikia stebėti dinamikoje, todėl darbingumo lygio terminas nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. nustatytas pagrįstai. Teismo posėdžio metu apklausti specialistai D. S., S. R. ir A. V. patvirtino Komisijos išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimas atitinka atsakovo padarytą išvadą. Gydytojas neurologas A. V. paaiškino, kad sąnarių ir stuburo ligos turi būti vertinamos kartu. Pareiškėjo V. K. skunde pateikti argumentai nėra pagrįsti nei medicininiais, nei kitais dokumentais. Pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo parametrai (medicininiai kriterijai) yra nustatyti specialiųjų medicininių žinių turinčių medikų, todėl, vertinant juos teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas teismui nepateikė. Pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti laikantis Tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų. Dėl visų nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu, kurį patikslino (b. l. 130–131, 134–136), pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Ginčų komisijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-398, panaikinti NDNT 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SS-1344, panaikinti NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-6235 ir įpareigoti NDNT įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. I-28/2011 dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) atitikties Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam neįgalumo kompensavimo principui.

Pareiškėjas nurodo, kad stuburo funkciniai sutrikimai, kaip pagrindinė liga, buvo jam diagnozuoti jau 2008 metais. Nustatant pareiškėjo darbingumą, 2009 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-186 pareiškėjui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Tuo metu sąnarių ligos pareiškėjui dar nebuvo diagnozuotos. Sąnarių funkciniai sutrikimai diagnozuoti pareiškėjui 2010 metais. Tačiau, blogėjant pareiškėjo sveikatos būklei, jo darbingumo lygis nesikeitė. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, kad stuburo ir sąnarių ligos vertintinos kaip vienas susirgimas. Teismas neatsižvelgė į specialistės reumatologės D. S. paaiškinimą, kad pareiškėjui nustatytos ligos yra progresuojančios, todėl sąnarių artrozę būtų galima vertinti kaip III funkcinės klasės. Nagrinėjamu atveju vietoj taikyto Kriterijų aprašo 75.2. punkto, numatančio 70-50 procentų bazinio darbingumo, turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 75.3 punktas, numatantis 40-30 procentų bazinio darbingumo. Teismas taip pat neatsižvelgė į apklausto specialisto neurologo paaiškinimą, kad pareiškėjo darbingumą tikslinga vertinti kaip ryškiai ribotą. Minėtų specialistų paaiškinimai patvirtina, kad įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ir jo darbingumui turi dvi skirtingos ligos – sąnarių ir stuburo, todėl, nustatant pareiškėjo darbingumą, šias ligas reikia įvertinti atskirai. Ginčijamame 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-6235 nėra nurodyta psichikos ligų ir darbingumo procentų, kurie yra minimi teismo priimtame sprendime.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai D. J. ir S. M. paaiškino, jog vertinant pareiškėjo darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, galiojusį iki 2009 m. gegužės 31 d., pareiškėjo darbingumas būtų 35 procentai. Kriterijų aprašo 6 punkto pakeitimai, padaryti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402, iš esmės pablogino pareiškėjo padėtį, kadangi netekto darbingumo pensijos dydis ir nemokamos reabilitacijos skyrimas priklauso nuo to, koks nustatytas darbingumo lygis. Darbingumo lygio vertinimo teisinis reguliavimas, nustatytas nuo 2009 m. gegužės 31 d, pablogino neįgalių asmenų padėtį. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra iškelta byla Nr. I-28/2011 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) atitikties Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam neįgalumo kompensavimo principui. Pareiškėjo nuomone, minėtos bylos Nr. I-28/2011 išsprendimas turės įtakos teisingam šios bylos nagrinėjimui, todėl byla sustabdytina, kol bus priimtas sprendimas byloje Nr. I-28/2011.

Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą (b. l. 143–144) atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų argumentų, kurie leistų suabejoti priimto sprendimo pagrįstumu. Be to, pareiškėjas savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nekėlė reikalavimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Norminio administracinio akto teisėtumas tiriamas ABTĮ šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šioje byloje atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pakartotinio darbingumo lygio (laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d.) vertinimo.

Nustatyta, kad NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-6235 pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Nesutikdamas su minėtu vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į NDNT, tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SS-1344 Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-6235 paliko galioti. Ginčų Komisija 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. S-398, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atmetė pareiškėjo skundą dėl nustatyto darbingumo lygio ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1344 paliko nepakeistą. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus aktus bei įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Realizuojant diskreciją įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais detalizuoti ir konkretinti įstatyminį teisinį reguliavimą šioje srityje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).

Susipažinusi su skunduose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant analogišką situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. gegužės 31 d. įsigaliojusiu socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 punktas ir 6.1-6.3 punktai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl nustatant pareiškėjo darbingumo lygį laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įtakos pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimui procentais ir galutiniam rezultatui – darbingumo lygio nustatymui (50 procentų).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas prieš keletą metų vykusių autoavarijų metu patyrė kaklo, sprando ir stuburo sumušimus, dėl kurių progresuoja stuburo ir sąnarių ligos, kurios daro didžiausią įtaką pareiškėjo darbingumo lygiui. Nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2008 m. sausio 15 d. bei nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2009 m. sausio 8 d. pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas 50 procentų, o nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. – 55 procentais. Pareiškėjas savo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinį skundą grindė argumentais, kad jo sveikata blogėja, tačiau atlikus darbingumo lygio vertinimą laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d., nepalankesnį vertinimą lėmė 2009 metais pasikeitęs poįstatyminiu teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. 2009 m. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašas. Ginčijamu 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-6235 laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nors, pasak pareiškėjo, atsakovo atstovai D. J. ir S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, galiojusį iki 2009 m. gegužės 31 d., pareiškėjo darbingumas būtų 35 procentai.

2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-6235 nurodytos kelios pagrindinės diagnozės (M15, M16.1, M17.0, M24.5, M20.1, M50.1, M54.1, M54.4, M51.1, R52.2) ir atitinkamos gretutinės diagnozės (I11.9, E78, R90.5, F06.6, F32, H93.3). Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai reglamentuoja situaciją, kai turi būti nustatomi bazinio darbingumo procentai, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Pagal iki 2009 m. gegužės 31 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo (2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 redakcija) 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.); atitinkamai jei šie procentai yra 65-50, jie dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 p.); jei 30–45, jie dauginami iš koeficiento 0,7 (6.3 p.). Šios Kriterijų aprašo redakcijos 6 punkto įtaka nustatant asmens bazinio darbingumo lygį dėl atskirų diagnozių buvo ta, kad tais atvejais, kai dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, turėjo būti taikomas asmens bazinio darbingumo lygį mažinantis koeficientas, t. y. dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai turėjo būti dauginami iš atitinkamo įtakos koeficiento tiek kartų, kiek tokių susijusių stiprinančių vienas kitą sutrikimų nustatyta ir tokiu būdu nustatomas bazinis darbingumo procentas.

Nuo 2009 m. gegužės 31 d. dienos įsigaliojusios redakcijos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 punktas ir 6.1–6.3 punktai. 5 punkte nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1 punkte vietoj skaičių „70-80“ įrašyti skaičiai „50-55“, 6.2 punkte vietoj skaičių „65-50“ įrašyti skaičiai „45-50“, 6.3 punkte vietoj skaičių „30-45“ skaičius „30-35“. Atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą pagal 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.A1-354/V-402 pakeistą Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose numatytą bazinio darbingumo nustatymo metodiką, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau. Kaip matyti iš NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-6235 (b. l. 19–22) tik viena pareiškėjui V. K. nustatyta diagnozė (M15) atitiko darbingumo lygio kriterijų nuo 0 iki 55 procentų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje byloje Nr. I552-23/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape.

Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo V. K. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjo įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, nes galutinis NDNT sprendimas dėl jo darbingumo lygio nuo 2010 m. lapkričio 24 d. nėra priimtas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi būti taikomas pareiškėjo inicijuotam ginčui išspręsti.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 160–165) tenkino pareiškėjo apeliacinio skundo prašymą ir sustabdė administracinę byla Nr. A756-2475/2012 iki bus išnagrinėta norminė byla Nr. I-23/2012 dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) teisėtumo ištyrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 3 d. nutartimi (b. l. 168–169) administracinė byla pagal V. K. apeliacinį skundą atnaujinta.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos) Kriterijų aprašo taikymu, turi būti panaikintas, o pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas patenkintas: NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. SS-1344, Ginčų komisijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. S-398 ir NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-6235 panaikinti. Tam, kad būtų pašalintos neteisėtu pripažinto 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktų taikymo neigiamos teisinės pasekmės, NDNT Kauno 1-asis teritorinis skyrius įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo V. K. skundą patenkinti. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-398, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SS-1344 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-6235 panaikinti ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 1-ąjį teritorinį skyrių iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2010 m. lapkričio 22 d. UAB „Medgintras“ siuntimą Nr. 576.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė