Legislator Case Law & Legislation
2021-10-20 Nr. AB-21977-3-61-3-00763-2020-3 AI generated

2021-10-20 Nr. AB-21977-3-61-3-00763-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-20 Nr. AB-21977-3-61-3-00763-2020-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ ir V. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-10-20 Nr. AB-21977-3-61-3-00763-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Admivira“ (toliau – ir Bendrovė) ir V. V., kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 21R-84(AG-9/05-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. V4-314 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Admivira“ ir V. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2135-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00763-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ ir V. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Admivira“ (toliau – ir Bendrovė) ir V. V., kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 21R-84(AG-9/05-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. V4-314 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Admivira“ ir V. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Komisijos Sprendime konstatuota, jog Tarnyba 2019 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė raštą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ visapusiško planinio patikrinimo“ Nr. (10.10) D2-1930, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. bus atliekamas visapusiškas planinis patikrinimas administruojant bankrutuojančio asmens K. D. bankroto procesą. Taip pat Tarnyba prašė pateikti dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose, 25 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų ir kitų pareigų vykdymu. Pareiškėjai teigė, kad dėl techninio trikdžio (kompiuterinės technikos gedimo) bankroto administratorė Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. rašto, kuris buvo siųstas tik elektroniniu paštu, negavo, todėl nežinodama apie tokį užklausimą Tarnybai prašomų dokumentų ir paaiškinimų nepateikė. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 6 d. dar kartą išsiuntė elektroninį laišką bankroto administratoriui su prašymu iki 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikti duomenis ir dokumentus apie fizinio asmens K. D. bankroto procedūrą. Atsakydama į Tarnybos prašymą, bankroto administratorė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens K. D. bankroto proceso pabaigos, tuo pačiu nurodydamas, kad visi dokumentai turi būti perduoti (grąžinti) bankrutavusiam asmeniui. Pareiškėjų teigimu, bankroto administratorė įvykdė teismo nurodymą, todėl negalėjo įvykdyti Tarnybos 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymo. Bankroto administratorė Tarnybai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-2212-728/2017 bei pažymą, patvirtinančią, kad bankroto bylos dokumentai buvo perduoti K. D.

3. Pareiškėjai manė, kad Tarnyba iš esmės neįvertino pareiškėjų paaiškinimų, kuriuos jie pateikė 2019 m. lapkričio 20 d., nesutikdami su Tarnybos 2019 m. lapkričio 15 d. patikrinimo išvados dėl drausminės nuobaudos bankroto administratoriams skyrimo projektu. Išvados tekstas nebuvo keičiamas atsižvelgiant į paaiškinimus. Pareiškėjų manymu, tai patvirtina, kad Tarnyba veikė šališkai, turėjo išankstinę nuostatą.

4. Pareiškėjai nurodė, kad priimdamas nutartį dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos teismas nenustatė jokių FABĮ pažeidimų bankroto administratoriaus veiksmuose, taigi bankroto administratorius tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigas.

5. Pareiškėjų teigimu, jeigu Tarnyba prašymą dėl informacijos pateikimo bankroto administratoriui būtų išsiuntusi ir paštu, tokia situacija nebūtų susidariusi. Tarnyba, kaip priežiūrą vykdanti institucija, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Matydamas, kad bankroto administratorius nepatvirtino prašymo dėl informacijos pateikimo gavimo, atsakovas galėjo ir turėjo įtarti, kad administratorius prašymo nėra gavęs arba turėjo bent jau pasidomėti apie prašymo gavimą administratoriaus telefonu. Laikyti prašymą tinkamai įteiktu, išsiuntus jį tik elektroniniu paštu, nesant šalių susitarimo laikyti tokį komunikavimo metodą abipusiai priimtinu, nėra pakankamo teisinio pagrindo. Bankroto administratorius neprivalėjo saugoti tikrinamos bankroto procedūros informacijos po bankroto procedūros pabaigos. Duomenys, susiję su fizinio asmens bankroto procesu, ir susijusi informacija Tarnybai buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 16 d. Aplinkybę, kad visi pagal FABĮ privalomi pateikti duomenys buvo pateikti, matyti iš viešai prieinamos medžiagos apie fizinio asmens bankroto proceso eigą.

6. Pareiškėjai nurodė, kad iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartį tą pačią dieną išsiuntė Tarnybai, taigi nutartis, dėl kurios nepateikimo buvo konstatuotas pažeidimas, Tarnybai buvo įteikta. Tarnyba šią nutartį gavo 2017 m. liepos 14 d., todėl terminas jai pateikti (2017 m. liepos 20 d.) nebuvo praleistas. Bankroto administratorė, turėdama šią informaciją, tos pačios nutarties Tarnybai pakartotinai nesiuntė.

7. Pareiškėjai teigė, kad Tarnyba skyrė griežčiausią nuobaudą, t. y. viešą įspėjimą, už mažareikšmius procedūrinius pažeidimus, nesukėlusius jokių neigiamų pasekmių ir pilnai įvykdžius bankroto proceso tikslus. Atsakovas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., į tai, kad bankroto administratoriaus veikloje pažeidimų anksčiau nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorius savo iniciatyva pašalino nustatytus trūkumus, informacijos nepateikimas tikrinančiai institucijai buvo nulemtas ne tyčinio administratoriaus neveikimo, o objektyvių priežasčių, dėl kompiuterinės technikos gedimo negavus prašymo siųsto elektroniniu paštu, tokio komunikavimo būdo prieš tai šalims nenustačius priimtinu ir tinkamu.

8. Pareiškėjų teigimu, fizinio asmens bankroto procesas pabaigtas operatyviai, todėl Tarnybos nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip akivaizdūs ir šiurkštūs profesinės veiklos pažeidimai, o bankroto administratoriaus profesinės pareigos– kaip atliktos aplaidžiai.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad tiek 2019 m. lapkričio 26 d. visapusiško planinio veiklos patikrinimo išvadoje Nr. D4-1657 (toliau – ir Išvada), tiek Įsakyme buvo įvertinta pareiškėjos nuomonė ir konstatuota, kad joje nepateikti jokie nauji įrodymai, kurie sudarytų pagrindą keisti išvados projekte nustatytas aplinkybes ir konstatuotus pažeidimus.

11. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. pabaigoje informaciją apie planuojamus 2019 m. tikrinti bankroto administratorius paskelbė Tarnybos interneto tinklalapyje. Visi bankroto administratoriai galėjo susipažinti su šia informacija, kur buvo nurodyta, kad pareiškėjos veiklos patikrinimas bus atliekamas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Pareiškėja atsakovui pateikė tik savo pačios paaiškinimą, kad visi dokumentai grąžinti fiziniam asmeniui vykdant Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl asmens bankroto bylos pabaigos. Be 2019 m. spalio 7 d. gauto pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyto rašto dėl bankroto bylos dokumentų perdavimo, jokie kiti dokumentai nebuvo pateikti. Tarnyba 2019 m. liepos 17 d. raštu prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus apie tikrinamų pareigų vykdymą bei juos pagrindžiančius dokumentus tuo metu, kai Vilniaus apylinkės teismas dar nebuvo priėmęs 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dėl asmens bankroto proceso pabaigos. Pareiškėjai – savo srities profesionalai, todėl puikiai supranta turintys išsaugoti įrodymus ir informaciją apie tinkamai atliktas savo pareigas. Pareiškėjai turėjo numatyti, kad Tarnyba gali reikalauti pateikti įrodymus apie tinkamai atliktas bankroto procedūras ir tinkamai pasiruošti patikrinimui. Pareiškėjų teiginiai dėl techninės kompiuterinės technikos gedimo trikdžio yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Duomenų teikimo taisyklių 5.2 punktą pareiga pateikti teismo nutartį tenka administratoriui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtintas asmens planas, kurį pareiškėja turėjo Tarnybai pateikti iki 2017 m. liepos 20 d., buvo pateiktas 2017 m. liepos 31 d. Asmens bankroto byloje Tarnyba EPP sistemoje nebuvo prijungta prie šios bylos, todėl Tarnyba nebuvo gavusi Vilniaus apylinkės teismo nutarties per EPP.

13. Atsakovo teigimu, nuobaudos griežtumą sąlygojo aplinkybė, kad pareiškėja nebendradarbiavo su Tarnyba, t. y. nepateikė Tarnybai prašytos informacijos. Tai akivaizdžiai matyti iš pareiškėjos Tarnybai pateiktų paaiškinimų. Tarnyba negalėjo atlikti visapusiško patikrinimo ir įgyvendinti teisės aktuose jai nustatytų funkcijų. Pareiškėjos pažeidimai yra akivaizdūs bei formalaus, o ne materialinio pobūdžio, todėl materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Įsakymą ir Komisijos Sprendimą.

15. Teismas nustatė, kad Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ visapusišką planinį veiklos patikrinimą, surašė Išvadą ir ginčijamu Įsakymu paskyrė pareiškėjams UAB „Admivira“ ir V. V. nuobaudą – viešą įspėjimą.

16. Teismas nurodė, kad Įsakymas priimtas dėl Išvadoje nustatytų pažeidimų, vadovaujantis, be kita ko, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-108 patvirtintų Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) 5.2, 5.5.1 ir 5.6. punktais. Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-191 (nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.), kuriuo, be kita ko, patvirtinta nauja Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių redakcija. Įsakymas, kuris grindžiamas negaliojančiomis teisės aktų normomis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl iš esmės negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

III. 17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – paikti galioti Komisijos Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad, be kitų pažeidimų, Bendrovė pažeidė Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-108, 5.2 punktą, kadangi per nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. liepos 20 d. nepateikė Tarnybai teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas Asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (terminas praleistas 7 darbo dienas) ir Duomenų teikimo taisyklių 5.5.1 punktą, nes ne laiku (turėjo pateikti 2017 m. rugpjūčio 24 d.) pateikė Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus planą (terminas praleistas beveik 1 metus). Išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė FABĮ 31 straipsnio 1 dalį, Duomenų teikimo taisyklių 5.6 punktą, nes nepateikė Tarnybai prašytos informacijos (Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. raštu buvo paprašyta duomenis pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.) ir ją pagrindžiančių dokumentų. Aukščiau aptartų pažeidimų padarymo metu galiojo Duomenų teikimo taisyklės (jos galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.), kurių pareiškėjai privalėjo laikytis, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nesilaikė tuo metu galiojusių taisyklių.

17.2. Nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. galiojančiose Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-1941 patvirtintose naujose Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklėse (toliau – naujos Duomenų teikimo taisyklės) įtvirtintos analogiškos nuostatos (Duomenų teikimo taisyklių 5.2, 5.5.1 ir 5.6 punktus atitinka naujose Duomenų teikimo taisyklėse esantys 4.4, 5.1.1 ir 5.2 punktai), kurios įpareigoja nemokumo administratorius vykdyti tas pačias pareigas bei teikti analogiškus dokumentus ir informaciją Tarnybai. Teismas turėjo įvertinti, ar nustatyti Įsakymo turinio (teisinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, ar jie sukliudė pareiškėjams jį suprasti, identifikuoti jų teises ir pareigas. Akivaizdu, kad abejuose teisės aktuose nustačius pareigą teikti tokią pačią informaciją pareiškėjams negalėjo kilti jokių kliūčių suprasti, už kokius pažeidimus jiems skiriamos poveikio priemonės, juolab, kad šio klausimo patys pareiškėjai skunde net nekėlė. Įsakymas turi tam tikrų trūkumų, nes jame nėra papildomai nurodytos naujos Duomenų teikimo taisyklės, tačiau minėta aplinkybė neturi esminės reikšmės Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjai nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes teismas užtikrino vieno iš esminių teisės principų, nustatančio, kad iš neteisės teisė nekyla, įgyvendinimą ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Asmuo negali būti nubaustas administracine tvarka pagal negaliojančio teisės akto nuostatas.

20. Pareiškėja V. V. taip pat pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjams paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Byloje nustatyta, jog Tarnyba 2019 m. liepos 17 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą Nr. (10.10)D2-1930 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad bus atliekamas visapusiškas planinis patikrinimas administruojant fizinio asmens K. D. bankroto procesą ir prašė iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikti dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte, 6 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 25 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte 31 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir kituose FABĮ straipsniuose nustatytų pareigų vykdymu (Komisijos byla, b. 1. 129–136). Bankroto administratorius iki nustatyto termino (2019 m. rugpjūčio 14 d.) dokumentų ir paaiškinimų nepateikė, todėl Tarnyba 2019 m. rugsėjo 6 d. el. laišku pakartotinai paprašė juos pateikti iki 2019 m. rugsėjo 16 d. (Komisijos byla, b. 1. 126), o UAB „Admivira“ 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė paaiškinimus, jog fizinio asmens bankroto procedūra buvo pabaigta 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir administratoriaus įgaliotas asmuo dokumentus perdavė bankrutavusiam asmeniui, todėl prašomos informacijos Tarnybai pateikti neturi galimybės. Kartu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-2212-728/2017 (Komisijos byla, b. 1. 122–125). Tarnybai 2019 m. spalio 2 d. el. laišku paprašius pateikti 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažymą, patvirtinančią bankroto bylos dokumentų perdavimą fiziniam asmeniui K. D., UAB „Admivira“ 2019 m. spalio 7 d. pateikė pažymą, kuria minėtas asmuo patvirtino, kad jam buvo perduoti bankroto bylos dokumentai (b. 1. 118–121).

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas bankroto administratoriui UAB „Admivira“ ir jo įgaliotam asmeniui paskyrė nuobaudą – viešą įspėjimą, nurodydamas, kad bankroto administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalie 5 punktą ir 31 straipsnio 1 punktą, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-108 patvirtintų Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 5.2, 5.5.1 ir 5.6. punktus. Išvadoje, į kurią atsižvelgus priimtas Įsakymas, taip pat konstatuoti Įsakyme nurodyti pažeidimai. Nurodyta, kad pažeista: 1) FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 31 straipsnio 1 punktas, kadangi bankroto administratorius nepranešė Tarnybai apie pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą; 2) Duomenų teikimo taisyklių 5.2 punktas, kadangi per nustatytą terminą Tarnybai nepateikta teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (terminas praleistas 7 darbo dienas) ir 5.5.1 punktas, nes Tarnybai ne laiku pateikta ataskaita teismui patvirtinus šį planą (terminas praleistas beveik 1 metus); 3) FABĮ 31 straipsnio 1 dalis, Duomenų teikimo taisyklių 5.6 punktas, nes Tarnybai nepateikta prašyta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai bankroto administratoriaus visapusiškam veiklos patikrinimui atlikti administruojant asmens bankroto procesą, tokiais savo veiksmais trukdant Tarnybai pasiekti planinio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant fizinių asmenų bankroto procesus bei suteikti jam metodinę pagalbą.

24. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą visa apimtimi, nustatęs, kad jame remiamasi, be kita ko, Duomenų teikimo taisyklėmis, kurios pripažintos netekusiomis galios Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-191 (nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.). Teismas nurodė, kad Įsakymas, kuris grindžiamas negaliojančiomis teisės aktų normomis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, todėl iš esmės negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

25. VAĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

27. Iš skundžiamo akto turinio yra aišku, kad pareiškėjams nuobauda paskirta už šiuos pažeidimus: 1) bankroto administratorius nepranešė Tarnybai apie pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą (pažeistas FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 31 straipsnio 1 punktas); 2) per nustatytą terminą Tarnybai nepateikta teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 5.2 punktas) ir 5.5.1 punktas, nes Tarnybai ne laiku pateikta ataskaita teismui patvirtinus planą (pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 5.5.1 punktas); 3) Tarnybai nepateikta prašyta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai bankroto administratoriaus visapusiškam veiklos patikrinimui atlikti administruojant asmens bankroto procesą, tokiais savo veiksmais trukdant Tarnybai pasiekti planinio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant fizinių asmenų bankroto procesus bei suteikti jam metodinę pagalbą (pažeista FABĮ 31 straipsnio 1 dalis, Duomenų teikimo taisyklių 5.6 punktas). Akcentuotina, kad Bankroto administratorius jam tenkančias pareigas privalėjo vykdyti vadovaudamasis tuo metu, t. y. kai jis atliko arba, neveikimo atveju, turėjo atlikti tam tikrus veiksmus, galiojusiais teisės aktais. Todėl sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Įsakymo teisinės argumentacijos trūkumą dėl to, kad remtasi nebegaliojančiomis Duomenų teikimo taisyklėmis, svarbu pasisakyti kiekvieno iš šių pažeidimų atskirai, be kita ko, įvertinant šių pažeidimų padarymo momentą.

27.1. Nustačiusi, kad bankroto administratorius nepranešė Tarnybai apie pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą, tarnyba konstatavo FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 31 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakyme remtasi nebegaliojančiomis Duomenų teikimo taisyklėmis, visiškai nesusijusi su aptariamu FABĮ pažeidimu.

27.2. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 ir 5.5.1 punktų pažeidimus Tarnyba konstatavo nustačiusi, kad 2017 m. liepos 13 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, todėl administratorius turėjo Tarnybai minėtą teismo nutartį pateikti iki 2017 m. liepos 20 d. ir ataskaitą iki 2017 m. liepos 24 d., tačiau minėtą nutartį pateikė 2017 m. liepos 31 d., o ataskaitą – 2018 m. gegužės 3 d. (Išvados 3.9 p.). Duomenų teikimo taisyklės, kaip minėta, neteko galios nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Taigi akivaizdu, kad tuo metu, kai pareiškėjai turėjo įvykdyti minėtas pareigas, galiojo Duomenų teikimo taisyklės ir jie privalėjo jomis vadovautis, o atsakovas, konstatavęs minėtų taisyklių pažeidimus, pagrįstai vadovavosi tuo metu, t. y. kai pareiškėjui kilo atitinkamos pareigos, galiojusiu teisės aktu. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakyme remtasi nebegaliojančiomis Duomenų teikimo taisyklėmis, kiek tai susiję su aptariamu FABĮ pažeidimu, nepagrįsta.

27.3. Tarnyba už tai, kad jai nebuvo pateikta prašyta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai, nustatė FABĮ 31 straipsnio 1 dalies ir Duomenų teikimo taisyklių 5.6 punkto pažeidimus. Iš Išvados turinio matyti, jog šis pažeidimas konstatuotas dėl to, kad Tarnybai 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. (10.10) D2-1930 paprašius iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. jai pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su tikrinamų pareigų vykdymu, bankroto administratorius per nustatytą terminą jos nepateikė; po to, kai Tarnyba 2019 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi į bankroto administratorių dėl paaiškinimų pateikimo, bankroto administratorius Tarnybai pateikė tik šiuos dokumentus: atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. (registracijos Nr. D1-15712) gavo bankroto administratoriaus paaiškinimą kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi dėl asmens bankroto bylos pabaigos ir 2019 m. spalio 7 d. (registracijos Nr. D1-16304) gavo fizinio asmens pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą dėl bankroto bylos dokumentų perdavimo, kuriame nurodomas tik dokumentų perdavimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti.

Tarnyba pažymėjo, kad ji 2019 m. liepos 17 d. raštu prašė pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus tuo metu, kai teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo baigti asmens bankroto procesą ir visi su asmens bankrotu susiję dokumentai turėjo būti bankroto administratoriaus saugomi. Taigi, bankroto administratoriaus pareiga pateikti informaciją pagal jos prašymą pirmiausiai sietina su Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. raštu, bankroto administratoriui siųstu el. paštu. Tuo metu vis dar galiojo Duomenų teikimo taisyklės. Todėl pirmosios instancijos teismas, nevertinęs pareiškėjų skunde pateiktų paaiškinimų, kad jie Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. rašto negavo, ir nenustatęs, kad atitinkama pareiga pateikti prašomą informaciją bankroto administratoriui nuo minėto rašto gavimo nekilo, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vadovavosi netinkamu, t. y. negaliojančiu teisės aktu.

Be to, dėl aptariamos bankroto administratoriaus pareigos pateikti Tarnybai jos prašytą informaciją nevykdymo Tarnyba konstatavo ne tik Duomenų taisyklių 5.6 punkto, bet ir FABĮ 31 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nevertino, ar skundžiamo administracinio akto adresatai galėjo/turėjo suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą vien tik konstatavęs, kad jis grindžiamas negaliojančiomis teisės akto (Duomenų teikimo taisyklių) normomis ir dėl to nustatęs Įsakymo neatitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti iš esmės, tačiau to nepadarė ir pareiškėjų skunde pateiktų argumentų visiškai nenagrinėjo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl kilusio ginčo nėra priimto galutinio procesinio sprendimo, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius